Nepaisant rekordinio skaičiaus, Ch. Michelis pabrėžė, kad ES turi sukurti bendrąją gynybos rinką, kad būtų užtikrintas geresnis išlaidų koordinavimas ir greitesnė Bendrijos sąveika.
„Gynybos pramonei siunčiame aiškią žinią: gaminkite, o mes pirksime“, – kalbėdamas Briuselyje sakė jis.
Po to, kai praėjusių metų vasario mėnesį Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, ES valstybės narės nusprendė padidinti gynybos išlaidas, siekdamos atremti Maskvos keliamą grėsmę.
„Vien šiais metais visos ES valstybės narės gynybai iš viso išleis apie 270 mlrd. eurų“, – teigė Ch. Michelis.
Praėjusiais metais išlaidos siekė 240 mlrd. eurų. Tai buvo rekordinė suma, kuri, palyginti su 2021-aisiais, išaugo 6 proc., atsižvelgiant į tai, kad 27 ES šalys narės ėmė aktyviau pirkti naują karinę įrangą.
Europos gynybos agentūra (EGA) teigė, kad praėjusiais metais šešios šalys padidino savo išlaidas daugiau nei 10 proc., o NATO kandidatė Švedija – daugiau nei 30 proc.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos turi būti pasirengusios daug sudėtingesniam laikmečiui“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, vadovaujantis EGA.
„Prisitaikyti prie šių naujų realijų pirmiausia reiškia daugiau investuoti į gynybą“, – pridūrė jis.
Tačiau J. Borrellas įspėjo, kad, nepaisant padidėjusių pajėgumų, blokas vis dar turi didelių pajėgumų spragų ir toliau atsilieka nuo kitų pasaulio žaidėjų.
