Jis taip pat teigė, kad dabartinė bloko tvarka yra visiškai neveiksminga.
Kalbėdamas įstatymų leidėjams Berlyne O. Scholzas sakė, kad kompromisas, kurį anksčiau šį mėnesį po kelerius metus trukusių derybų pasiekė 27 ES valstybės narės, yra istorinis susitarimas.
Visgi žmogaus teisių gynimo grupės šį susitarimą kritikuoja, nes, jų teigimu, migrantai, įskaitant šeimas su vaikais, bus laikomi stovyklose, kol valdžios institucijos patikrins, ar jiems gali būti suteikta pabėgėlių apsauga ES.
Detalės dar turi būti suderintos su Europos Parlamentu, kuris turi pritarti migracijos taisyklių pakeitimui.
„Žinau, kad šis susitarimas šiuose rūmuose kelia ginčų, – parlamente sakė O. Scholzas. – Visi, įskaitant Vokietiją, turėjo eiti į kompromisus.“
„Tačiau tai buvo teisingas sprendimas dėl Europos vienybės ir gebėjimo veikti, – pridūrė jis. – Tai buvo teisinga, nes dabartinė mūsų sistema visiškai neveikia.“
Sausio–gegužės mėnesiais Vokietijoje prašymą dėl prieglobsčio pateikė 135 961 asmuo, pranešė šalies Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba. Tai 76,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Dauguma jų atvyko iš Sirijos, Afganistano arba Turkijos.
2022 metais iš Vokietijos buvo deportuoti 12 945 prieglobsčio prašytojai, kurių paraiškos buvo atmestos. Tačiau, Vokietijos valdžios institucijų duomenimis, 2022-ųjų gruodžio 31-ąją šalyje buvo likę 304 308 nedeportuoti asmenys su atmestais prašymais, pranešė Vokietijos naujienų agentūra dpa.
Priežastys, dėl kurių delsiama juos deportuoti, yra įvairios – nuo sveikatos problemų iki biurokratinių kliūčių. Kol priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį, dažnai praeina ne vieneri metai, nes prašymus pateikę asmenys atmetimo atveju gali apskųsti sprendimą teismuose.
O. Scholzas pažymėjo, kad daugelis migrantų prieglobsčio prašo tik pasiekę Vokietiją, nors šalį supa kitos ES valstybės narės, kurios pagal galiojančias bloko taisykles pirmiausia turėtų juos užregistruoti.
„Tiems, kurie turi tik labai mažą tikimybę būti pripažinti pabėgėliais, ateityje bus taikomas greitas prieglobsčio suteikimo ir grąžinimo procesas prie (ES) išorės sienų“, – sakė kancleris.
„Tačiau tie, kurie turi dideles galimybes gauti apsaugą Europoje, nes yra atvykę iš karo zonų arba yra politiškai persekiojami, ateityje bus registruojami ir galės atvykti į ES“, – pridūrė jis.
O. Scholzo teigimu, naujoji sistema palengvins naštą Vokietijai, kuri per pastarąjį dešimtmetį sulaukė daugiau kaip 2 mln. prieglobsčio prašymų.
Jis pabrėžė, kad šalys, atsisakančios priimti savo dalį pabėgėlių, ateityje turės finansiškai prisidėti prie kitų šalių išlaidų padengimo.
