es

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijas Rusijos valstybinei deimantų milžinei „Alrosa“ ir jos vadovui, uždrausdama brangakmenių importą dėl karo Ukrainoje. Gruodį ES susitarė uždrausti iš Rusijos eksportuojamus deimantus, griežtindama sankcijas artėjant antrosioms plataus masto karo Ukrainoje metinėms.

Lapkritį planuotą paskelbti tipinio techninio mokyklos Ukrainai projekto architektūrinį konkursą žadama skelbti 2024-ųjų vasarį, sako projektui „Ateities mokykla Ukrainoje“ vadovaujančios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovas. Pasak „CoCreate future of Ukraine“ programos vadovo Artūro Žarnovskio, konkursas atidėtas, nes dėl skirtingų Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos reikalavimų statyboms užtruko jo sąlygų rengimas.

Siūlymas sugriežtinti esamus ribojimus Baltarusijos ir Rusijos piliečiams neatitinka Europos Sąjungos (ES) teisės, rašoma Teisingumo ministerijos teisininkų išvadose. Trijų konservatorių parengtose pataisose siūloma atimti galimybę tiek rusams, tiek baltarusiams prašyti vizų jau Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai dėl jų tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija (URM). Be tokių vizų šie užsieniečiai Lietuvoje iš esmės negalėtų teikti prašymo ir dėl leidimo laikinai gyventi šalyje.

Lietuva kol kas neatskleidžia, kokius ribojimus siūlys numatyti Rusijai naujausiame – 13-ąjame – sankcijų pakete. „Tai, ką mes siūlysime, bus konfidencialu, kol neišplepės Briuselio bulvariniai laikraščiai“, – lrt trečiadienį sakė Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Arnoldas Pranckevičius. Sankcijas gali plėsti ir pavieniams rusams Vis tik jis teigė, kad reguliariai reikia pildyti ribojimus dvigubos paskirties, aukštųjų technologijų produktų eksportui.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmečio minėjimo planą –  jame numatyta kitąmet surengti šventinį bėgimą, užsienio žurnalistų turą, klimato savaitę, parodas, koncertus ir kitus renginius.

Buvęs futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius trečiadienį pralaimėjo teisinę kovą už Europos Sąjungos jam įvestų sankcijų panaikinimą – bloko teismas atmetė jo pretenzijas. Sankcijos R. Abramovičiui 2022 metais buvo įvestos dėl jo vaidmens Rusijai užpuolant Ukrainą ir buvo dalis bloko priemonių, nukreiptų prieš Rusiją ir prezidento Vladimiro Putino artimus sąjungininkus. ES Bendrajame Teisme 57 metų oligarchas užginčijo Europos Sąjungos Tarybos sprendimą dėl sankcijų.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama geriau apsaugoti žiniasklaidą nuo kišimosi ir užtikrinti žurnalistų laisvę. „Pasiektas susitarimas... liudija mūsų įsipareigojimą puoselėti laisvą ir pliuralistinę žiniasklaidą. Pirmą kartą Europos teisėje bus įtvirtintos apsaugos priemonės“, – pareiškė Vokietijai atstovaujanti ES įstatymų leidėja Sabine Verheyen.

Verslo aktyvumo smukimas euro zonoje gruodį paspartėjo, rodo penktadienį paskelbti tyrimo duomenys. Išankstinis HCOB euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI), kurį skelbia „S&P Global“, gruodį nusileido nuo 47,6 punkto lapkritį iki 47 punktų, dar labiau nutolęs nuo 50 punktų žymos, kuri skiria augimą nuo smukimo. Analitikai įspėja, kad euro zonoje išlieka recesijos pavojus.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei penktadienį pranešus, kad naują Europos Sąjungos Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA) numatoma įkurti verslo centre „Yellowstone“, kurio plėtotojas susijęs su buvusia įmone „Lewben“, ministerija pareiškė vertinanti šią informaciją ir svarstanti galimybę kreiptis į institucijas. „Lewben“ (dabar – „Noewe“) anksčiau buvo pripažinta kaip neatitinkanti nacionalinio saugumo kriterijų.

Dešimtys tūkstančių žmonių penktadienį išėjo į Sakartvelo sostinės Tbilisio gatves švęsti Europos Sąjungos sprendimo suteikti šiai šaliai oficialų bloko kandidato statusą. Mojuodami Sakartvelo ir ES vėliavomis, džiūgaujančios minios užplūdo centrinę Tbilisio Laisvės aikštę, pranešė įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas. Šis renginys vyksta praėjus dienai po to, kai ES lyderiai per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą.

Vakarų valstybės ir Europos Sąjunga penktadienį paragino Izraelį „imtis konkrečių veiksmų, kad būtų sustabdytas precedento neturintis Izraelio naujakurių smurtas okupuotame Vakarų Krante“. Tokį bendrą pareiškimą paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija.

Darbo užmokestis euro zonoje trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, padidėjo 5,3 proc., parodė naujausi Eurostato duomenys. Darbo užmokesčio metinis augimo tempas liepos–rugsėjo mėnesiais buvo spartesnis negu antrąjį ketvirtį, kuomet sudarė 4,6 proc., ir tai rodo didėjantį infliacinį spaudimą bendros valiutos bloke, rašo portalas „Trading Economics“. Darbo užmokesčio metinis augimo tempas paspartėjo įvairiuose sektoriuose.

Europos Sąjungos (ES) paramos lėšomis bus modernizuojami keturi svarbūs valstybės kultūros objektai – Kauno centrinis paštas, Palangos kino teatras „Naglis“, Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerija ir Druskininkų M. K. Čiurlionio namų muziejus, penktadienį pranešė Kultūros ministerija. Centrinė projektų valdymo agentūra patvirtino visų keturių objektų paraiškos ES paramai gauti.

Europos Sąjungai (ES) steigiant naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), jei ji būtų įkurta Vilniuje, Vyriausybė padengtų jos įrengimo bei patalpų nuomos kaštus pirmus penkerius metus, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Esame, kaip Vyriausybė, įsipareigoję penkerius metus padengti nuomos, įrengimo ir išlaikymo kaštus, tikimės, kad tai padidins mūsų paraiškos konkurencingumą“, – penktadienį konferencijoje „AMLA – laukiame tavęs Vilniuje“ teigė G. Skaistė.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį atvyko į Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą, pasiryžęs sužlugdyti bet kokius kitų lyderių bandymus pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės bloke. Atvykęs į susitikimą, V. Orbanas žurnalistams sakė, kad Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ stojimo į ES kriterijų ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl bloko elektros energijos rinkos reformos, kuria bus siekiama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti kainas vartotojams, pranešė Ispanijos energetikos ministrė. „Šiandien Taryba ir Parlamentas pasiekė preliminarų susitarimą dėl ES elektros energijos rinkos modelio (angl. EMD) reformos“, – pareiškė Ispanijos energetikos ministrė Teresa Ribera, kurios šalis rotacijos tvarka pirmininkauja ES.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susirems su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, grasinančiu vetuoti didžiulį pagalbos paketą ir derybų dėl Ukrainos narystės bloke pradžią. Svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas Briuselyje, kuris, kaip baiminasi diplomatai, gali užsitęsti ilgiau nei planuotas dvi dienas, prasideda didėjant nuogąstavimams dėl Vakarų paramos Ukrainai beveik dvejus metus trunkančiame Rusijos pradėtame kare.

Europos Sąjunga antradienį pateikė pasiūlymų, kaip apriboti užsienio vyriausybių kišimąsi į vidaus politiką. Visų pirma siūlomas reikalavimas, kad jų vardu dirbantys subjektai privalomai registruotųsi.  Šis pasiūlymas iš esmės skiriasi nuo panašaus JAV teisės akto – Užsienio agentų registracijos akto. Jis išsiskiria tuo, kad Bendrija ketina užtikrinti jo vykdymą baudomis, o ne baudžiamosiomis sankcijomis ar draudimais.

Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Europos Komisija trečiadienį atblokavo Vengrijai skirtą 10,2 mlrd. eurų finansavimą. EK nurodė, kad Vengrija įvykdė pakankamai reformų, kad padidintų šalies teismų nepriklausomumą ir taip gautų galimybę naudoti šias lėšas.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) valstybės narės trečiadienį susitarė įsteigti centrinę įstaigą, kuri kovotų su pinigų plovimu ir užkardytų bandymus apeiti sankcijas. Naujoji institucija, vadinama Kovos su pinigų plovimu institucija (AMLA), taip pat kovos su terorizmo finansavimu. Tai bus centras, kuris, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis valdžios institucijomis, sieks užtikrinti, kad būtų veiksmingiau kovojama su tokia neteisėta veikla.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį prieš Europos Sąjungos vadovų susitikimą, kurio darbotvarkėje numatyta nauja pagalba Kyjivui, pareiškė, kad Bendrija turi suteikti visapusišką ir ilgalaikę paramą Ukrainai.

Vengrija „yra pasirengusi“ atšaukti savo veto dėl dabartinio Europos Sąjungos (ES) 50 mlrd. eurų pagalbos paketo Ukrainai, jei ES atšaldys Budapeštui skirtus 30 mlrd. eurų, leidiniui „Bloomberg“ pareiškė Vengrijos premjero politinis direktorius Balazsas Orbanas. Vengrija siekia išsireikalauti didelę sumą ES lėšų mainais už pritarimą paramai Ukrainai. Tačiau su tokiu ultimatumu likusioms bloko šalims gali būti sunku susitaikyti.

Paskirtasis Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį Seime pristatydamas savo politinę programą prieš balsavimą dėl jo siūlomos vyriausybės pasisakė už stiprią Europos Sąjungą, mat tokia ji stiprintų ir jo šalį. „Esame stipresni, suverenesni, kai stipresnė ne tik Lenkija, bet ir Europos Sąjunga“, – sakė D. Tuskas įstatymų leidėjams. Jis taip pat patikino, kad jo vyriausybė sutelks jėgas siekdama, kad pasaulis būtų įsipareigojęs toliau padėti Ukrainai.

Vakarų pažadai dėl pagalbos Ukrainai atrodė nuoširdūs, bet iš tikro buvo tušti, sako Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edward Lucas. Nuo: ES, NATO, Vakarų vyriausybių Kam: ukrainiečiams ir jų lyderiams Data: 2022-ųjų vasara Brangūs ukrainiečiai, Mums labai malonu girdėti, kad sugebėjote atlaikyti pirmąją Rusijos plataus masto invazijos dalį. Dabar mes džiaugiamės jūsų didvyriškumu ir norime būti jūsų draugais. Dėl to jaučiamės drąsūs, žavūs ir svarbūs.

Likus kelioms dienoms iki Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo Vokietijos kancleris Olafas Scholzas paragino visus Vakarų sąjungininkus aiškiai įsipareigoti suteikti ilgalaikę pagalbą Ukrainai gintis nuo Rusijos. „Svarbu, kad, ypač šioje situacijoje, mes kartu Europoje ir toli už jos ribų pasiųstume Ukrainai signalą, kad ji gali tikėtis mūsų pagalbos“, – kalbėjo O. Scholzas spaudos konferencijoje Berlyne.

Prieštaringai vertinamas Lenkijos aukščiausiosios instancijos teismas pirmadienį nusprendė, kad Europos Sąjungos teismo iki galutinio sprendimo priėmimo paskirtos baudos, vadinamosios laikinosios priemonės, yra nesuderinamos su Lenkijos konstitucija. Konstitucinis Tribunolas pareiškė, kad baudos, įskaitant paskirtąsias Varšuvai dėl anglių kasyklos ir teismų reformų, yra nesuderinamos su Lenkijos konstitucija. Briuselis anksčiau teigė, kad šį teismą politiniu požiūriu kontroliuoja vyriausybė.

Grasindama blokuoti tolesnę paramą Ukrainai, derybas dėl jos narystės Europos Sąjungoje (ES), Vengrija kenkia Bendrijos vienybės principui, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Vengrija kenkia vienybės principui, nes jei mes negausime teigiamo atsakymo (dėl Ukrainos – BNS), teigiamos išvados, bus vis daugiau balsų, grasinančių ir ginčijančių vienybės principą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Taline sakė šalies vadovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį perspėjo Europos Sąjungos vadovus, kad jiems nesutikus pradėti derybų su Kyjivu dėl narystės per šią savaitę vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, tai turės pražūtingų pasekmių. „Negaliu įsivaizduoti, – Briuselyje žurnalistams sakė Dmytro Kuleba. – Net nenoriu kalbėti apie pragaištingas pasekmes, kurios kiltų, jei Taryba nepriimtų šio sprendimo.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pirmadienį paragino bloką padidinti paramą Ukrainai, Vengrijai grasinant šią savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vetuoti tolesnę paramą karo draskomai šaliai. Po to, kai dėl respublikonų JAV Kongrese pasipriešinimo paramos Ukrainai ateitis tapo miglota, daugėja nuogąstavimų, kad gali sutrikti Europos parama Ukrainai.

Lietuva nuo kitų metų kaups Europos Sąjungos (ES) medicinos priemonių atsargas, kurios Bendrijos narių būtų naudojamos krizių atveju. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vykdant projektą „RescEU“ Lietuvoje bus steigiamas ES civilinės saugos mechanizmo reikalavimus atitinkantis medicinos priemonių sandėlis. Jo įrengimui Europos Komisija skirs 97 mln. eurų. „Lietuvoje kuriamas vienas iš ES medicinos priemonių rezervo sandėlių yra mūsų valstybei tenkanti didelė atsakomybė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje Briuselyje, kur su Bendrijos kolegomis aptars paramą Ukrainai, situaciją Artimųjų Rytų bei Sahelio regionuose.  Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba ES kolegas informuos apie padėtį šalyje ir jos prioritetus.

Europos Sąjunga penktadienį įtraukė du palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ lyderius į juodąjį teroristų sąrašą ir tiesiogiai susiejo juos su spalio 7-osios išpuoliu prieš Izraelį. Briuselis pranešė, kad į ES sankcijų sąrašą įtraukė „Hamas“ karinio sparno „Ezzedine'o al Qassamo brigadų lyderį 58-erių Mohammedą Deifą ir jo pavaduotoją Marwaną Issą.  „Šių dviejų asmenų lėšos ir kitas finansinis turtas ES valstybėse narėse yra įšaldyti, – teigiama pranešime.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį telefonu kalbėdamas su Moldovos prezidente Maia Sandu išsakė tvirtą paramą Moldovos integracijai į Europos Sąjungą (ES). Prezidentas teigė, kad šalis padarė didelę pažangą įgyvendindama reformas ir Europos Komisijos rekomendacijas, tačiau, anot jo, būtina ir toliau dėti visas pastangas siekiant progreso, nes nuo jo priklausys šalies eurointegracijos greitis ir sėkmė.

Europos Sąjunga penktadienį išrinko Ispanijos ekonomikos ministrę Nadią Calvino vadovauti Europos investicijų bankui (EIB) – bloko skolinimo institucijai, kurios reikšmė išaugo prasidėjus karui Ukrainoje. „Priėjome išvadą ir sutarėme dėl Nadios Calvino kandidatūros į EIB pirmininkės postą“, – sakė Belgijos finansų ministras Vincentas Van Peteghemas po ES šalių finansų ministrų susitikimo Briuselyje.

Europos Sąjungoje (ES) šį mėnesį įsigalios reglamentas, numatantis valstybių narių apsaugą nuo trečiųjų šalių ekonominės prievartos. Europos Komisija šį dokumentą inicijavo prieš dvejus metus, kai Pekinas dėl diplomatinio ginčo su Vilniumi įvedė prekybos apribojimus Lietuvos verslams. Dėl to ES praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją, ši byla vis dar nagrinėjama. Pats Pekinas kaltinimus neigia.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kinijos prezidentui Xi Jinpingui ketvirtadienį pareiškė, kad jie turi išspręsti nesutarimus tarp bloko ir didžiausios jo prekybos partnerės. Tai pirmasis asmeninis kinų aukščiausiosios vadovybės ir ES atstovų susitikimas po daugiau nei ketverių metų.

Europos Sąjungai (ES) svarstant 12-tą sankcijų Rusijai paketą jame Bendrijos įmonėms turėtų būti numatyta atsakomybė už jų prekių judėjimą, o kai kurioms – ir finansinių srautų už ES ribų kontrolė, sako užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.   „Dvyliktas sankcijų paketas turės iš tikrųjų didesnių pasekmių verslui, nepaisant to, kad sankcijos yra nukreiptos į Rusiją.

Vienas aukšto rango Europos pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Turkija tapo tarptautiniu mastu izoliuota ir turi sušvelninti savo retoriką, jei nori gauti svarbių nuolaidų iš Europos Sąjungos. Europos Parlamento pranešėjas Turkijos klausimais Nacho Sanchezas Amoras teigė, kad Ankaros aštrios kalbos užsienio politikos klausimais yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių gerinti santykius su Briuseliu.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė trejiems metams atidėti muitų prekyboje elektromobiliais tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos, taikymą, kurie turėtų įsigalioti nuo sausio mėnesio, taip iš esmės pakeisdama savo ankstesnę poziciją. EK pareiškė, kad dabar nori vienkartinio atidėjimo iki 2026-ųjų pabaigos, ES automobilių pramonei išreiškus susirūpinimą dėl didžiulių išlaidų, kurios atsirastų dėl po „Brexit“ numatyto 10 proc. tarifo.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) trečiadienį priimtu pareiškimu paragino Bendrijos šalis gruodžio mėnesio Europos Vadovų Taryboje (EVT) patvirtinti Europos Sąjungos (ES) stojimo derybų su Ukraina ir Moldova pradžią. „Komiteto nariai ypač pabrėžė Ukrainos pasiryžimą prisijungti prie ES, kuri kariaudama gebėjo įgyvendinti 90 proc. reikiamų žingsnių.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės antradienį paskelbė naujas taisykles, įskaitant draudimą naikinti neparduotus drabužius, kuriomis siekiama kovoti su greitąja mada ir mažinti atliekų kiekį. Naujosiomis taisyklėmis, kurias pirmą kartą praėjusiais metais pasiūlė Europos Komisija, nustatomi griežtesni reikalavimai siekiant užtikrinti, kad gaminiai ilgiau tarnautų, būtų lengviau pataisomi ir perdirbami. Įstatymu draudžiama naikinti neparduotus tekstilės gaminius ir avalynę.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sugriežtino savo poziciją Europos Sąjungoje ir pareikalavo išbraukti diskusijas dėl Ukrainos iš kitą savaitę vyksiančio ES aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkės. „Pagarbiai raginu Jus nekviesti Europos Vadovų Tarybos (EVT) gruodį spręsti šių klausimų, nes akivaizdus sutarimo trūkumas neišvengiamai nulemtų nesėkmę“, – pirmadienį jis rašė laiške EVT pirmininkui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui). Laišką antradienį matė naujienų agentūra AFP.

Kitąmet minint Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetį, siūloma surengti šventinį bėgimą, užsienio žurnalistų turą, parodas, koncertus, konferencijas, sukurti filmus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje Europos Sąjungos gynybos išlaidos 2023 metais siekia rekordinę 270 mlrd. eurų sumą. Nepaisant rekordinio skaičiaus, Ch. Michelis pabrėžė, kad ES turi sukurti bendrąją gynybos rinką, kad būtų užtikrintas geresnis išlaidų koordinavimas ir greitesnė Bendrijos sąveika. „Gynybos pramonei siunčiame aiškią žinią: gaminkite, o mes pirksime“, – kalbėdamas Briuselyje sakė jis.

Klaipėdos uoste ruošiantis gaminti vandenilį laivams ir miesto viešajam transportui, už 3,6 mln. eurų planuojama įrengti du šio kuro pildymo punktus.  Jų įrengimo darbus iš dalies finansuos Europos Sąjunga (ES), skyrusi 1,4 mln. eurų paramos, pranešė Klaipėdos uostas.  „Bendra pildymo punktų įrengimo vertė sieks 3,6 mln. eurų. Už šią sumą planuojama atlikti teritorijos paruošimo darbus ir įrengti viešai prieinamus du vandenilio pildymo punktus“, – teigiama pranešime.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės ketvirtadienį susitarė dėl naujų taisyklių, skirtų apsaugoti žurnalistus ir aktyvistus nuo piktnaudžiavimo ieškiniais, kuriais siekiama nutildyti visuomenės kritiką.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdyje Briuselyje, kur aptars vaistų politikos, psichikos sveikatos, pandemijų prevencijos ir kitus klausimus.

Viešos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai skiriama dar 36 mln. eurų subsidijų. Lėšos įmonėms skiriamos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF), pranešė Susisiekimo ministerija.  Su parama bus įrengta ne mažiau kaip 3,8 tūkst. įkrovos prieigų 42-jose savivaldybėse.    Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad su ES parama norima iki 2030 metų įrengti ne mažiau kaip 6 tūkst. viešų įkrovimo prieigų.

Europos Sąjungos šalys narės ir Europos Parlamentas trečiadienį pranešė pasiekę preliminarų susitarimą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, įskaitant teršalus iš didelių paukštininkystės ir kiaulininkystės ūkių bei rūdos kasyklų, ribojimo. Vėlai antradienį sudarytu susitarimu bus sumažintas pramonės išmetamų kenksmingų teršalų kiekis ir pagerinta visuomenės prieiga prie informacijos, sakoma valstybėms narėms atstovaujančios Europos Vadovų Tarybos pareiškime.