es

Padidėjus spaudimui iš finansų rinkų ir Europos šalių, Italija sutiko, kad jos pažangą, įgyvendinant ilgai delstas reformas dėl pensijų, darbo rinkos ir privatizacijos prižiūrėtų Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Sąjunga (ES). „Turime būti tikri, kad Italija įvykdys planines užduotis.

Europos Komisija artimiausiu metu skelbs, ar vakariečiai, gamindami garsių firmų maisto prekes iš atliekų lietuviams, latviams, slovakams bei kitų ES naujųjų valstybių gyventojams, teisėtai laiko juos trečiarūšiais, rašo „Respublika“. Pagal jau parengtas Europos Komisijos Aplinkos komiteto išvadas - visiškai teisėtai.

Kinija suteiks euro zonai 100 mlrd. dolerių finansinę paramą, tačiau ES turi įvykdyti dvi sąlygas. Apie tai, kaip praneša AFP, Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ pranešė Kinijos liaudies banko Monetarinės politikos komiteto narys Li Daokujas (Li Daokui). Pasak jo, visų pirma, Kinija nori turėti įrodymų, kad Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kuriam skiriamos lėšos, efektyvus. Antra, Pekinui reikalingos investicijų garantijos tuo atveju, jeigu euro zonos gelbėjimo planas sužlugtų.

Graikijos ministras pirmininkas Georgijas Papandreu (Georgios Papandreou) atsisakė idėjos rengti referendumą dėl Europos plano gelbėti šalį nuo skolų krizės. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi šaltiniais, artimais Graikijos vyriausybės vadovui. Papildyta 17:33 val. Agentūros pašnekovų duomenimis, G. Papandreu stojo prieš referendumą per skubų vyriausybės posėdį, įvykusį ketvirtadienį.

Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus Didžiosios Britanijos teismo nutartį dėl Lietuvos pilietės bankroto, mūsų šalies piliečiams turėtų nebelikti abejonių dėl naudojimosi šia ES teisės aktuose įtvirtinta teise, sako advokatas Gediminas Žlioba. Užsienyje gyvenantiems lietuviams dažnai kildavo klausimas ar fizinio asmens bankroto paskelbimas užsienio valstybės teismo bus pripažintas Lietuvoje. Šias abejones išsklaidė Lietuvos apeliacinis teismas.

IT sprendimų specialistų prognozuojamai itin sparčiai debesų kompiuterijos plėtrai ir Lietuvoje, ir apskritai Europos Sąjungoje, koją gali pakišti skirtingas ES duomenų apsaugos direktyvos interpretavimas ir specifiniai šalyse narėse galiojantys teisės aktai.

Seimas ketvirtadienį priėmė Konstitucijos 47 straipsnio konstitucinio įstatymo pataisas, kuriomis iki 2014 balandžio 30 d. pratęsė žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimą. Už šį dokumentą balsavo 95 parlamentarai, 8 Seimo nariai susilaikė. Priimtomis pataisomis siekiama tarpusavyje suderinti Konstitucinio įstatymo ir Sutarties akto nuostatas.

Lietuvos ir dar kelių valstybių sprendimas nepritarti Palestinos priėmimui į UNESCO organizaciją sukėlė didžiulį intelektualų pasipiktinimą pasaulyje. Nepaisydamos to, JAV atėmė UNESCO finansavimą, taip sukeldama grėsmę jai žlugti, o politologai tvirtina, kad Lietuvos politikai, pritarę dvejopiems standartams, padarė klaidą, dėl kurios teks gailėtis.

Seimas ketvirtadienį ketina balsuoti dėl Konstitucijos 47 straipsnio konstitucinio įstatymo pataisų projekto, kuriuo siūloma pratęsti žemės ūkio ir miškų ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams draudimą iki 2014 m. balandžio 30 d. Šių metų spalio 11 d. po svarstymo projektui pritarė 84, prieš balsavo 8, susilaikė 11 Seimo narių.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, komentuodamas Graikijos vyriausybės sprendimą rengti referendumą dėl taupymo priemonių įgyvendinimo, pabrėžia, kad tokie graikų veiksmai stabilumo į tarptautines finansines rinkas neįneša. Dėl tokios padėties kenčia ne tik euro zonos šalys, bet ir likusios ES valstybės, pabrėžia Premjeras. „Toks sprendimas mums, kaip ir daugeliui kitų Europos Sąjungos valstybių, buvo netikėtas.

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitais metais sieks beveik 18 mlrd. 759 mln. Lt, o išlaidos 19 mlrd. 468 mln. litų (be Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos – red. past). Nacionalinio biudžeto projekte, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, numatoma, kad 2012 metų nacionalinio biudžeto, pajamos (be ES ir kitos paramos lėšų – 7 mlrd. 241 mln. Lt) sudarys beveik 21 mlrd. 816 mln. Lt.

Rusų verslininkas Jevgenijus Varovas nupirko 92 proc. vieno didžiausių Latvijos pieno gamintojų „Valmieras piens“ akcijų, pranešė investuotojo atstovas. Didžiausias Latvijoje pieno gamintojas „Rigas piena kombinats“ (RPK) priklauso kitam rusų verslininkui Aleksandrui Beschmelnickiui. „Latviški pieno produktai visada buvo labai gerai vertinami Rusijos rinkoje, ypač Maskvoje ir Sankt Peterburge.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino išrinktąjį Bulgarijos Respublikos Prezidentą Roseną Plevnelijevą. „Nuoširdžiai linkiu sėkmės įgyvendinant sudėtingas, tačiau Jūsų šaliai svarbias ir piliečių paramą pelniusias reformas bei užtikrinant taiką ir klestėjimą Bulgarijai bei visiems jos žmonėms.

Palestinos statuso tarptautinėse organizacijose klausimu Lietuva nuosekliai siekia ir sieks vieningos Europos Sąjungos (ES) pozicijos. Šįkart jos nepavykus pasiekti, kartu su ES narėmis Vokietija, Švedija, Čekija ir Nyderlandais išsakėme nacionalinę poziciją, teigiama Užsienio reikalų ministerijos trečiadienį išplatintame pareiškime.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nemano, kad padėtis Graikijoje gali tiesiogiai veikti ekonominę situaciją Lietuvoje. „Dėl situacijos Graikijoje tiesiogiai Lietuvos situacija mažai gali blogėti, bet Lietuvos situaciją veikia situacija euro zonoje ir taip pat tarptautinėse finansų rinkose. Kuo ilgiau tęsis sumaištis, kuo ilgiau nebus aišku, kuo viskas baigsis, tuo didesnės yra su tuo susijusios rizikos.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) lapkričio 28-ąją surengs viršūnių susitikimą globalioms problemoms aptarti, praneša „RIA Novosti“, remdamasi Baltųjų rūmų pareiškimu. JAV prezidentas Barackas Obama Baltuosiuose rūmuose susitiks su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Hermanu Van Rompuy, Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso ir ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton.

Lietuva nesutiks su Europos Komisijos (EK) sprendimu paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismą dėl to, kad Lietuvoje negalima registruoti transporto priemonių su vairu dešinėje pusėje, ir teisme gins savo interesus, sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Ketvirtadienį JAV akcijų rinka išaugo 3 proc., ją sustiprino Europos Sąjungos (ES) lyderių priimtas kovos su euro zonos skolų krize planas. Investuotojai teigiamai reagavo į naujienas iš ES lyderių susitikimo Briuselyje. Ketvirtadienį anksti rytą ES lyderiai pranešė, kad susitarė dėl plano, pagal kurį Graikijai bus skirta dar daugiau paskolų, privatūs investuotojai nurašys 50 proc. Graikijos skolų, o Europos finansinio stabilumo fondas bus padidintas iki 1 trln. eurų.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso  apgailestavo dėl neatsakingos kai kurių Europos Sąjungos narių finansinės veiklos ir paragino gerinti euro zonos šalių discipliną, siekiant sukurti „tikrą Europos ekonominę sąjungą“. „Dabartinėmis aplinkybėmis Europoje pastebime neatsakingų finansinių veiksmų, nes dauguma mūsų valstybių–narių nevykdo stabilumo ir augimo pakto“, – sakė J. M. Barroso, atsakydamas Europos Parlamente į europarlamentarų klausimus ir kritiką.

ES lyderiai pritarė trims svarbiausioms plano sudedamosioms dalims: nurašyti 50 proc. Graikijos skolų, įvykdyti bankų rekapitalizaciją, padidinant jų kapitalą iki 9 proc., Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) išplėsti iki vieno trilijono eurų. Tokia ES lyderių ketvirtadienį paryčiais priimto euro krizės gelbėjimo plano esmė.

Ketvirtadienį Europos Parlamento patvirtinta direktyva įpareigoja valstybes taikyti griežtas bausmes asmenims, kurie vykdo lytinę prievartą prieš vaikus, taip pat vaikų pornografijos platintojams ir žiūrėtojams. Ji taip pat reikalauja, kad valstybės imtųsi veiksmų pašalinti vaikų pornografijos svetaines, sakoma Parlamento spaudos pranešime.

„Šiandien naktį konvulsijose buvo apsispręsta priimti neišvengiamus sprendimus. Alternatyva buvo tokia: arba ES griūva, nes euro zonos griuvimas yra ES griūties pradžia, arba imamasi realių žingsnių. Nors ar tie žingsniai išgelbės euro zoną, dar reikėtų pasvarstyti“, – sakė ekonomikos profesorius Povilas Gylys, komentuodamas ketvirtadienio paryčiais ES lyderių priimtą euro krizės gelbėjimo planą, kuris manoma, kad bus lemtingas visai Europai.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas apgailestauja dėl nuosprendžio buvusiai Ukrainos ministrei pirmininkei Julijai Tymošenko. „Jei nebus persvarstytas nuosprendis J. Tymošenko, kyla grėsmė asociacijos susitarimo pasirašymui ir jo ratifikavimui. Be to, dar labiau nutols šalies europinės perspektyvos įgyvendinimas“, – sakoma rezoliucijoje.

Vieni jį seniai turi, kitiems jis – tolima ateitis. Kai kurie jo tiesiog geidžia, tačiau kiti tuo pat metu norėtų jo atsisakyti. Jis – euras, oficiali euro zonos, kuri šiuo metu yra krečiama finansinės krizės, valiuta. Pastaruoju metu viena iš aktualiausių temų, nagrinėjamų žiniasklaidoje, yra Europos Sąjungos vadovų desperatiški bandymai sukurti euro zonos gelbėjimo planą. Europos Sąjungos valstybių vadovai po ilgų diskusijų paskelbė apie sėkmingą euro zonos gelbėjimo plano priėmimą.

Europai reikia operatyviau veikiančio sprendimų priėmimo mechanizmo, o ekonominiams sunkumams Europoje įveikti priemonės yra žinomos, reikia tik ES valstybių politinės valios, teigia Lietuvos vadovė. Trečiadienio vakarą Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo neeiliniame Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikime, kuriame buvo svarstomos priemonės euro zonos skolų krizei įveikti.

Vokietijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) didinimo planui. Toks sprendimas šalies kanclerei Angelai Merkel suteikė plačius įgaliojimus dalyvauti derybose dėl fondo stiprinimo per trečiadienį vykstantį ES viršūnių susitikimą Briuselyje. Iš 596 deputatų 503 balsavo už kanclerės poziciją, 89 – prieš. Pasak įstatymų leidėjų, priimtas įstatymo projektas leis padidinti fondą iki 1 trilijono eurų.

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarta rezoliucijai dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės. Rezoliucijoje išdėstoma Europos Parlamento pozicija vertinant Europos Komisijos komunikato „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ projektą. Priimtame dokumente akcentuojama būtinybė mažinti administracinę naštą, tenkančią mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir biurokratiją siekiant sukurti darbo vietų.

Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl 2012 m. ES biudžeto. Palyginti su šiais metais, europarlamentarai siekia daugiau lėšų struktūriniams fondams bei naujovėms, taip pat migracijos valdymui ir užsienio politikai. Lapkritį EP atstovai derėsis su Taryba dėl galutinio biudžeto projekto, kuris bus tvirtinamas gruodį. EP pozicijai dėl 2012 m. ES biudžeto trečiadienį pritarė 431 EP narys, nepritarė 120, o 124 susilaikė.

Šiuo metu Generalinė miškų urėdija su Tautos prisikėlimo partijos deleguoto aplinkos ministro Gedimino Kazlausko ir Vyriausybės pritarimu Lietuvos miškuose aktyviai diegia automatinę miškų gaisrų stebėjimo sistemą, kuri miškų urėdijoms kainuos 43,7 milijonus litų. Seimo narys Almantas Petkus ragina visuomenę atkreipti dėmesį į tai, kaip konservatorių ir jų partnerių „dėka“ yra švaistomos Europos Sąjungos lėšos.

Trečiadienį 19 val. Lietuvos laiku Europos laukia bene svarbiausias ES istorijoje šalių lyderių susitikimas. Jo metu, Briuselyje 27  Europos valstybių vadovai trečią kartą susitiks aptarti euro zonos problemas ir tikimasi, kad  priims sprendimus, kurie padėtų šalims išvengti dar gilesnės krizės. Kaip praneša BBC,  labiausiai nesutariama, kaip padidinti Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF)  finansavimą tam, kad būtų padedama labiausiai nukentėjusioms euro zonos narėms.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį dalyvaus neeiliniame Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovų susitikime, kuriame bus svarstomos priemonės euro zonos skolų krizei įveikti ir ES finansų bei bankų sektoriaus stabilumui užtikrinti. Šalies vadovės teigimu, tvirtinant šias priemones būtinas visų 27 ES valstybių pritarimas. Europos Vadovų Tarybos sprendimai turės įtakos ir mūsų šalies ekonomikai, todėl Lietuvai ir jos žmonėms yra svarbu dalyvauti sprendžiant ES finansines problemas.

Euro zonos šalių finansų ministrų susitikimas numatytas trečiadienį, spalio 26 dieną, atšauktas, praneša „The Wall Street Journal“. Po Europos lyderių viršūnių susitikimo, vykusio praėjusį sekmadienį, valdžia neįstengė susitarti dėl antikrizinio plano. Tam, kad pritartų galutiniam ES gelbėjimo planui, Europos šalių vadovai turėjo susitikti trečiadienį, spalio 26 dieną.

Kol Libijos sukilėliai džiūgauja dėl diktatoriaus Muamaro Gadaffio žūties, Vakarų valstybių politiniai režimai taip pat gali ramiau atsikvėpti, teigia „Foreign Policy“. Tai, ar brutali Gaddafio egzekucija jo sulaikymo vietoje buvo atlikta su NATO ir Vakarų šalių lyderių žinia, greičiausiai niekada nebus išsiaiškinta. Viskas, ką galima įžvelgti Gaddafio nužudymo video medžiagoje, yra tik tai, kad Libijos lyderis nebuvo rastas negyvas ar nukautas NATO karinių oro pajėgų.

Euro zonos šalių strategija „gyvenk šia diena“ priėjo liepto galą. Graikijos bėdos nėra opiausia problema, didesnė bėda ta, kad šalys į euro zoną stojo jau turėdamos dideles skolas arba, kitaip tariant, Europą purtanti skolų krizė buvo tarsi užprogramuota. Jungdamosios į euro zoną šalys neteko galimybės pačios spausdinti pinigus, tačiau joms buvo suteikta proga pigiau skolintis.

Davidas Cameronas aną savaitę aistringai pasisakė prieš politinių partijų inicijuotą balsavimą dėl referendumo, kuriame būtų sprendžiamas Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje klausimas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas, nepaisant Konservatorių partijos maišto, nugalėjo reikalavusius referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), praneša BBC. Partijos nurodė visiems konservatoriams, liberalams demokratams ir leiboristams parlamente balsuoti prieš referendumą dėl Didžiosios Britanijos narystės ES. Iš viso 483 žemesniųjų parlamento rūmų nariai pakluso, o 111 parlamentarų pasipriešino partijos nurodymams.

Antradienį aukso kaina stabili, nes investuotojai laukia Europos lyderių plano, padėsiančio įveikti euro zonos skolų krizę. Kainą taip pat palaiko fizinio aukso paklausa iš Azijos. Investuotojų optimizmas išaugo po savaitgalį vykusių Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimų. Jų metu Europos lyderiai aptarė priemones, padėsiančias kovoti su regiono krize, tačiau galutinį sprendimą jie paskelbs po trečiadienį vyksiančio posėdžio. Aukso kaina antradienį buvo mažai pakitusi ir siekė 1 tūkst.

Šiomis dienomis ypatingai aktualus tampa garsiojo lenkų kilmės JAV politologo Zbigniewo Brzezinskio posakis: „Be Ukrainos Rusija negali būti imperija, o su Ukraina, papirkta ir tada pavergta, Rusija automatiškai tampa imperija“. Atrodo, esami Europos Sąjungos (ES) lyderiai tokio supratimo kaip tik ir stokoja. Aiškios Rytų politikos nebuvimas jau senokai yra viena opiausių ES problemų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel informavo Bundestago narius, kad ji ketina sutikti su Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pakeitimais, kuriems įsigalėjus fondas skolų slegiamoms valstybėms, tokioms kaip Italija, galės skolinti iki 1 trln. eurų, praneša AP. Galutinis sprendimas bus priimtas trečiadienį vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu.

Derybos dėl trečiojo energetikos paketo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos priėjo aklavietę, bet tai netrukdo Rusijai likti patikima energijos išteklių tiekėja Europai, pirmadienį pareiškė Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatka. Trečiasis energetikos paketas - tai direktyvų, susijusių su elektros energijos ir dujų tiekimu ir reglamentuojančių dujotiekių ir elektros tinklų valdymą ir naudojimą, rinkinys.

Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis pareiškė, kad Varšuva kol kas neplanuoja prisijungti prie euro zonos, nors dar visiškai neseniai euras buvo Lenkijos planuose. „Euro zonai reikia gilios rekonstrukcijos, ir Lenkijai dabar būtų neprotinga prisijungti prie jo“, – teigia ministras, praneša Politlist. Euro zonos šalys pastaraisiais mėnesiais vis labiau pasineria į krizę, kuri stipriausiai smogė Graikijai, Ispanijai ir Italijai.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy įsivėlė į griežtą polemiką su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu. Pokalbio apie euro zonos krizės sprendimo priemones metu Sarkozy britų premjerui pasiūlė „užsičiaupti“. Tokį pareiškimą Prancūzijos vadovas padarė sekmadienį sekmadieninio susitikimo metu, kuriame dalyvavo 27 Europos Sąjungos valstybių atstovai.

Lisabonos sutartis gali būti peržiūrėta siekiant pagerinti ekonominę situaciją euro zonoje, pranešė Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy spaudos konferencijoje sekmadienį. „Būtinas visų 27 šalių susitarimas prieš mums nusprendžiant keisti sutartį“, jo žodžius cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Apsvarstysime svarbiausius instrumentus, būtinus ekonominei sąjungai sustiprinti.

Europos Sąjungos lyderiams nepavyko pasiekti didesnės pažangos rengiant kovos su vis gilėjančia skolų krize strategiją, nors finansų rinkos tikėjosi išgirsti apie ryžtingas priemones. Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pripažino, kad Paryžiaus pasiūlymas dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) pertransformavimo į banką, kas leistų jam skolintis iš Europos centrinio banko (ECB), pasmerktas žlugti, nes nei Vokietija, nei ECB su šiuo pasiūlymu nesutiks.

Kalbėti apie krizes, nesvarbu, kokio pobūdžio, dažniausiai reiškia kalbėti apie ko nors pasikėsinimą į stabilumą ir gyvybingumą. Tai iš esmės lemia neigiamą krizės sukeliamų nepageidautinų padarinių vertinimą.

Graikijos bankai kreditoriai sutiko sumažinti skolų krizės drebinamos šalies įsiskolinimą ir nurašyti iki 40 proc. skolų. Tuo tarpu ES valdžia reikalauja nurašyti mažiausiai 50 proc. Graikijos skolų. Euro zonos politikai ir bankininkai iki šiol niekaip negali prieiti bendros nuomonės dėl Graikijos skolos dydžio peržiūrėjimo. Savaitgalį Belgijos sostinėje prasidėjo ES viršūnių susitikimas.

Kai kurie Rusijos komentatoriai negali pamiršti istorinių TSRS laikų ir karts nuo karto prabyla apie Baltijos šalių sugrąžinimą į Rusijos glėbį. Spausdiname vieną tokių. „Lietuvos, Latvijos ir Estijos integracija į Europą baigėsi nesėkme. Dvidešimties metų nepakako, bandant sujungti skirtingas tautas. Baltijos šalių gyventojai dairosi į šalis ir akivaizdu, kad žvilgsnis gali užkliūti tik už Rusijos“, – rašo smi2.ru.

Sekmadienį per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį buvo aptarta parama bankams, kurie patyrė didžiulius nuostolius dėl Graikijos skolos. Baiminamasi, jog tai gali sukelti naują finansų krizę, skelbiama tinklalapyje „EUbusiness“. Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą Briuselyje, kur buvo svarstomi pasiūlymai bankams padengti 50 proc. Graikijos paskolos, kas sukeltų 108 mlrd. eurų siekiantį bankų disbalansą.

Europos Vadovų Tarybos susitikime dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius aptarė su šiuo metu Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Lenkijos Ministru Pirmininku Donaldu Tusku. Lietuvos vadovė pasveikino Lenkijos premjerą su jo vadovaujamos partijos – Pilietinės platformos pergale rinkimuose į Lenkijos parlamentą.