Šis pasiūlymas buvo pateiktas prieš JAV ir JK pajėgoms ankstyvą penktadienio rytą suduodant smūgį sukilėliams Jemene. Pranešama, kad Briuselyje siūlymas buvo rengiamas jau kelias savaites.
ES pastangos turėtų papildyti JAV vadovaujamą koaliciją, prie kurios jau prisijungė kelios Bendrijos narės.
Dar reikia susitarti dėl ES misijos dydžio ir apimties, o Bendrijos diplomatai nurodė, kad pirmoji diskusija šiuo klausimu turėtų įvykti antradienį Briuselyje.
Penktadienį Ispanija paskelbė, kad neketina dalyvauti jokioje ES karinių jūrų pajėgų misijoje Raudonojoje jūroje.
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles sakė, kad Madrido pozicija šiuo klausimu visada buvo aiški.
Praėjusiais metais ES svarstė planą išplėsti savo misiją „Atalanta“, siekiant apsaugoti laivybą prie Somalio krantų, tačiau Ispanija jį blokavo.
Penktadienį Madridas nepateikė jokios oficialios atsisakymo priežasties. Ispanų žiniasklaidos teigimu, atsisakymą lėmė vidaus politika, nes Ispanijos valdančiosios koalicijos griežtai kairioji partnerė, partija „Sumar“, iš esmės nepritaria JAV užsienio politikai.
Pasak diplomatų, ES užsienio reikalų ministrai kitame posėdyje Briuselyje gali susitarti dėl naujos karinių jūrų pajėgų misijos įsteigimo.
Penktadienį Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės surengti antskrydžiai dar labiau sustiprino baimę, kad regione gali kilti platesnio masto konfliktas.
Smūgiai buvo nukreipti į oro pajėgų bazę, oro uostus ir karinę stovyklą, pranešė husių televizijos stotis „al Masirah“, o naujienų agentūros AFP korespondentai ir liudininkai pranešė, kad girdėjo stiprius smūgius Chudaidoje ir Sanoje.
Iranui ir Rusijai pasmerkus šiuos veiksmus, JAV ir JK teigė, kad tokiu būdu siekiama atkurti „stabilumą Raudonojoje jūroje“.
Pastarosiomis savaitėmis husių sukilėliai surengė daugybę dronų ir raketų atakų, nukreiptų prieš komercinius laivus, plaukiančius per Raudonąją jūrą ir Bab el Mandebo sąsiaurį, jungiantį Raudonąją jūrą su Adeno įlanka.
Jie teigia, kad savo išpuoliais solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su islamistų grupuotės „Hamas“ kovotojais.
Jemeno sostinę Saną ir didžiąją dalį šalies Raudonosios jūros pakrantės kontroliuojantys husiai yra perspėję, kad taikysis į Raudonojoje jūroje plaukiojančius laivus, susijusius su Izraeliu.
Karas Gazos Ruože prasidėjo, kai „Hamas“ spalio 7 dieną surengė precedento neturintį išpuolį prieš Izraelį, per kurį, oficialiais duomenimis, žydų valstybėje žuvo apie 1 140 žmonių, daugiausia civilių.
Palestiniečių kovotojai taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių 132, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, o mažiausiai 25, kaip manoma, žuvo.
Izraelis atsakė nesiliaujančia karine kampanija, per kurią žuvo mažiausiai 23 708 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, nurodo „Hamas“ valdoma Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija.
