Pasak pareigūnų ir diplomatų, ketvirtadienį Liuksemburge nepavyko pasiekti susitarimo dėl ginčus keliančių klausimų.
Italija ir Graikija, į kurias patenka daugiausia migrantų, pareiškė negalinčios pritarti pateiktam susitarimui.
Malta, Lenkija, Vengrija, Austrija, Bulgarija ir Slovakija taip pat atsisakė jam pritarti.
Diplomatai sakė, kad ES valstybėms narėms buvo pateiktas naujas kompromisas, ir pareiškė, kad siekiama, jog prie jo prisijungtų kuo daugiau šalių.
Pirmajame posėdyje pateiktas pirminis pasiūlymas, kuriame raginama ES šalims teikti privalomą pagalbą, tačiau numatoma galimybė tai daryti dviem būdais.
Pageidaujama, kad ES šalys dalytųsi prieglobsčio prašytojų priėmimu ir priimtų didžiąją dalį tų, kurie atvyksta į išorinio bloko pakraščio šalis, daugiausia Graikiją ir Italiją.
Valstybės, kurios nesutiks, turės sumokėti 20 000 eurų sumą juos priglaudusioms valstybėms.
Preliminarus 27 ES narių susitarimas šiuo pagrindu atvertų kelią deryboms su Europos Parlamentu dėl teisės aktų, kurie galėtų būti priimti iki kitų metų birželį įvyksiančių rinkimų į EP.
Daugėjant prieglobsčio prašytojų, po pertraukos, kurią sukėlė COVID-19 pandemijos metu taikyti apribojimai keliauti, ši sudėtinga reforma tapo viena iš svarbiausių bloko darbotvarkės temų.
„Praėjo beveik treji metai nuo tada, kai pateikiau šį didžiulį pasiūlymą, ir tai buvo tikras darbų maratonas“, – prasidėjus deryboms sakė ES migracijos pareigūnė, už vidaus reikalus atsakinga eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson)
„Mums liko gal 100 metrų, taigi esame labai arti to, kad iš tikrųjų pasiektume susitarimą“, – pridūrė ji.
Paskutiniai žingsniai
2020 metais Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto, kuris būtų grindžiamas kvotų sistema.
Šis planas greitai buvo nutrauktas, po to, kai Vengrija, Lenkija ir kitos valstybės, prieštaravusios bet kokiam reikalavimui priimti migrantus, atsisakė jį įgyvendinti.
Švedija, kuri iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai, pateikė du kompromisinius tekstus. Viename iš jų raginama, kad visos valstybės narės laikytųsi principo „priimk arba sumokėk“, o kitame – kalbama apie prieglobsčio procedūras prie ES išorės sienų.
Pagal antrąjį tekstą valstybės narės būtų įpareigotos prie sienų taikyti pagreitintas procedūras atvykėliams iš šalių, kurios laikomos saugiomis, siekdamos palengvinti jų sugrąžinimą.
„Mano nuomone, esame taip arti, kad nėra jokios pateisinamos priežasties, dėl kurios negalėtume nueiti paskutinės mylios“, – sakė Švedijos migracijos ministrė Maria Malmer Stenergard.
Pabėgėliams padedanti labdaros organizacija „Oxfam“ kritiškai įvertino šių derybų kryptį, kadangi ES šalys imasi griežtesnių priemonių sustabdyti prieglobsčio prašytojus.
„Šiais siūlymais nebus pašalinti nuolatiniai ES prieglobsčio sistemos trūkumai. Priešingai, jie rodo, kad ES nori apsaugoti Europą nuo prieglobsčio prašytojų“, – sakė „Oxfam“ migracijos ekspertė Stephanie Pope.
