es

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šiuo metu atlieka 26 ikiteisminius tyrimus dėl siekio sukčiauti pasisavinant Europos Sąjungos ir valstybės lėšas, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.  „Jų bendra suma siekia 7,5 mln. eurų, apribotos nuosavybės teisės yra į 39 mln. eurų vertės turtą, įtarimai pareikšti 76 fiziniams asmenims“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ministrė.

Europos Sąjungos valstybių narių energetikos ministrams pagaliau pavyko susitarti dėl elektros energijos rinkos reformos projekto, skelbia Prancūzijos naujienų agentūra AFP ir Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Pagal šį projektą Bendrijos narės būtų skatinamos ilgalaikėmis sutartimis gaminti elektrą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o „žaliosios“ energijos gamintojams būtų mokamos kompensacijos, jei elektros kaina rinkoje kristų žemiau numatytosios, tačiau jei ji taptų ...

Europos Parlamentas antradienį priėmė atnaujintas pramoninės žvejybos taisykles, pagal kurias bus reikalaujama laivuose įrengti sekimo prietaisus, o didesniuose laivuose – vaizdo kameras, kuriomis būtų stebimas laimikis. Be to, naujosiomis priemonėmis reglamentuojama nauja baudų taisykles pažeidusiems laivams nustatymo tvarka – jos nuo šiol priklausys nuo laimikio vertės.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį Europos Sąjungos įstatymų leidėjams pareiškė, kad negali būti jokio pateisinimo smūgiui į Gazos Ruožo ligoninę, pilną civilių, ir pridūrė, kad reikia nustatyti šios tragedijos faktus. Europos Parlamente Strasbūre EK pirmininkė sakė, kad naktį Gazos Ruožo ligoninėje nugriaudėjęs sprogimas, per kurį žuvo mažiausiai 200 žmonių, pavertė šią įstaigą liepsnojančiu pragaru.

Minint Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis dieną, Vidaus reikalų ministerija organizuoja konferenciją „Šiuolaikinės vergovės spąstai: tikri liudijimai ir institucijų patirtis keičiant situaciją“. Europos Sąjungos (ES) duomenimis, kasmet ES užregistruojama apie 7 tūkst. prekybos žmonėmis aukų. Tikėtina, kad tikrasis aukų skaičius yra daug didesnis, nei rodo pateikti duomenys, nes daugelis aukų lieka neatpažintos.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen pirmadienį pareiškė, kad Vašingtonas ir toliau teiks tvirtą paramą Ukrainai, Europos Sąjungai susirūpinus dėl būsimos jos šalies paramos Kyjivui. Jos pažadas nuskambėjo po to, kai JAV Kongresas, siekdamas išvengti vyriausybės uždarymo, iš neseniai pasiekto susitarimo išbraukė naują finansavimą Ukrainai – tai sukėlė abejonių dėl tolesnio Vašingtono įsipareigojimo remti Kyjivą kovoje su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Euro zonos eksportas rugpjūtį 6,7 mlrd. eurų pranoko importą, palyginti 54,4 mlrd. eurų prekybos deficitu tą patį praėjusių metų mėnesį, skelbia Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“. Importas sunyko 24,6 proc. iki 214,9 mlrd. eurų, tuo tarpu eksportas sumažėjo gerokai kukliau – 3,9 proc. iki 221,6 mlrd. eurų. Per aštuonis šių metų mėnesius susiformavo 8,1 mlrd. eurų perviršis, palyginti su 242,9 mlrd. eurų deficitu atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo 122,65 mln. eurų Europos Sąjungos paramą Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovei „Achema“, kuri įdiegtų vandenilio technologiją ir taip mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pakeičiant jas vandeniliu.

Albanijos sostinėje pirmadienį įvyks Europos Sąjungos lyderių ir Vakarų Balkanų šalių vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame bus aptartas šešių šio regiono šalių kelias link narystės bloke.  Pagrindinės kasmet vykstančių derybų, vadinamų Berlyno procesu, temos – Vakarų Balkanų integracija į bendrąją rinką ir parama jų ekologinei ir skaitmeninei transformacijai. Šio regiono šalys, siekiančios narystės ES, yra Albanija, Bosnija, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį perspėjo, kad bendras pasitikėjimas tarp bloko ir Kinijos buvo suardytas. „Pasitikėjimas yra bet kokių žmogiškų santykių pagrindas, ir (...) bendras pasitikėjimas buvo suardytas“, – Kinijos sostinės Pekino universiteto auditorijai sakė J. Borrellis. J. Borrellis ketvirtadienį atvyko į Kiniją, blokui siekiant mažinti santykių su didžiausia savo prekybos partnere riziką.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

 Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra (AMLA), Vyriausybė trečiadienį spręs dėl šios institucijos patalpų finansavimo. Siūloma, kad jei agentūrą būtų nuspręsta steigti Lietuvoje, Finansų ministerija turėtų pasirūpinti jai reikalingų patalpų įrengimu bei penkerius metus finansuoti jų išlaikymą mokant ir už nuomą.

Po kovotojų grupuotės „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį JAV, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Italija pirmadienį paragino Iraną neišplėsti konflikto už Gazos Ruožo ribų, sakoma bendrame Prancūzijos prezidentūros paskelbtame pareiškime.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars situaciją Izraelyje. Neeilinis nuotolinis susitikimas rengiamas palestiniečių grupuotei „Hamas“ pradėjus netikėtą Izraelio puolimą. G. Landsbergis, kuris prie susitikimo prisijungs iš Omano kartu su kitais ES užsienio reikalų ministrais, dalyvaujančiais 27-ąjame ES-Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalių ministrų susitikime.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai antradienį surengs skubias derybas dėl padėties Izraelyje ir Gazos Ruože, palestiniečių grupuotei „Hamas“ pradėjus netikėtą puolimą, sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis). „Rytoj šaukiu skubų ES užsienio reikalų ministrų susitikimą situacijai Izraelyje ir regione aptarti“, – pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbė J. Borrellis.

Europos Sąjungos organizuojamos Azerbaidžano ir Armėnijos vadovų derybos dėl įtampos mažinimo po praėjusį mėnesį Baku surengtos žaibiškos karinės operacijos Kalnų Karabache įvyks vėliau šį mėnesį, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis.  „Pranešiau, kad pakviesiu abu lyderius į susitikimą Briuselyje iki spalio pabaigos“, – sakė jis Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimo Ispanijoje kuluaruose.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad gruodį Europos Sąjunga (ES) pradės derybas su Ukraina dėl šios narystės bendrijoje. Anot Lietuvos vadovo, tam postūmį galėtų duoti teigiamos Europos Komisijos išvados dėl Ukrainos vykdomų reformų.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Ukrainos, Moldovos vadovais bei Sakartvelo premjeru ketvirtadienį aptarė šių šalių eurointegracines perspektyvas. Kaip pranešė Prezidentūra, Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimo Granadoje paraštėse G. Nausėda su Volodymyru Zelenskiu, Maia Sandu ir Irakliu Garibašviliu taip pat aptarė pažangą vykdant reformas ir įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį pareiškė labai apgailestaujantis dėl to, kad Azerbaidžanas ir Turkija nusprendė nedalyvauti Europos politinės bendrijos (EPB) viršūnių susitikime, tvyrant įtampai dėl Kalnų Karabacho konflikto. „Gaila, kad čia nėra Azerbaidžano, ir gaila, kad čia nėra Turkijos, kuri yra pagrindinė Azerbaidžaną remianti šalis“, –  atvykęs į EPB viršūnių susitikimą Granadoje sakė J. Borrellis.

Europos Sąjungai (ES) svarstant dėl neteisėtų migrantų pasidalinimo mechanizmo, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnė žala Lietuvai būtų mokėti europines įmokas, nei priimti dalį užsieniečių. „Aišku, čia Lietuvos turbūt visuomenėje yra vieni pabėgėliai, kurie mums labiau patinka, ir kiti pabėgėliai, kurie patinka mažiau. Bet žiūrint iš humanitarinių pozicijų, tikrai nemanau, kad Lietuvai būtų problema priimti tą kvotą.

Europos Sąjunga (ES) šiuo metu nėra numačiusi paramos ukrainietiškų grūdų tranzitui per Lietuvą, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. „Europos Sąjungos finansinės paramos čia nėra numatoma (...) Šiandien dienai tokios paramos nėra numatyta“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį Islandijoje aptarė Lietuvos rytinės Europos Sąjungos (ES) išorės sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugos stiprinimo priemones. Ministrė taip pat su Islandijos pasieniečiais pasidalijo neteisėtos migracijos ir kontrabandos valdymo bei civilinės saugos stiprinimo patirtimis, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje kalbėdamas dėl Moldovos narystės ES perspektyvos, EP narys Andrius Kubilius sakė, kad Moldova – tai ne tik šalis, rodanti tvirtybę imantis reformų ir kuriant sėkmingą demokratinę valstybę, tačiau ir lakmuso popierėlis Europos Sąjungai. „Akivaizdu, kad Moldova ir Ukraina nusipelno šių metų pabaigoje būti pakviestos pradėti derybas dėl narystės ES, – sakė A. Kubilius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į šalies atstovus Europos Parlamente (EP), kviesdama palaikyti Lietuvos poziciją dėl migracijos instrumentalizavimo įtvirtinimo bendrijos teisėje. Kaip trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, jų pagalbos prašoma EP komitetui nusprendus išbraukti nuostatas, kurias Lietuva siekia įtvirtinti Šengeno sienų kodekse. „Tai ypatingos svarbos politinis klausimas ne tik Lietuvai, bet visoms regiono ES valstybėms narėms.

Būsto kainų augimas Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Balandį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2022 metais, būstas Lietuvoje pabrango 9,4 procento. Labiau jis brango tik Bulgarijoje (10,7 proc.) ir Kroatijoje (13,7 proc.), rodo antradienį paskelbti duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 5,6 proc., Estijoje – 5 procentais. Per ketvirtį – antrąjį, palyginti su pimuoju – būsto kainos Lietuvoje išaugo 2,4 procento.

Nyderlandų sostinėje ateinančiais metais bus padidintas turizmo mokestis, jis taps didžiausiu Europos Sąjungoje ir ketvirtu pagal dydį pasaulyje, skelbia vietos žiniasklaida. Pagal Amsterdamo valdžios institucijų planus, mokestis už nakvynę 2024-aisiais didės iki 12,5 proc. viešbučio kambario kainos. Be to, mokestis kruizinių laivų keleiviams pakils nuo 8 iki 11 eurų asmeniui. Tikimasi, jog tai kitąmet padidins bendras miesto mokesčių iš turizmo įplaukas iki 65 mln.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna sakė, kad pirmadienį Kyjive rengiamas Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimas yra ženklas Maskvai, jog blokas pasiryžęs remti Ukrainą ilguoju laikotarpiu. „Tai mūsų ryžtingos ir ilgalaikės paramos Ukrainai, kol ji galės laimėti, parodymas. Tai taip pat žinia Rusijai, kad ji neturėtų tikėtis mūsų nuovargio. Mes dar ilgai būsime šalia“, – sakė ji žurnalistams Kyjive.

Ukraina įrodys, kad abejojantieji šalies reformomis jai siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES) yra neteisūs, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Šį pareiškimą jis paskelbė pirmadienį dalyvaudamas pirmą kartą Kyjive vykstančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime. „Lietuva sėkmingai įgyvendino sudėtingą reformų procesą, reikalingą, kad galėtų prisijungti prie ES, nors daug kas sakė, jog tai neįmanoma, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis paskelbė, kad bloko užsienio ministrai pirmadienį pirmą kartą susitinka už jo sienų – Ukrainos sostinėje Kyjive. „Šį istorinį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą šaukiame Ukrainoje, šalyje kandidatėje ir būsimoje ES narėje. Esame čia, kad išreikštume savo solidarumą ir paramą Ukrainos žmonėms“, – sakoma J. Borrellio pareiškime socialiniuose tinkluose.

Šiaulių apygardos teismas „Grigeo Klaipėda“ byloje pirmadienį turėtų skelbti ar kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei Konstitucinį Teismą.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį suabejojo, ar Europos Sąjunga artimiausiu metu pradės derybas dėl Ukrainos prisijungimo, sakydamas, kad nerealu pradėti stojimo procesą su šalimi, kurioje vyksta karas. Kalbėdamas valstybiniam radijui V. Orbanas pažymėjo, kad norint priimti naują šalį į bloką, būtinas visų 27 valstybių narių pritarimas. Pasak jo, Vengrijos atveju Ukrainos siekiui per dvejus metus įstoti į ES pritarti turės parlamentas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pratęsė pabėgėlių iš Ukrainos teisę pasilikti bloke dar vieneriems metams – iki 2025 metų kovo mėnesio, nes Rusijos karas prieš jų šalį tęsiasi. Praėjus kelioms dienoms po Maskvos invazijos 2022 metų vasarį, ES aktyvavo laikinosios apsaugos direktyvą, kad milijonai iš Ukrainos bėgančių žmonių galėtų pasilikti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis spalį vyks į Europos Sąjungos (ES) ir JAV viršūnių susitikimą Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas džiaugiasi spalio 20 d. Baltuosiuose rūmuose vyksiančiu susitikimu su abiem aukščiausiais Europos politikais, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos Sąjungos (ES) solidarumo mechanizme dėl pasidalinimo neteisėtai į Bendriją patekusiais migrantais nepakankamai įvertintas Lietuvos ir kitų regiono šalių indėlis, priimant Ukrainos karo pabėgėlius. „Mes turime atsižvelgti į tai, kad mūsų žmonės, mūsų šalis priėmė labai nemažai žmonių iš Ukrainos, bėgančių nuo karo baisumų, iš Baltarusijos, bėgančių nuo režimo baisumo“, – Molėtuose ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

ES šalis Slovėnija dėl pastaruoju metu smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos stiprina patikras netoli pasienio. Policija kai kuriuose keliuose netoli Kroatijos sienos įrenginėja kontrolės postus, trečiadienį žiniasklaidai Liublianoje sakė vidaus reikalų ministras Bostjanas Poklukaras. Tai nėra stacionari kontrolė pasienio perėjimo punktuose, o priemonė šalies viduje, pridūrė jis. Kaimyninė Kroatija metų pradžioje prisijungė prie Šengeno zonos, kurioje nėra sienų kontrolės.

Briuselis antradienį priims ilgamečių priešininkių Azerbaidžano ir Armėnijos aukšto rango pareigūnus, pranešė Europos Sąjunga. Susitikimas rengiamas po Baku pergalės separatistiniame Kalnų Karabache. Deryboms pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio (Šarlio Mišelio) vyriausiasis patarėjas diplomatijos klausimais Simonas Mordue (Simonas Mordiu), sakė Ch. Michelio atstovė spaudai.

 Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) šalių kolegomis aptars darnų kultūros paveldo valdymą. Kaip pranešė Kultūros ministerija, šie ir kiti klausimai bus aptarti rugsėjo 25–26 dienomis vyksiančiame neformaliame ES kultūros ministrų tarybos susitikime Ispanijoje. Numatytos dvi diskusijos: pirmoji iš jų – apie kultūrą kaip esminę ir visuotinę vertybę, antroji – apie darnų kultūros paveldo valdymą.

Europos Komisija penktadienį pranešė, kad Europos Sąjunga pradės mokėti lėšas Tunisui pagal paktą, kuriuo siekiama sustabdyti neteisėtą migraciją iš šios šalies. Pirmoji 127 mln. eurų išmoka bus išmokėta artimiausiomis dienomis, sakė EK atstovė Ana Pisonero.

Europos Sąjungos turizmo sektorius sparčiai atsigauna po COVID-19 pandemijos – nakvynių viešbučiuose pirmąjį pusmetį praleista daugiau nei per atitinkamą ikipandeminių metų laikotarpį, rodo Eurostato duomenys. ES statistikos agentūra skelbia, jog per pirmus šešis šių metų mėnesius turistai Bendrijos viešojo apgyvendinimo įstaigose praleido 1,19 mlrd. naktų – beveik 11 mln., arba 0,9 proc.

Lietuva – palanki valstybė į Europos Sąjungą (ES) norinčioms žengti Taivano aukštųjų medicinos technologijų įmonėms, teigia salos verslo atstovai, Lietuvą dar vadinantys „vartais į didžiąsias Europos rinkas“. Vilniuje viešinčių Taivano bendrovių vadovų teigimu, partnerystė su Lietuvos akademinėmis institucijomis ir vietinėmis sektoriaus įmonėmis jau plėtojama.

Moldova svarsto galimybę įstoti į Europos Sąjungą be kairiojo Dniestro kranto teritorijos, kurios šiuo metu nekontroliuoja, o po to toliau ieškotų būdų, kaip sureguliuoti Uždniestrės konfliktą.

Pirmadienį Maskva pasmerkė Europos Sąjungos (ES) taikomus apribojimus Rusijos piliečiams atvykti į bloką, įskaitant draudimą įsivežti kai kuriuos asmeninius daiktus, vadino juos „absurdiškais“ ir skirtais pakenkti paprastiems rusams.

Europos Sąjungai (ES) nusprendus steigti naują Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūrą (AMLA), Lietuva dalyvauja atrankoje ir turi visus privalumus, kad ši įstaiga įsikurtų Vilniuje, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. „AMLA įkūrimas Vilniuje siųstų reikšmingą signalą dabartinėje geopolitinėje realybėje ir būtų stiprus pasitikėjimo Lietuva ženklas, simbolizuojantis dar gilesnę integraciją į svarbiausias ES struktūras“, – pranešime sakė ministrė.

„Europos Sąjunga naujajame peržiūrėtame ilgalaikiame biudžete turėtų skirti daugiau pinigų Ukrainai remti ir papildomai padidinti lėšas ES kariniam mobilumui“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Peržiūrėdama 2021–2027 m. ES biudžetą, Europos Komisija birželį pasiūlė 50 milijardų eurų dotacijų ir paskolų Ukrainai, kad Kijevas būtų finansuojamas kovojant su rusijos agresija.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį apkaltino Europos Sąjungą atsitraukiant nuo Turkijos, įstrigus Ankaros pastangoms įstoti į bloką. Turkija sulaukia kritikos dėl demokratijos ir teisinės valstybės.  R. T. Erdoganas užsitikrino Briuselio pažadą atnaujinti dar 2005-aisiais pradėtas narystės derybas mainais į prieštaravimo Švedijos narystei NATO atšaukimą.

Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad nuo sausio iki rugpjūčio pastebėta daugiau kaip 114 tūkst. neteisėtų migrantų, vykstančių per Viduržemio jūrą į Italiją, t. y. dvigubai daugiau nei per tą patį laikotarpį 2022 metais.  Tunisas ir Libija yra pagrindiniai išvykimo taškai migrantams, besiryžtantiems leistis į pavojingą kelionę jūra į Europą.

Europos Sąjungos reguliavimo institucija penktadienį skyrė Kinijos bendrovei „ByteDance“ priklausančiai platformai „TikTok“ 345 mln. eurų baudą už vaikų duomenų apsaugos pažeidimus. Airijos duomenų apsaugos komisija pareiškime nurodė, kad skyrė administracinę baudą už dvejus metus trukusio tyrimo metu nustatytus pažeidimus. Priežiūros institucija suteikė „TikTok“ tris mėnesius suderinti duomenų tvarkymą su jos taisyklėmis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad peržiūrint Europos Sąjungos (ES) fiskalines taisykles ir fiskalinį deficitą apribojant ties 3 proc., investicijos į gynybos pajėgumus galėtų būti vertinamos lanksčiau.  „Peržiūrint ES fiskalines taisykles matome poreikį ir galimybę įvesti protingą ribotos apimties lankstumą investicijoms į gynybinius pajėgumus. Pavyzdžiui, manome, kad tokios investicijos, ypač nesukuriančios tęstinių įsipareigojimų, galėtų būti lanksčiau vertinamos 3 proc.

Europos Sąjunga panaikino sankcijas trims Rusijos verslininkams dėl jų vaidmens Maskvos įsiveržime į Ukrainą ir atnaujino platesnį priemonių paketą, trečiadienį pranešė pareigūnai. Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, 27 valstybių blokas į savo juodąjį sąrašą įtraukė apie 1,6 tūkst.