es

Europos Sąjunga yra pasirengusi pasiūlyti maždaug 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketą Ukrainai, kuri pradėjo svarbų kontrpuolimą, kad susigrąžintų teritoriją, užimtą per daugiau nei prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją. Apie tai antradienį skelbia agentūra „Bloomberg“. Anot su planu susipažinusių asmenų, Europos Komisijos pasiūlymas padės finansuoti Ukrainos vyriausybės einamąsias išlaidas ir apmokėti neatidėliotinus šalies atstatymo prioritetus.

Azerbaidžano gamtinių dujų eksportas į Europos Sąjungą sausį-balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 12,7 proc., skelbia agentūra „Azertag“, remdamasi šalies muitine. Jas šiemet importavo keturios ES valstybės – Italija, Graikija, Bulgarija ir Rumunija. 184,3 mln. kubinių gamtinių dujų iš Azerbaidžano per pirmus keturis šių metų mėnesius importavo Rumunija, prieš metus jų nepirkusi, o Bulgarija importą padidino 44,6 proc. iki 149,2 mln. kubų, Italija – 1,5 proc.

Lietuvai siekiant, kad Vilniuje būtų įkurta nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos agentūra, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog šiuo metu tam norima sutelkti regiono valstybių paramą. Anot ministrės, tokios institucijos įsikūrimą Vilniuje oficialiai jau yra parėmusi Lenkija.  „Mūsų regione mes turime tik vienus konkurentus – tai yra Latvija.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį vyksta į Liuksemburgą, kur su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars kovą Europos Komisijos (EK) pasiūlytą Bendrijos elektros rinkos reformą bei Baltarusijoje esančios Astravo atominės elektrinės (AE) klausimą.

Valdžiai siekiant dar labiau apriboti elektroninių cigarečių su aromatais prekybą uždraudžiant pildykles su pasaldintu skysčiu, įtariama, kad tokiu atveju būtų pažeista Europos Sąjungos (ES) Tabako direktyva.  Ginčai dėl šiuose skysčiuose esančio cukraus ir saldiklių kilo šią savaitę Sveikatos reikalų komitete svarstant konservatoriaus Vytauto Kernagio iniciatyvą iš Lietuvos rinkos išguiti cigaretes, kurios pildomos skysčiu su cukrumi.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pažadėjo skirti 560 mln. eurų, kad padėtų Sirijos kaimyninėms šalims padengti išlaidas, susijusias su Sirijos gyventojų, perkeltų dėl daugelį metų šalyje vykstančio konflikto, priėmimu. „Deja, per pastaruosius metus padaryta labai nedidelė pažanga, siekiant išspręsti Sirijos konfliktą“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, paskelbęs apie įsipareigojimą tarptautinėje paramos teikėjų konferencijoje Briuselyje.

 Lietuva sieks, kad peržiūrėtos Europos Sąjungos fiskalinės taisyklės padėtų realiai mažinti aukšto įsiskolinimo valstybių skolą bei padėtų Lietuvai ir kitoms panašioms šalims išlaikyti tvarų skolos lygį, sako finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda diskusijoje su Europos Sąjungos (ES) šalių vadovais pabrėžė būtinybę suteikti valstybėms įrankius kovai su neteisėta migracija ir jos instrumentalizacija. „Lietuva ir kaimyninės šalys prieš keletą metų susidūrė su precedentų neturinčiu iššūkiu – Baltarusijos režimo vykdomu nelegalios migracijos instrumentalizavimu.

Europos Komisija trečiadienį pareiškė, kad „Google“ galėjo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi reklamos internete rinkoje, ir rekomendavo JAV interneto milžinei parduoti dalį savo reklamos paslaugų verslo, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija. Kol nepadaryta galutinė išvada, Komisija pakvietė „Google“ dabar pateikti atsakymą į šią preliminarią išvadą, padarytą po dvejus metus trukusio antimonopolinio tyrimo.

Maisto kainoms ir toliau išliekant pagrindiniu infliacijos veiksniu, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimų dėl jų suvaldymo reikėtų ieškoti Europos Sąjungos (ES) mastu. Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.

Europos Sąjungos valdžios institucijos svarsto galimybę dalį gamtinių dujų atsargų šaltajam metų laikui kaupti Ukrainos požeminėse saugyklose, skelbia „Bloomberg“. „ES valdžios institucijos svarsto, ar būtų galima pasinaudoti Bilčės-Volicko-Uhersko požemine saugykla ir kitais dujų infrastruktūros objektais Ukrainoje, kuri turi didžiausią žemyne požeminių ertmių sistemą. Jos galėtų būti naudojamos dujoms kaupti žiemai, kai išauga jų paklausa ir kainos“, – rašo agentūra.

Lietuviai bene optimistiškiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES) vertino Bendrijos judėjimo kryptį. Naujausia Eurobarometro apklausa rodo, kad 48 proc. lietuvių tiki, jog ES eina tinkama linkme. Kovą atliktos apklausos duomenimis, visoje ES daugiau gyventojų mano, kad Bendrija juda netinkama linkme (47 proc.), tokių daugiausia Prancūzijoje bei Graikijoje, tuo metu manančių, jog judama teigiama kryptimi buvo 32 procentai.

Lietuvoje šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), defliacija siekė 0,1 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija buvo 10,7 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 11,7 procento.

Europos Sąjungos (ES) Tarybai preliminariai sutarus dėl naujos migracijos politikos ir numačius privalomą dalyvavimą solidarumo mechanizme, Lietuvai reikėtų priimti 158 neteisėtai į ES atvykusius migrantus arba sumokėti 3,18 mln. eurų per metus, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Priimtas sprendimas, kuris leidžia valstybei narei rinktis. (...) Matyt, šitas sprendimas dar turėtų būti apsvarstytas ir priimtas sprendimas.

Europos Sąjungos valstybių narių vidaus reikalų ministrai ketvirtadienį vykusiame susitikime nepavyko pasiekti susitarimo dėl ilgai stabdytos bloko taisyklių peržiūros, kad būtų galima teisingiau paskirstyti prieglobsčio prašytojų priėmimą. Pasak pareigūnų ir diplomatų, ketvirtadienį Liuksemburge nepavyko pasiekti susitarimo dėl ginčus keliančių klausimų.  Italija ir Graikija, į kurias patenka daugiausia migrantų, pareiškė negalinčios pritarti pateiktam susitarimui.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) teigia, kad ES vyriausybės turėtų pasirengti nuolatinei pabėgėlių iš Ukrainos integracijai. Ketvirtadienį Vienoje paskelbtoje metinėje ataskaitoje agentūra nurodo, kad dabartinės pagalbos priemonės turėtų būti labiau orientuotos į moteris ir vaikus – didžiąją pabėgėlių dalį, pranešė Vokietijos naujienų agentūra DPA. Raginimas nuskambėjo tęsiantis 2022 metų vasarį Kremliaus pradėtam plataus masto karui Ukrainoje.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, smuko 2,7 proc., labiau ji smuko tik Estijoje – 3,7 procento. Tuo metu Latvijos BVP per metus augo 0,4 procento. Per ketvirtį – pirmąjį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu – Lietuvos BVP nuosmukis siekė 2,1 proc.

Pagal Europos Sąjungas (ES) išmokėtas Lietuvai lėšas šalis užima pirmą vietą tarp visų Bendrijos narių, tačiau dalis projektų, kuriems numatyta 306,5 mln. eurų paramos, priskiriami didelei rizikai.  Anot Finansų ministerijos, vidutinei rizikai priskirta 171,2 mln. eurų suma. Iš bendros beveik 500 mln. eurų sumos 196,5 mln. eurų yra Susisiekimo ministerijos projektai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pagrindinis prioritetas nuo šiol bus sustabdyti Europos Sąjungos (ES) lėšų grobstymą, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Europos Komisija, sekdama Jungtinių Valstijų pavyzdžiu, patvirtino pirmąją pasaulyje vakciną nuo respiracinio sincitinio viruso (RSV), skirtą 60 metų ir vyresniems žmonėms, trečiadienį pranešė jos gamintoja „GlaxoSmithKline“ (GSK). „Šis „Arexvy“ patvirtinimas reiškia, kad suaugusieji pirmą kartą gali būti skiepijami nuo RSV ligos“, – pareiškime teigė GSK vyriausiasis mokslo darbuotojas Tony Woodas. JAV patvirtino preparatą praėjusį mėnesį.

Siekiant efektyviau kovoti su Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos grobstymu žemės ūkyje, vidaus reikalų ir žemės ūkio ministrai bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNNT) vadovas sutarė, kad būtina stiprinti šias lėšas skirstančios Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) rizikų valdymą.  Viena numatytų priemonių – sugriežtinta paraiškų teikimo ir projektų įgyvendinimo kontrolė, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje balandį smuko daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. Per metus – balandį, palyginti su 2022 metų balandžiu – prekyba Lietuvoje smuko 3,3 proc., o visoje ES – 2,1 procento. Latvijoje prekyba per metus smuko 3,1 proc., o Estijoje – 10 procentų. Per mėnesį – balandį, palyginti su kovu – prekyba Lietuvoje augo 0,1 proc., Latvijoje – 1,3 proc., o Estijoje – smuko 0,3 procento. Visoje ES ji augo 0,1 procento.

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė, kad įvedė sankcijas devyniems Rusijos pareigūnams, susijusiems su Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos įkalinimu. 41 metų V. Kara-Murza balandį buvo nuteistas 25 metams griežto režimo kalėjime už išdavystę ir dėl kitų kaltinimų, susijusių su Rusijos karo Ukrainoje kritika. Tai ilgiausia pastaraisiais metais Rusijos opozicijos veikėjams skirta bausmė.

Europos Sąjunga iki rugsėjo 15 dienos pratęs Ukrainos žemės ūkio produktų importo apribojimus, kuriuos įvedė penkios valstybės narės, siekdamos apsaugoti savo ūkininkus, pirmadienį pranešė Komisija. Praėjusių metų vasarį prasidėjusi Rusijos invazija smarkiai apribojo tradicinį Ukrainos grūdų eksporto kanalą Juodąja jūra, todėl teko eksportuoti sausuma per kaimynines ES šalis.

Europos Komisija nori, kad didžiosios interneto platformos aiškiai žymėtų dirbtinio intelekto sukurtą turinį – žodžius, vaizdus ir garso įrašus, pirmadienį sakė viena iš jos pirmininkės pavaduotojų. Už skaidrumą atsakinga eurokomisarė Vera Jourova žurnalistams teigė, kad paprašė 44 įmonių ir organizacijų, pasirašiusių savanorišką bloko kovos su dezinformacija praktikos kodeksą, laikytis šios pakte numatytos sąlygos.

Socialinis tinklas „Twitter“, anot Europos Sąjungos komisarės, pasirinko konfrontaciją, pasitraukdamas iš savanoriško ES dezinformacijos praktikos kodekso, kuriuo nustatomos pagrindinės taisyklės būsimam Europos skaitmeninių paslaugų įstatymui. „Manome, kad tai yra „Twitter“ klaida. „Twitter“ pasirinko sunkų kelią. Jie pasirinko konfrontaciją“, – pirmadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos (EK) narė Vera Jourova.

Europos Sąjunga ketvirtadienį prisijungė prie Stambulo konvencijos – svarbios tarptautinės sutarties, ginančios moteris nuo smurto, – ir taip išplėtė kai kuriuos įsipareigojimus valstybėms narėms, kurios atsisako ją ratifikuoti. Europos Vadovų Taryba, atstovaujanti 27 ES šalims, pareiškė, kad galutinai pritarė prisijungimui prie konvencijos.

Europos lyderiai ketvirtadienį susitinka Moldovoje – viename pažeidžiamiausių žemyno strateginės fronto linijos taškų – norėdami pademonstruoti Maskvai diplomatinę jėgą ir vienybę. Europos politinė bendrija (EPB), vienijanti 27 Europos Sąjungos šalis ir 40 jų sąjungininkių, savo antrajam viršūnių susitikimui pasirinko mažytę Ukrainos kaimynę Moldovą.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili trečiadienį pareiškė esanti įsitikinusi, kad Briuselis suteiks jos šaliai kandidatės į ES statusą iki šių metų pabaigos. Kreipdamasi į Europos Parlamentą Briuselyje, valstybės vadovė savo ilgoje kalboje teigė, kad Sakartvelas siekia atitikti Europos demokratijos standartus ir kad narystė bloke užtikrins apsaugą nuo Rusijos.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad tikisi per kelias savaites parengti savanoriško elgesio kodekso dėl dirbtinio intelekto projektą ir tikisi, kad jį pasirašys kitos demokratinės šalys. Pasikalbėjęs su ES pareigūnais JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad vyriausybės jaučia būtinybę imtis veiksmų, atsiradus šiai technologijai. „Savanoriškas kodeksas būtų atviras visoms panašiai mąstančioms šalims“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pasveikino Moldovos prezidentę Maią Sandu padariusius didelę pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje.  Prieš ketvirtadienį vyksiantį ES aukščiausiojo lygio susitikimą Kišiniove, Moldovos sostinėje, U. von der Leyen surengė bendrą spaudos konferenciją. „Moldova yra Europos širdyje. Moldova yra Europa. Šiandien ir rytoj visa Europa yra Moldova“, – teigė ji.

Europos Sąjunga antradienį įvedė sankcijas septyniems asmenims, kaltinamiems mėginimu destabilizuoti Moldovą – vieną skurdžiausių Europos šalių, kuri ribojasi su Ukraina. Sprendimas priimtas likus dviem dienoms iki ketvirtadienį Moldovoje įvyksiančio antrojo Europos politinės bendrijos (EPB) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame dalyvaus 47 valstybių ir vyriausybių vadovai.

Netoli Moldovos sostinės Kišiniovo vyksiantis 47 Europos lyderių susitikimas turėtų pasiųsti Rusijai aiškią žinią, nors gal ir nebus daug laiko išsamiai aptarti saugumo strategiją. Trapi Moldovos demokratija gyvena Maskvos invazijos į kaimyninę Ukrainą šešėlyje, Rusijos remiamiems agentams bandant pakenkti Moldovos siekiams integruotis į Europos Sąjungą.

Europos Sąjungos ministrai antradienį išreiškė diskomfortą dėl to, kad kitais metais rotacijos tvarka blokui turi pirmininkauti Vengrija, tačiau Budapeštas tikina, kad niekas nesutrukdys jam imtis šio svarbaus vaidmens. Ketvirtadienį Europos Parlamentas balsuos dėl neįpareigojančios rezoliucijos su raginimu ES sostinėms pripažinti Vengriją netinkama pirmininkauti blokui 2024 metų antrąjį pusmetį. Tai bus labai svarbus laikotarpis iškart po Europos Parlamento rinkimų.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį paragino Kosovo ir Serbijos vadovus nedelsiant sumažinti įtampą po, jo žodžiais tariant, visiškai nepriimtinų susirėmimų Kosovo šiaurėje.

 Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos išreiškė susirūpinimą dėl naujojo Lenkijos įstatymo, kuriuo sukuriama institucija, turinti tirti Rusijos įtaką. Kritikai teigia, kad Varšuva šį įstatymą naudos prieš opoziciją. Antradienį ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas pareiškė, kad blokas ypač susirūpinęs dėl komisijos, vykdysiančios tyrimus dėl Rusijos įtakos ir galėsiančios neleisti piliečiams eiti viešųjų pareigų.

Europos Sąjunga padvigubino lėktuvų, galinčių padėti gesinti miškų gaisrus bloke ir kaimyninėse šalyse, skaičių iki 28, pranešė krizių valdymo eurokomisaras Janezas Lenarčičius. 10 vandenį liejančių lėktuvų „Canadair“, 14 lengvųjų amfibinių lėktuvų ir keturi sraigtasparniai bus dislokuoti vasarą, kuri gali būti labai įtempta, sakė jis interviu Europos naujienų redakcijai („European Newsroom“), vienijančiai Europos naujienų agentūras, įskaitant AFP.

Europos Sąjunga (ES) smerkia Rusijos ir Baltarusijos susitarimą dėl branduolinių ginklų dislokavimo Baltarusijoje, rašo „Sky news“. ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad šis žingsnis „paskatins tolesnę itin pavojingą eskalaciją“. Anot jo, tai taip pat prieštarauja daugeliui tarptautinių susitarimų. „Baltarusijos režimas yra neteisėto ir neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą bendrininkas“, – sako J. Borrellis.

Smurtas prieš moteris kasmet Europos Sąjungai (ES) kainuoja 366 milijardus eurų, sako Europos lyčių lygybės instituto direktorė Carlien Scheele. „Mes esame paskaičiavę, kad smurtas prieš moteris Europos Sąjungai kainuoja 366 milijardus eurų kasmet. Ir iš tiesų man kyla klausimas, ar politikai mato tuos skaičius ir žino juos“, – per spaudos konferenciją penktadienį Seime sakė C. Scheele.

„Twitter“ planuoja atsisakyti ES kovos su dezinformacija praktikos kodekso – savanoriško pakto, jungiančio pagrindines socialines platformas, ketvirtadienį pranešė šaltiniai Europoje. JAV milijardieriui Elonui Muskui (Ilonui Maskui) priklausanti socialinė platforma informavo Europos Komisiją apie savo ketinimą pasitraukti iš pakto, tačiau apie savo sprendimą dar oficialiai nepranešė Briuseliui, teigė šaltiniai.

Bloko užsienio politikos vadovas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pagal planą, kuriuo siekiama skubiai pristatyti Kyivui labai reikalingus šaudmenis, suteikė Ukrainai daugiau kaip 200 000 artilerijos sviedinių ir 1 000 raketų. Europos Sąjunga sutiko skirti du milijardus eurų iš savo bendrųjų lėšų, kad per per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai perduotų milijoną šaudmenų.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime dalyvavęs krašto apsaugos viceministras antradienį paragino Bendriją kaip galima skubiau įgyvendinti įsipareigojimą suteikti Ukrainai milijoną vienetų amunicijos. „Ukraina įžengė į lemiamą karo etapą, todėl Europos Sąjunga ir valstybės narės turi kaip galima skubiau įgyvendinti savo įsipareigojimą Ukrainai ir suteikti 1 mln. amunicijos vienetų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pakartojo raginimus užtikrinti didesnį fiskalinį atsargumą, nerimaudamas, kad naujos Europos Sąjungos išlaidų taisyklės prislopins investicijas į svarbiausias sritis. Reagavimas į pastarojo meto krizes reiškė, kad „valstybių skola labai išaugo“, pažymėjo O. Scholzas, sakydamas kalbą Europos profesinių sąjungų konfederacijos kongrese Berlyne. „Dabar mums reikia susitarimo, kaip galėtume vėl sumažinti aukštą skolos lygį“, – ragino O. Scholzas.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad Ukrainai išmokėta dar viena Europos Sąjungos makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paramos paketo. „Šia priemone ES siekia padėti Ukrainai patenkinti neatidėliotinus finansinius poreikius, teikdama stabilią, nuspėjamą ir solidžią finansinę paramą šiais metais“, – nurodoma EK pranešime. Pernai gruodį ES Taryba patvirtino sprendimą dėl makrofinansinės pagalbos Ukrainai 2023-aisiais – 18 mlrd.

Ukrainos kariuomenė sekmadienį pareiškė, kad vis dar kontroliuoja nežymią Bachmuto, kurį Rusija teigia užėmusi, dalį, bei veržiasi į priekį jo flanguose. Tuo metu Rusijoje kilo dar vienas gaisras. Svarbiausi įvykiai: 17:16 | Rusijoje kilo naujas gaisras Rusijoje, Voronežo mieste, kilo gaisras, skelbia UNIAN. Teigiama, kad dėl kilusio gaisro kai kurie miesto gyventojai liko be vandens, elektros.

Moldova nori kuo greičiau tapti Europos Sąjungos nare, kad apsisaugotų nuo Rusijos keliamos grėsmės, ir tikisi, kad sprendimas pradėti derybas bus priimtas artimiausiais mėnesiais, interviu naujienų agentūrai AFP sakė šalies prezidentė Maia Sandu. Birželio 1-ąją šioje mažoje 2,6 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, įsikūrusioje tarp ES priklausančios kaimynės Rumunijos ir karo nuniokotos Ukrainos, įvyks pirmasis jos svarbus platesnės Europos viršūnių susitikimas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketina skųsti teismo sprendimą įpareigojantį grąžinti daugiau kaip pusę milijono eurų Europos Sąjungos lėšų, susijusių su e.sveikata plėtra, sako ministras Arūnas Dulkys.  „Skųsime šį sprendimą“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Dulkys.  Anot ministro, istorija yra „dešimtmečių senumo“ ir susijusi su 2007-2013 metų Europos Sąjungos finansavimo periodu.

Vengrija blokuoja dar 500 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų Ukrainai skirtų ginklų išlaidoms padengti, pranešė Budapeštas ir Europos diplomatai. Nuo pernai vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ES šalys Ukrainai apginkluoti skyrė apie 5,6 mlrd. eurų bendrų lėšų. Neseniai bloko valstybės narės pritarė pasiūlymui per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai pristatyti milijoną artilerijos sviedinių už du milijardus eurų.

Kitų metų birželio 6–9 dienomis europiečiai rinks naują Europos Parlamentą penkerių metų kadencijai, trečiadienį paskelbė Europos Sąjunga. 27 ES valstybėse narėse vyksiančiuose rinkimuose bus nuspręsta, kas sudarys maždaug 700 vietų asamblėją, kuri dalyvauja rengdama Bendrijos teisės aktus. Strasbūre ir Briuselyje posėdžiaujantis parlamentas taip pat tvirtins Briuselio aukščiausių pareigūnų, įskaitant Europos Komisijos pirmininką, paskyrimus.