es

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį išvyksta dviejų dienų vizito į Ispaniją, kur dalyvaus neformaliame Europos sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų tarybos susitikime. Kaip pranešė ministerija, ES ministrų susitikime ministrė A. Bilotaitė aptars kovą su organizuotu nusikalstamu, prekyba narkotikais. Didelį dėmesį vidaus reikalų ministrė skirs nepilnamečių narkotinių medžiagų vartojimo paplitimo ir prevencijos klausimams.

Ekstremalūs karščiai Šiaurės pusrutulyje kelia vis didesnį spaudimą sveikatos apsaugos sistemoms ir skaudžiausiai paliečia tuos, kurie mažiausiai pajėgūs susidoroti su jų pasekmėmis, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Pasak PSO, karštis dažnai komplikuoja jau egzistuojančias ligas ir yra ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir astma.

Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos kaimynės paragino Europos Sąjungą pratęsti grūdų importo draudimą, kuris baigs galioti rugsėjo 15 dieną, kad būtų išvengta didelių trikdžių rinkai.

Nauja „YouGov“ apklausa rodo, kad britų, manančių, jog  „Brexitas“ buvo klaida, dalis šį mėnesį pasiekė naują rekordą. 57 proc. britų teigė, kad 2016 metų referendume priimtas sprendimas Jungtinei Karalystei išstoti iš Europos Sąjungos buvo neteisingas, o 32 proc. mano, kad jis buvo teisingas, rodo antradienį paskelbti rezultatai. 11 proc. nurodė, kad nežino. Vienas iš penkių pasitraukimą prieš septynerius metus parėmusių rinkėjų dabar teigia, kad tai buvo neteisingas sprendimas.

Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos lyderių susitikimą, turėjusį tapti senos draugystės atkūrimu, bet virtusį barniais dėl karo Ukrainoje, antrąją ir paskutinę dieną apėmė nežinomybė. Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė vienas ES pareigūnas. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.

Europos Sąjunga ir Tunisas sekmadienį pasirašė supratimo memorandumą dėl strateginės ir visapusiškos partnerystės nelegalios migracijos, ekonominio vystymosi ir atsinaujinančių energijos šaltinių klausimais. Kalbėdama Tuniso prezidentūroje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sveikino susitarimą ir sakė, kad juo siekiama investuoti į bendrą klestėjimą. U. von der Leyen lydėjo Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.

Europos investicijų bankas (EIB) pranešė suformavęs naują fondą Ukrainos atstatymui, kol įsigalios tų pačių tikslų Europos Sąjungos ilgalaikis planas. „Ukraine Trust Fund“ kapitalas – 400 mln. eurų. Prie fondo prisidėti sutiko 16 iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių, įskaitant Lietuvą – dotacijomis ir paskolomis, garantijomis Ukrainos bankas ir įmonėms finansuoti Rusijos karo nuniokotos valstybės atkūrimą, teigiama EIB pranešime.

Gamtinių dujų kainos Europos Sąjungoje trečiadienį nusileido žemiausiai per pastarąjį mėnesį, rinkos dalyviams įvertinus tai, kad atsargos požeminėse saugyklose gerokai viršija šiam metų laikui įprastą lygį, o teikimas iš Norvegijos augs. Dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF (Europos lyginamoji kaina) 14 val.

Europos Sąjungos suburtai lenkų gydytojų grupei po pusės metų vilkinimo buvo leista apžiūrėti Sakatvele kalinamą buvusį šios šalies prezidentą Michailą Saakašvilį, trečiadienį pranešė jo advokatas. Susirūpinimas kalinamo 55 metų politiko sveikata ir jo laikymo sąlygomis padidėjo praėjusią savaitę, kai jis pirmą kartą po kelių mėnesių pertraukos buvo parodytas per televiziją ir atrodė išsekęs.

Ukrainos pažanga įgyvendinant reformas, reikalingas norint tapti Europos Sąjungos (ES) nare, yra įspūdinga, sako Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Sparta, su kuria Ukraina siekia narystės ES (...), yra nuostabi, įspūdinga. Tai yra nuopelnais grįstas procesas ir mes matome, su kokiu entuziazmu ir intensyvumu Ukraina vykdo reformas bei sparčiai juda narystės ES link“, – žurnalistams Vilniuje trečiadienį sakė Komisijos vadovė.

NATO šalių lyderiai pasveikino pirmadienį Vilniuje prieš viršūnių susitikimą pasiektą susitarimą, pagal kurį Turkija turėtų galop ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.

Jungtinės Valstijos remia Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau nemano, kad Ankara turėtų tai susieti su Švedijos siekiu įstoti į NATO, pirmadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas. „Jungtinės Valstijos ne vienerius metus rėmė Turkijos siekius ES ir toliau tai daro“, – sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. „Tačiau nemanome, kad tai turėtų trukdyti Švedijai įstoti į NATO“, – pridūrė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Švedijos siekis įstoti į NATO neturėtų būti tapatinamas su įstrigusiu Turkijos noru tapti Europos Sąjungos nare. Taip jis kalbėjo po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad patvirtins Švedijos paraišką prisijungti prie NATO, jei ES atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara. „Švedija atitinka visus narystės NATO reikalavimus, – sakė O. Scholzas žurnalistams Berlyne.

Pirmadienį Rygoje (Latvijos Respublika) Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dalyvavo darbo pusryčiuose su kitų Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų pirmininkais, kurie, atsižvelgdami į artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje ir palankiai vertindami jame vyksiantį pirmąjį NATO ir Ukrainos tarybos steigiamąjį susitikimą, priėmė bendrą pareiškimą.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad pritars Švedijos kandidatūrai NATO, jei Europos Sąjunga atnaujins seniai įstrigusias derybas dėl narystės su Ankara. „Pirmiausia atverkite Turkijai kelią į Europos Sąjungą, o paskui mes jį atversime Švedijai, kaip atvėrėme Suomijai“, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, prieš išvykdamas į NATO viršūnių susitikimą Lietuvoje.

Pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą 2023 metais Lietuva užima 6-tą vietą tarp kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių,  rodo Europos Komisijos (EK) paskelbti Europos inovacijų švieslentės rezultatai. Bendrai inovacijų švieslentėje Lietuvos pozicija nepakito – liko 19-oje vietoje. 2016–2023 metais Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 16,7 punkto.

Europos Sąjunga trečiadienį pateikė planą, kuriuo siekiama 27 valstybėms narėms nustatyti privalomus tikslus – per šį dešimtmetį 30 proc. sumažinti namų ūkių, mažmenininkų ir restoranų išmetamo maisto kiekį. Briuselio skaičiavimais, per metus bloke susidaro beveik 59 mln. tonų maisto atliekų arba 131 kilogramas žmogui per metus. Tai sudaro apie 132 mlrd. eurų nuostolį. „Tokio masto maisto švaistymas, kai daugiau kaip 30 mln.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad sieks pateikti teisės aktą, kuriuo būtų uždrausta prekiauti ryklių pelekais, siekiant kovoti su žvejyba, dėl kurios gali išnykti trečdalis ryklių rūšių. Šis žingsnis žengtas po to, kai daugiau nei milijonas Europos piliečių pasirašė peticiją, kurioje blokas raginamas padėti sustabdyti ryklių žvejybą dėl pelekų visame pasaulyje. ES draudžiama laivuose pašalinti ryklių pelekus ir išmesti gyvą ryklį atgal į vandenį.

Italijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai trečiadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų teikti prioritetą nelegalios migracijos sustabdymui, užuot bandžiusi įtikinti 27 valstybes nares dalytis atsakomybe už asmenis, kurie atvyksta be leidimo. Italijos dešiniojo sparno lyderė, premjerė Giorgia Meloni atvyko į Varšuvą susitikti su Lenkijos konservatyvių pažiūrų ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) trečiadienį atmetė trijų Katalonijos europarlamentarų skundą dėl to, kad Europos Parlamentas Ispanijos prašymu atėmė jų teisinį imunitetą. Teismas pareiškė, kad atmeta visus trijų asmenų – Carleso Puigdemont'o (Karleso Pudžemono), Toni Comino (Tonio Komino) ir Claros Ponsati (Klaros Ponsati) – pareiškimus ir faktiškai patvirtino 2021 metais priimtą parlamento sprendimą.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjungai būtina kuo greičiau spręsti klausimą dėl jos plėtros, įtraukiant tokias šalis kaip Ukraina ir Moldova, taip siekiant užtikrinti, kad jos nepatektų į Rusijos ar Kinijos įtakos zoną. Kalbėdama Madride U. von der Leyen sakė, kad blokas turi pažvelgti ketverius metus į priekį ir įsivaizduoti, kokia turėtų būti Bendrija.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad su Europos Sąjungos (ES) kolegomis vykstančios diskusijos yra pirmas žingsnis link „27+1“ formato bendraujant su Kinija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį anksčiau paliko Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Briuselyje ir grįžta į savo šalį, kur tris naktis iš eilės vyko incidento, kai policija nušovė paauglį, išprovokuoti neramumai. E. Macronas atšaukė spaudos konferenciją, numatytą antrą ir paskutinę viršūnių susitikimo dieną. Išvykdamas į Paryžių jis žurnalistams nieko nekomentavo.

Ispanija šį savaitgalį pradės pirmininkavimą Europos Sąjungai rotacijos tvarka, o ministras pirmininkas Pedro Sanchezas apsilankys Kyjive, kad parodytų tvirtą Europos paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos pajėgomis, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. P. Sanchezas „šeštadienį, liepos 1 dieną, pradės pirmininkavimą ES Tarybai Ukrainoje,.. kad savo dalyvavimu pademonstruotų neabejotiną Europos Sąjungos paramą“ šiai šaliai, sakoma jo biuro pareiškime.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį tęs diskusijas su Europos Sąjungos (ES) lyderiais Briuselyje, aptars santykius su Kinija. Kaip ketvirtadienį rašė leidinys „Politico“, likus kelioms dienoms iki Europos Vadovų Tarybos (EVT) ES pareigūnai sušvelnino poziciją Pekino atžvilgiu, sutarė dėl reikiamybės išsaugoti diplomatinę taiką su šia šalimi. Europos politikams klausimas, kaip elgtis su Pekinu, yra keblus, teigia leidinys.

Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas ketvirtadienį perspėjo, kad silpnesnis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas keltų didesnį pavojų, trumpai gyvavusiam „Wagner“ maištui sukėlus didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę branduolinių ginklų turinčioje šalyje. „Silpnesnis Putinas keltų didesnį pavojų“, – prieš ES vadovų susitikimą Briuselyje žurnalistams sakė Josepas Borrellis ir pridūrė: „Dabar į Rusiją turime žiūrėti kaip į riziką dėl vidinio nestabilumo.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bus svarbios figūros ketvirtadienį prasidedančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime. Jų dalyvavimas parodo, kokią svarbą 27 bloko lyderiai priskiria savo rytinio flango apsaugai nuo Rusijos agresijos ir Ukrainos gynybos pajėgumų didinimui. V. Zelenskis į viršūnių susitikimą kreipsis vaizdo ryšiu, o J. Stoltenbergas dalyvaus lyderių pietuose.

Jau nuo rytojaus Europos Sąjungos šalyse įsigalioja pakeitimai – oro erdvėje bus leidžiama naudotis ir 5G ryšiu. Pats internetas lėktuvuose kertančiuose Baltijos šalių oro erdvę nėra jokia naujiena – ryšį oro bendrovėms Baltijos šalių oro erdvėje jau ne vienerius metus užtikrina „Bitė Lietuva“, bendradarbiaudama su „European Aviation Network“. Vis tik Lietuvos oro uostų keleiviams interneto ore dar reikės šiek tiek palaukti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šveicarija jungiasi prie 11-ojo Europos Sąjungos Rusijai dėl karo Ukrainoje paskelbto sankcijų paketo, trečiadienį pranešama šalies Federalinės Tarybos interneto svetainėje. Vyriausybės pranešime sakoma, kad už sankcijas atsakingas vyriausybės departamentas išplėtė Rusijai taikomų baudžiamųjų priemonių sąrašą. Šveicarija skelbia sankcijas 71 fiziniam ir 33 juridiniams asmenims, dėl kurių ES nusprendė birželio 23-iąją vienuoliktajame sankcijų pakete. Jų turtas Šveicarijoje bus įšaldytas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda perspėjo Europos Sąjungą (ES) dėl galimos grėsmės po „Wagner“ maišto Rusijoje, rašo „Polsat News“. Anot jo, Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ samdinių perkėlimas į Baltarusiją yra neigiamas signalas ne tik Lenkijai, bet ir kaimyninėms Europos šalims. A. Duda pabrėžė, kad šiuo metu daugiausia dėmesio reikėtų skirti NATO flangų stiprinimui, taip pat Baltijos šalių ir Lenkijos saugumo užtikrinimui. „Matome, kas vyksta Rytuose.

Ukraina turi didžiausius Europoje dujų saugojimo pajėgumus. Europos Sąjungai (ES) reikia daugiau saugyklų, kad būtų galima sumažinti kainų svyravimus, tačiau jai teks atsižvelgti į riziką, kurią kelia Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą, rašo „Deutsche Welle“.  Po didelių infliacinių energijos kainų šuolių, kai 2022 metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, Europai dabar gresia galimas dujų pasiūlos perteklius ir paskesnis staigus kainų kritimas.

Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį su Airijos Atstovų Rūmų pirmininku Seanu O'Fearghailu aptars Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą (ES). „Airijos parlamento pirmininko vizito metu aptarsime, ką dar kartu privalome ir galime padaryti, kad paspartintume Ukrainos integraciją į ES, toliau telktume dėmesį į pagalbą Ukrainai ir išlaikytume ES spaudimą Rusijai“, – BNS perduotame komentare sako Seimo pirmininkė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį su Europos Sąjungos (ES) kolegomis Liuksemburge aptars situaciją Ukrainoje. Bendrijos Užsienio reikalų tarybos posėdis vyks pasauliui tebestebint įvykius Rusijoje, kur savaitgalį privati samdinių grupuotė „Wagner“ surengė maištą prieš šalies karinę vadovybę. Parą trukusį maištą „Wagner“ lyderis Jevgenijus Prigožinas užbaigė paskelbdamas atsitraukimą.

Europos Sąjungai penktadienį paskelbus 11-ąjį sankcijų Rusijai paketą, Varšuva jau pradėjo rengti naują ir nori į jį įtraukti Baltarusiją, Lenkijos spaudos agentūrai (PAP) sakė užsienio reikalų viceministras Piotras Wawrzykas. Pasak jo, į naująjį sankcijų paketą būtų įtraukta Baltarusija, kuri, nors tiesiogiai nedalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą, savo teritoriją suteikia Rusijos kariams mokyti, taip pat antskrydžiams rengti.

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog 11–ojo sankcijų paketo tikslas geras, tačiau iki visų sankcijų apėjimo skylių uždarymo reikės nueiti dar ilgą kelią.

Už Europos Sąjungos vidaus rinką atsakingas eurokomisaras ketvirtadienį įspėjo Eloną Muską, kad iki rugpjūčio 25 dienos socialinis tinklas „Twitter“ turi turėti pakankamai išteklių pavojingam turiniui moderuoti, antraip rizikuoja pažeisti svarbias bloko taisykles. „Jei technologija nėra parengta, jie turi turėti pakankamai išteklių, kad užpildytų šią spragą. Šia konkrečia tema kalbėjausi su Elonu Musku“, – po susitikimo „Twitter“ būstinėje žurnalistams sakė Thierry Bretonas.

Briuselyje ketvirtadienį vykusiose derybose Serbijos ir Kosovo vadovai nesugebėjo susitarti, kaip sumažinti tarp abiejų šalių tvyrančią įtampą, sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Po to, kai ES ir Jungtinės Valstijos pareikalavo, kad abi šalys išsklaidytų įtampą, Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius ir Kosovo premjeras Albinas Kurti (Albinas Kurtis) buvo iškviesti į krizės valdymui skirtus susitikimus.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose. Ukraina narystę ES laiko svarbia savo ateities, orientuotos į Vakarus, dalimi. Daugiau kaip metus ji stengėsi nutiesti kelią derybų pradžiai, o 27 valstybių blokas išsakė keletą labai reikalingų padrąsinimo žodžių, nors teigė, kad dar reikia daug nuveikti.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasisakė už susitarimą neleisti migrantams atvykti į Europos Sąjungą, kol nebus peržiūrėtos jų galimybės gauti prieglobstį. Jis taip pat teigė, kad dabartinė bloko tvarka yra visiškai neveiksminga. Kalbėdamas įstatymų leidėjams Berlyne O. Scholzas sakė, kad kompromisas, kurį anksčiau šį mėnesį po kelerius metus trukusių derybų pasiekė 27 ES valstybės narės, yra istorinis susitarimas.

Europos Sąjunga ketvirtadienį surengs derybas su Serbijos ir Kosovo lyderiais, blokui siekiant sušvelninti pastaruoju metu padidėjusią įtampą. „Pakviečiau Serbijos ir Kosovo lyderius į Briuselį skubiai susitikti ir rasti išeitį iš dabartinės krizės“, – sakė ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis. „Reikia nedelsiant deeskaluoti padėtį ir surengti naujus rinkimus šiaurėje, kuriuose dalyvautų Kosovo serbai.

Europos Sąjungai (ES) šią savaitę patvirtinus naujas sankcijas Rusijai, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Bendriją galvoti apie dar vieną ribojimų paketą Maskvai, į jį įtraukiant šalies branduolinės energetikos milžinę „Rosatom“. Taip G. Nausėda kalbėjo ketvirtadienį susitikęs su Lietuvoje reziduojančiais ir Lietuvai akredituotais ES valstybių ambasadoriais.

Airija ketvirtadienį pradeda viešus debatus dėl tarptautinio saugumo politikos, įskaitant jos ilgalaikį karinį neutralumą, kuris po Rusijos invazijos į Ukrainą vis labiau kertasi su Europos sąjungininkių politika. Konsultacijos, kurios baigsis ateinantį antradienį, rengiamos po to, kai anksčiau karinio neprisijungimo politikos besilaikiusios Suomija ir Švedija nusprendė iš naujo įvertinti dešimtmečius trukusį neutralumą Kremliaus agresijos akivaizdoje.

Europos Sąjunga kol kas neranda būdų, kaip teisėtai panaudoti daugiau kaip 200 mlrd. eurų vertės Bendrijoje įšaldytus Rusijos centrinio banko aktyvus Ukrainos labui, skelbia „Bloomberg“, remdamasi Europos Komisijos dokumentu. Specialiai suformuota darbo grupė neįžvelgia „jokio patikimo teisinio pagrindo, kuris leistų įšaldytą ar imobilizuotą turtą konfiskuoti vien dėl to, kad tam turtui taikomos ES ribojamosios priemonės“, dokumentą cituoja agentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį su Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriais aptars sankcijų Rusijai stiprinimą, paramą Ukrainai. Taip pat bus apžvelgtos svarbiausios ES politikos aktualijos rengiantis birželio 29–30 dienomis vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai, Rusijos karas Ukrainoje, jos atsakomybė už karo ir agresijos nusikaltimus, BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Vyriausybė trečiadienį leido Lietuvos šilumos gamintojams esant poreikiui Europos Sąjungos (ES) šalių rinkose įsigyti ne Lietuvoje pagamintą biokurą.  Pasak šilumos energijos gamybai reikalingo kuro pirkimo taisyklių pakeitimus inicijavusios Energetikos ministerijos, pakeitimais siekiama užkirsti kelią galimam biokuro kainų kilimui dėl išaugusios jo paklausos.

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė pridėti 3,5 mlrd. eurų prie fondo, iš kurio mokama už Ukrainai skirtus ginklus, blokui siekiant tęsti paramą Kyjivui. ES rotacijos tvarka pirmininkaujanti Švedija pranešė, kad Briuselyje vykusiame posėdyje buvo pritarta Europos taikos priemonės (ETP) – vieno iš bendros užsienio ir saugumo politikos finansavimo instrumentų – stiprinimui.

Ūkininkas ir įmonės vadovas nuteisti dėl apgaule gautos beveik 400 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Panevėžio rajone įsikūrusio ūkio faktinis vadovas vilnietis A. C. bei Panevėžio rajono gyventojas D. S., kurio įmonė vykdė A. C. atstovaujamo ūkio modernizavimo darbus, teismo pripažinti kaltais dėl apgaule gautos tikslinės ES paramos, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Regioninės politikos forume trečiadienį bus aptariami jų plėtros planai ir prioritetai bei kiti klausimai. Vidaus reikalų ministerijos organizuojamame renginyje Vilniaus rajone dalyvaus merai, savivaldybių, ministerijų, Vyriausybės atstovai, socialiniai ir ekonominiai partneriai bei ekspertai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Vyriausybės patvirtintai 2022–2030 metų Regionų plėtros programai yra skirta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.