es

„TikTok“ ketvirtadienį pareiškė, kad ginčija Europos Sąjungos (ES) mokestį, skirtą vykdyti turinio moderavimo įstatymą. Apie tai pranešta praėjus dienai po to, kai apie panašų žingsnį paskelbė „Facebook“ savininkė „Meta“. Ši vaizdo įrašų dalijimosi platforma yra įtraukta į „labai didelių“ internetinių platformų, kurios turi laikytis naujajame bloko Skaitmeninių paslaugų akte (SPA) numatytų griežtesnių taisyklių, sąrašą.

Baigiami rengti ES karinės misijos apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje nuo hučių išpuolių planai, naujienų agentūrai dpa pranešė keletas ES diplomatų. Europos Sąjunga politinį susitarimą dėl misijos, pavadintos „Aspides“, pasiekė praėjusį mėnesį. Vykdant šią misiją, krovininiams laivams apsaugoti regione bus dislokuojami Europos kariniai laivai ir skraidančios ankstyvojo perspėjimo sistemos.

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų Rusijai paketą. Agentūros dpa informacija, numatoma smarkiai išplėsti sąrašą asmenų ir organizacijų, kurių turtas ES bus įšaldytas. Be to, sankcijų turėtų sulaukti ir daugiau įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros. Tuomet ES šalys negalės parduoti joms karinės paskirties prekių ir technologijų.

Verslininkui Ilja Laursui teigiant, kad dėl griežtėjančio finansinių technologijų („fintech“) reguliavimo, iš Lietuvos trauksis šio sektoriaus įmonės, „Fintech Hub LT“ asociacijos vadovė Greta Ranonytė atsako, kad nauji apribojimai veiks tik kriptoturto bendroves. Anot jos, tokios įmonės pasitrauks, nes didžioji dalis, nuo 2024 m. gruodžio 30 d. įsigaliojus reikalavimui turėti licencijas, jų negaus ar net nepateiks paraiškų.

Jau beveik dvejus metus tęsiantis karui Ukrainoje, o Rusijai ir toliau rengiantis ilgalaikiam konfliktui, būtina ir toliau didinti paramą nuo režimo agresijos besiginančiai Ukrainai bei užtikrinti Europos Sąjungos (ES) atsparumą galimoms grėsmėms ateityje, tvirtino premjerė Ingrida Šimonytė, penktadienį susitikusi su eurokomisare ylva Johansson.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį padėkojo Europos Sąjungai už pritarimą 50 mlrd. eurų ilgalaikei paramai Ukrainai ir sakė, kad tai pasiųs aiškų signalą Rusijai. „Šiandien Europa priėmė ilgai lauktą sprendimą, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Tai aiškus signalas Maskvai, kad Europa atlaikys ir kad Europa nepalūš.“ Pasak Ukrainos lyderio, šį parama reiškia, kad šalis turi finansines garantijas dėl socialinio stabilumo.

ES rengia naują, jau 13-ąjį, sankcijų paketą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą. ES vadovai nori jį priimti iki vasario pabaigos, minint antrąsias 2022 metų vasario 24 dieną prasidėjusio karo metines.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad dauguma ES šalių nepakankamai remia Ukrainą, rašo „Sky news“. Apie tai jis kalbėjo ketvirtadienį po ES aukščiausiojo lygio susitikimo. „Ar mes iš tikrųjų darome pakankamai?“ – klausė jis. „Daugeliu atvejų atsakymas gali būti tik ne“, – pareiškė O. Scholzas. Vokietijos kancleris O. Scholzas anksčiau sausį pareiškė, kad jo šalis Ukrainai 2024 metais skirs daugiau kaip 7 mlrd. eurų karinės paramos.

Europos Sąjungos lyderiams susitarus dėl 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai, prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad tai paskatins panašų sprendimą priimti ir Jungtinių Valstijų Kongresą, blokuojantį lėšas Kyjivui. „Tai siunčia labai gerą signalą JAV Kongresui, kuris, tikėtina, spręs dėl panašios sumos makrofinansinės pagalbos Ukrainai“, – Lietuvos žurnalistams ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos posėdžio sakė šalies vadovas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pabrėžė, kad visos 27 Europos Sąjungos valstybės turi susitarti dėl 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo Ukrainai, kurį šiuo metu blokuoja Vengrija. „Mums reikia susitarimo, kuriam pritartų visos 27 valstybės, – žurnalistams sakė O. Scholzas, lyderiams susirinkus į Briuselį bandyti įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną atsisakyti veto ilgalaikiam paramos Kyjivui paketui. – Neturėtume ieškoti būdų, kaip apeiti problemą.

Briuselis trečiadienį pareikalavo, kad Europos Sąjungos gynybos ministrai išsamiai paaiškintų, kokią karinę paramą jų šalys teikia Ukrainai, Kyjivo pajėgoms stengiantis atremti didesnę Rusijos ugnies galią.  ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Briuselyje susirinkusių ministrų prašoma „tiksliai pristatyti, ką jie padarė, ką daro ir ką planuoja daryti“ dėl Ukrainos apginklavimo.

Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą, kad Honkongo planas parengti savo nacionalinio saugumo įstatymą gali susilpninti miesto laisves, o verslo lyderiai paragino suteikti daugiau aiškumo. Miesto vykdomosios valdžios vadovas Johnas Lee antradienį pristatė teisės akto pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytos naujos saugumo nusikaltimų kategorijos, papildančios esamą nacionalinio saugumo įstatymą, kurį Pekinas primetė 2020 metais.

Latvija neuždraus rusiškų ir baltarusiškų grūdų tranzito per savo teritoriją į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, pareiškė žemės ūkio ministras Armandas Krauzė. Pasak jo, Žemės ūkio ministerija jau pradėjo rengti įstatymo projektą, pagal kurį įvežant ir išmuitinant grūdus Latvijoje bus būtina nurodyti pristatymo vietą – Latviją ar kitą ES šalį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūros (AMLA) biuro steigimas Vilniuje pagerintų Bendrijos institucijų geografinio pasiskirstymo balansą, taip pat rodytų tarptautinį pasitikėjimą Lietuva bei regionu.

Europos Sąjungai (ES) pavyko susitarti dėl pirmojo žingsnio siekiant gauti pelną iš įšaldyto Rusijos turto, kuris padėtų apmokėti karo nuniokotos Ukrainos atkūrimą, pranešė pareigūnai. ES ambasadoriai susitarė dėl plano atidėti iš turto gautą pelną, kad galiausiai jis būtų panaudotas apmokėti Ukrainos atkūrimą, vėlų pirmadienio vakarą paskelbė ES pirmininkaujanti Belgija.

Vengrija yra pasirengusi pritarti pasiūlymui teikti Ukrainai pagalbą iš Europos Sąjungos biudžeto, tačiau su sąlyga, kad kasmet bus balsuojama dėl finansavimo pratęsimo. Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno interviu leidiniui „Le Point“. „Nusprendėme pateikti kompromisinį pasiūlymą: gerai, mes nesutinkame su biudžeto pataisomis. Nesutinkame, kad turime duoti (Ukrainai) 50 milijardų eurų, o tai didžiulė suma.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išvyko į Briuselį, kur antradienį ir trečiadienį susitiks su Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrais. Neformalaus susitikimo metu ministrai aptars ES karinę paramą Ukrainai, ES gynybos pramonės stiprinimą ir karines misijas ir operacijas. Vizito Belgijoje metu taip pat planuojami dvišaliai ministro A. Anušausko susitikimai. Jų metu bus diskutuojama apie Ukrainos išminavimo koaliciją ir NATO rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimą.

Europos Sąjunga penktadienį pareiškė norinti, kad būtų iškart įgyvendintas Jungtinių Tautų teismo sprendimas, pagal kurį Izraelis privalo užkirsti kelią genocido veiksmams Gazos Ruože. „Tarptautinio Teisingumo Teismo nutartys šalims yra privalomos ir jos privalo jų laikytis. Europos Sąjunga tikisi, kad jie bus visiškai, nedelsiant ir veiksmingai įgyvendinti“, – sakoma Briuselio pareiškime.

Paklusdama naujiems Europos Sąjungos (ES) antimonopoliniams reglamentams, JAV technologijų milžinė „Apple“ paskelbė apie didelius savo paslaugų Europoje pokyčius, kurie pirmą kartą leis telefonų „iPhone“ naudotojams atsisiųsti alternatyvias programėlių parduotuves. Šios permainos, kurios bus įgyvendintos kovo mėnesį, kai įsigalios ES Skaitmeninių rinkų aktas, apribos programėlių parduotuvės „App Store“ dominavimą.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pasmerkė kratas ir autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentų areštus likus mėnesiui iki parlamento rinkimų. „Europos Sąjunga kuo griežčiausiai smerkia pastarojo meto represijas prieš Baltarusijoje likusius buvusius politinius kalinius ir politinių kalinių artimuosius“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Ketvirtadienį, prieš kitą mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus Baltarusijoje, Europos Sąjunga (ES) pasmerkė pastarojo meto reidus ir areštus, nukreiptus prieš šalį neteisėtai valdančio Aliaksandro Lukašenkos oponentus. „Europos Sąjunga griežčiausiai smerkia pastaruoju metu kilusią represijų bangą prieš Baltarusijoje likusius buvusius politinius kalinius, taip pat politinių kalinių artimuosius“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį paragino Bendriją dialogo būdu įveikti „poliarizaciją“ žemės ūkio sektoriuje, kelių šalių ūkininkams surengus protestus. „Visi vienodai skubiai suvokiame, kad padėtis turi pagerėti“, – sakė U. von der Leyen, pradėdama strateginį dialogą apie tai, kaip suderinti ūkininkų skundus su Europos žaliąja pertvarka.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu (VSD) ir vadovaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorams, nustatė galimą tarptautinių sankcijų Rusijai apėjimo schemą. Sausio 23 d. MKT pareigūnai, padedant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams, atliko kratas UAB „Jurby Water Tech“ administracinėse ir gamybinėse patalpose Kaune.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus neformalioje Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų taryboje. Kaip pranešė ministerija, pagrindinės susitikimo temos – kova su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikų kontrabanda. Numatoma aparti laikinosios apsaugos pratęsimo ukrainiečiams 2025 metais klausimą, dirbtinio intelekto panaudojimą vykdant nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje ir teisėsaugos įgalinimą efektyviai kovai su šiais nusikaltimais.

 Europos Sąjunga trečiadienį pristatė planus, kaip sustiprinti bloko ekonominį saugumą, įskaitant priemones, kuriomis siekiama apsaugoti jautrias technologijas, kad jos nepatektų į geopolitinių varžovų, pavyzdžiui, Kinijos, rankas. Dėl 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą ir pasaulinę prekybą apėmusios įtampos Briuselis sustiprino savo prekybos apribojimų arsenalą, siekdamas kovoti su, jo vertinimu, Europos ekonominiam saugumui kylančia rizika.

Europos Sąjunga (ES) trečiadienį pristatė planus sustiprinti bloko ekonominį saugumą, įskaitant priemones, skirtas neleisti, kad jautrios technologijos patektų į tokių geopolitinių varžovų, kaip Kinija, rankas. Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pasaulyje kilo prekybos įtampa, Briuselis sustiprino savo prekybos apribojimų arsenalą, kad galėtų įveikti tai, ką laiko grėsmėmis Europos ekonominiam saugumui.

Trečiadienį netikėtai atsistatydino Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu, padėjęs buvusiai sovietinei respublikai siekti narystės Europos Sąjungoje (ES). Praėjusį mėnesį ES lyderiai susitarė pradėti oficialias narystės derybas su maža valstybe, turinčia bendrą sieną su Ukraina. „Su prieštaringais jausmais pranešu, kad nusprendžiau įteikti atsistatydinimo pareiškimą“, – per spaudos konferenciją sostinėje Kišiniove sakė N. Popescu, jis buvo ir ministro pirmininko pavaduotojas.

Europos Sąjungos (ES) šalys pasiekė principinį susitarimą dėl galimybės inicijuoti karinę operaciją, skirtą apsaugoti prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, pirmadienį po Briuselyje surengto užsienio reikalų ministrų susitikimo pranešė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Kaip teigia diplomatai, pagal idealų scenarijų misija turėtų prasidėti kitą mėnesį ir padėti nutraukti Jemeno hučių sukilėlių rengiamus išpuolius.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Europos Sąjungos šalių ministrus perduoti Ukraina daugiau ginklų, pabrėždamas, kad jų kiekis ir veikimo nuotolis turi įtakos karo trukmei. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Užsienio reikalų ministerija. URM vadovas atkreipė ES šalių ministrų dėmesį į Rusijos oro teroro eskalavimą ir paragino juos didinti bei spartinti karinę paramą Ukrainai. „Oro gynybos stiprinimas tebėra prioritetas.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų Rusijos invaziją Ukrainoje ir po spalio 7 d. teroristinių išpuolių prasidėjusi karą tarp Izraelio ir „Hamas“. Pasak ES diplomatų, įvedus naujų sankcijų „Hamas“ rėmėjams, taip pat planuojama aptarti ES karinės misijos apsaugoti komercinę laivybą nuo hučių sukilėlių antpuolių Raudonojoje jūroje.

Europos Komisija (EK) patvirtino, jog Lenkija įvykdė tris paskutines sąlygas, kad būtų visiškai išmokėtos ES struktūrinių fondų lėšos, socialiniame tinkle „X“ penktadienį pranešė Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministrė Katarzyna Pelczynska-Nalecz, kurią cituoja naujienų agentūra PAP. „Pagaliau sulaukėme žalios šviesos pateikti dokumentus dėl struktūrinių fondų“, – šeštadienį privačiam naujienų kanalui TVN 24 sakė ministrė.  „Šie dokumentai bus tvarkomi Europos Komisijoje.

Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria atveriamas kelias galimiems teisiniams veiksmams prieš ES vykdomąją instituciją dėl 10 mlrd. eurų įšaldytų lėšų išmokėjimo Vengrijai. Praėjusį mėnesį Europos Komisija atblokavo Budapeštui skirtas lėšas, nes Briuselis siekė užsitikrinti Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano palaikymą, kad šis labiau remtų Ukrainą.

Lietuviai yra vieni didžiausių Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) rėmėjų, taip pat dauguma europiečių Rusijos invaziją į Ukrainą vertina kaip potencialią grėsmę savo šalies saugumui, rodo trečiadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Jos duomenimis, 79 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 61 proc. kitų ES šalių piliečių pritaria kandidatės tapti ES nare statuso suteikimui Ukrainai. Tik Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje tam pritaria mažiau nei pusė apklaustųjų.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) įvyks jau kovo mėnesį. „Lietuva suteiks Ukrainai visą reikalingą pagalbą derybose“, – dalyvaudamas Pasaulio ekonomikos forume Davose antradienį teigė G. Nausėda. Viešoje diskusijoje apie Ukrainos ateities perspektyvas Lietuvos vadovas akcentavo, kad pagalba Ukrainai yra laisvojo pasaulio pareiga.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako besitikinti, kad Europos Sąjunga (ES) iki vasario pabaigos priims sprendimus dėl to, kaip identifikuoti, atskirti ir  Ukrainos reikmėms panaudoti pelną, gaunamą iš Rusijos Valaruose įšaldyto turto.  „Sveikiname Europos Komisijos (EK) pasiūlymą panaudoti išskirtinį pelną iš Rusijos įšaldyto turto, tačiau kartu turime suprasti, kad tai pirmas, bet ne paskutinis žingsnis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį ir antradienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) finansų ministrų susitikimuose – Bendrijos finansų ir ekonomikos ministrų tarybos („Ecofin“) bei Euro grupės posėdžiuose. Juose už finansus atsakingi ES ministrai daugiausia dėmesio skirs ekonominei situacijai, tolesnei finansinei paramai Ukrainai bei užšaldyto Rusijos turto panaudojimui, pirmadienį pranešė Finansų ministerija.

Europos Sąjungos valstybės narės kitą savaitę aptars planą sukurti karinio jūrų laivyno misiją, kuri padėtų apsaugoti Raudonosios jūros laivybą po Jemeno husių išpuolių, penktadienį pranešė diplomatai. Šis pasiūlymas buvo pateiktas prieš JAV ir JK pajėgoms ankstyvą penktadienio rytą suduodant smūgį sukilėliams Jemene. Pranešama, kad Briuselyje siūlymas buvo rengiamas jau kelias savaites. ES pastangos turėtų papildyti JAV vadovaujamą koaliciją, prie kurios jau prisijungė kelios Bendrijos narės.

Vilniuje viešinti Europos Parlamento (EP) vadovė Roberta Metsola sako, kad Europos Sąjungai sutarti dėl tolesnės paramos Ukrainai nebus lengva, tačiau tą padaryti būtina. Gruodį Europos lyderiams nepavyko patvirtinti 50 mlrd. eurų vertės ketverių metų paramos paketo Ukrainai. Kyjivui šių pinigų reikia, kad palaikytų savo karo draskomą ekonomiką. Sprendimą blokavo Vengrija, vis tik Bendrijos lyderiai viliasi, kad sutarti pavyks per vasarį vyksiančią neeilinę Europos Vadovų Tarybą.

Vengrijai Blokuojant Europos Sąjungos (ES) iniciatyvą dėl 50 mlrd. eurų paramos paketo Kyjivui, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paragino Bendriją skubiau rasti išeitį ir be Budapešto, taip siekiant išvengti socialinės krizės Ukrainoje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monika Navickienei  Belgijoje susitikus su Ukrainos socialinės politikos ministre Oksana Zholnovychc, ši paatviravo, kad nesulaukus Vengrijos blokuojamos ES finansinės paramos iki kovo, Ukraina nebepajėgs toliau užtikrinti socialinės srities finansavimo. Kaip praneša ministerija, vykstančioje EPSCO taryboje ministrė M. Navickienė ragino ES nares susitelkti ir kuo skubiau suteikti finansinę paramą Ukrainai.

Europos teisingumo teismas ketvirtadienį paskelbė teisinę išvadą, kurioje teigiama, kad sprendimas, kuriuo bendrovei „Google“ už konkurenciją ribojančius veiksmus skirta 2,4 mlrd. eurų bauda, turėtų būti paliktas galioti. Nors tokios išvados nėra įpareigojančios, jos vis vien yra svarbios, o ES teismai neretai jomis vadovaujasi, priimdami sprendimus.

Europos teisingumo teismo generalinė advokatė ketvirtadienį paskelbs ilgai lauktą išvadą dėl ginčijamos 2,4 mlrd. eurų dydžio baudos, kurią Briuselis skyrė bendrovei „Google“ dėl veiksmų, kuriais ribojama konkurencija. Nors tokios išvados nėra įpareigojančios, jos vis vien yra svarbios, o ES teismai neretai jomis vadovaujasi, priimdami savo sprendimus.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 8,7 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (9,2 proc.), Lenkijoje (9,3 proc.) ir Kroatijoje (10,7 proc.), rodo trečiadienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 3,2 proc., Estijoje – 3,8 procento.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtą Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 m. planą. Jo įgyvendinimui ir pačiam pirmininkavimui 2024-2027 m. laikotarpyje numatyta skirti ne mažiau kaip 100 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Rengiant pastarąjį planą remtasi ankstesne Lietuvos patirtimi pirmininkaujant ES Tarybai 2013 m. bei kitų valstybių praktikomis.

Vyriausybė trečiadienį planuoja patvirtinti pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungai (ES) planą, pasiruošimas ir pats pirmininkavimas turėtų atsieiti apie 100 mln. eurų. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmą pusmetį, nuo sausio 1 iki birželio 30 dienos, o bendrą pirmininkavimo programą ruoš su Airija ir Graikija. Pirmoji šias pareigas eis prieš Lietuvą, antroji – po.

Europos Sąjungos konkurencijos institucija antradienį pranešė, kad nagrinėja JAV technologijų milžinės „Microsoft“ investicijas į dirbtinio intelekto pokalbių roboto „ChatGPT“ kūrėją „OpenAI“, norėdama išsiaiškinti, ar verta atlikti tolesnį tyrimą dėl galimų susijungimo taisyklių pažeidimų.

Nedarbas lapkritį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje augo 0,4 punkto, o per mėnesį nepakito ir lapkritį siekė 6,5 procento. Darbo neturėjo 104 tūkst. žmonių, iš jų 15 tūkst. buvo jaunimas iki 25 metų – pastarojo nedarbas per metus augo 0,7 punkto iki 13,3 procento. Latvijoje nedarbas siekė 6,6 proc. – 0,3 punkto mažiau nei prieš metus, bet 0,1 punkto daugiau nei prieš mėnesį. Estijoje – 6,1 proc.

Gruodžio mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, Didžiojo septyneto (G7) ir pietų šalių atstovų susitikimas. Jo metu Kyjivas norėjo užsitikrinti paramą savo taikos derybų su Rusija sąlygoms, praneša „Bloomberg“. Svarbiausi įvykiai: 21:42 | „Bloomberg“: dėl Ukrainos taikos plano surengtas slaptas susitikimas Gruodžio mėnesį įvyko slaptas Ukrainos, Didžiojo septyneto (G7) ir pietų šalių atstovų susitikimas.

Pirmadienio vakarą Rusijoje, Belgorode, aidi sprogimai. Vietos „Telegram“ kanalai praneša apie mieste paskelbtą oro pavojų. Svarbiausi įvykiai: 23:34 | Kuleba: jei partneriai Ukrainai nepadės dabar, jie padės vėliau, bet jau „ekstremaliomis sąlygomis“   Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) pritars 50 mln. eurų karinei paramai Kyjivui, kurią gruodžio mėnesį vetavo Vengrija.