es

Eurokomisaras Stefanas Fuele antradienį kalėjime aplankė Ukrainos opozicijos lyderę Juliją Tymošenko. Tą pačią dieną teisme taip pat turi būti svarstomas jos apeliacinis skundas, praneša BBC. Pranešama apie susirėmimus prie Kijevo apeliacinio teismo. Buvusi šalies ministrė pirmininkė J. Tymošenko spalį buvo nuteista už piktnaudžiavimą pareigomis. J. Tymošenko advokatas jos internetiniame puslapyje pranešė, jog ji dėl sveikatos problemų negalės atvykti į teismą.

Jungtinės Valstijos daugiau negalės įsigyti Europos Sąjungoje egzekucijoms naudojamų mirtinų injekcijų pagrindinio komponento, praneša „Deutsche Welle“. Nuo gruodžio 16 dienos natrio tiopentalio eksportas iš Europos šalių galės būti vykdomas tik turint specialų leidimą, tikslina Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung“. Daugiausia natrio tiopentalis naudojamas kaip narkotinė medžiaga chirurginių operacijų metu.

Mažosios vėjo, saulės, hidro energetikos vystytojai rengiasi naujam Teismų maratonui su Lietuvos valdininkais dėl jiems skirtų, bet neišmokamų ES paramos lėšų. Pareiškėjų teigimu, Lietuva taps pirmąja ES valstybe, kurioje gavę tokią ES paramą pareiškėjai negauna numatytų europinių lėšų.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, pirmadienį aiškindamas parlamento nariams savo sprendimą vetuoti naująją Europos Sąjungos (ES) sutartį, pabrėžė, kad jis nesiekė išskirtinių garantijų Britanijai, rašo „telegraph.co.uk“. Premjeras teigia, kad garantijos, kurių jis siekė ES viršūnių susitikimo metu, buvo „kuklios, pagrįstos ir aktualios“ ir kad jis nesistengė sukurti „nesąžiningo pranašumo“ Didžiajai Britanijai. „Šios garantijos buvo visai ES. Mes norėjome vienodų sąlygų.

Naujausios apklausos duomenimis, britai stebėtinai gerai vertina ginčytiną ministro pirmininko Deivido Camerono sprendimą vetuoti naują Europos Sąjungos (ES) sutartį, praneša „telegraph.co.uk“. „The Times“ laikraščio užsakymu bendrovės „Populus“ atliko apklausą, kuri rodo, jog 57 proc. gyventojų mano, kad ministras priėmė teisingą sprendimą, ir tik 14 proc. su tuo nesutinka.

Euro krizė pakirto vokiečių pasitikėjimą Europos Sąjunga (ES). Beveik kas antras respondentas – 46 proc. – atitinkamos apklausos metu nurodė, kad Vokietijai be ES būtų geriau. 45 proc. mano, kad be ES šaliai būtų prasčiau. Daugumai vokiečių nerimą kelia ir bendroji Europos valiuta euras. 51 proc. apklaustųjų neigiamai vertina euro ateitį. Tik 44 proc. mano, kad euro problemos išsispręs. Nepaisant vokiečių skepticizmo ES atžvilgiu, 60 proc.

Dauguma britų sveikina premjero Davido Camerono poziciją nepritarti Europos Sąjungos (ES) sutarties pakeitimams. Tokį ministro pirmininko sprendimą remia 62 proc. apklaustųjų, rodo „Mail on Sunday“ tyrimas. Prieš yra tik 19 proc. respondentų. Apklausos metu 66 proc. britų pasisakė už tai, kad būtų surengtas referendumas dėl Didžiosios Britanijos ir ES santykių ateityje. Tiek pat apklaustųjų nori, kad Londonas iš naujo derėtųsi dėl santykių su Briuseliu. 48 proc.

Europos lyderiai teigia, kad 26-ios iš 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių narių parėmė euro zonos krizės problemų sprendimo paktą dėl mokesčių ir biudžeto politikos, praneša BBC. Vienintelė Jungtinė Karalystė (JK) pareiškė tokio susitarimo nepasirašysianti. Anot šalies ministro pirmininko Davido Camerono, jis tokiu būdu privalėjo apsaugoti britų interesus, kartu ir šalies finansų rinkas. Visos 17 euro zonos narių susitarimą parėmė.

Briuselyje vyksta karštas Europos Sąjungos viršūnių susitikimas, kurio metu tikimasi apsispręsti, kokiu keliu Europa turėtų eiti, norėdama susidoroti su pastaruoju metų ją kamuojančiais rūpesčiais. Sprendimas nebus lengvas, sunku tikėtis, kad valstybės narės susitars dėl ekonomiškai optimaliausių priemonių. Teks suderinti 27 valstybių interesus, kurie ne visuomet sutampa. BBC nusprendė trumpai apžvelgti kokie yra ES valstybių narių lūkesčiai šio viršūnių susitikimo kontekste.

Naujoje tarpvyriausybinėje euro zonos valstybių ir kelių kitų Europos Sąjungos (ES) narių sutartyje numatoma, kad valstybių biudžetai privalės būti subalansuoti, o biudžetų struktūriniai deficitai negalės siekti daugiau nei 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Penktadienį anksti rytą pasiektas susitarimas numato, kad šioje sąjungoje nori dalyvauti ir šešios euro zonai nepriklausančios valstybės: Bulgarija, Danija, Latvija, Lietuva, Lenkija bei Rumunija.

Vengrijos Europos Sąjungos (ES) reikalų ministrė Eniko Giori (Eniko Gyori) teigia, kad šalis buvo „visiškai nesuprasta“ ir neteisingai priskirta prie Didžiosios Britanijos kaip nepritarianti naujajai ES sutarčiai, praneša „EUobserver“. Penktadienį ryte parengtose preliminariose išvadose teigiama, kad Vengrija ir Didžioji Britanija yra vienintelės šalys, kurios atmeta susitarimą, numatantį griežtas biudžeto taisykles.

Belgijos sostinėje susirinkę Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai pritarė Lietuvos siūlymui į Vadovų Tarybos išvadas įtraukti nuostatą iki 2015 m. panaikinti ES regionų energetinę izoliaciją. Ketvirtadienį ir penktadienį Vadovų Tarybos darbe dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, jog šis sprendimas reiškia tvirtą ES politinę paramą Lietuvos siekiui užtikrinti energetinį saugumą.

Europos Sąjunga ketina imtis naujų sankcijų prieš Iraną, kadangi ši šalis toliau realizuoja savo branduolinę programą. Tokią išvadą leidžia daryti Briuselyje rengiama ES viršūnių susitikimo baigiamoji deklaracija. Kaip pažymima dokumente, vėliausiai sausį ES šalių diplomatijos vadovai turi patvirtinti, kokių naujų veiksmų bus imtasi prieš Iraną. Jau kuris laikas ES svarsto galimybę atsisakyti Irano naftos importo.

Pastangos išgelbėti euro zoną, keičiant Europos Sąjungos (ES) sutartį,  žlunga. Iš pradžių kalbėta, kad 17 šalių, įeinančių į valiutos bloką,  iki kitų metų kovo pasirašys konvencijos pataisas, tačiau Vengrijai ir Didžiajai Britanijai griežtai pasisakius prieš, nutarta tęsti derybas tarpvalstybiniu lygmeniu ir derėtis dėl bendrų taisyklių biudžeto deficitams sureguliuoti. (Papildyta 12.17 val.

Prancūzijos Europos reikalų ministras Jeanas Leonetti interviu televizijai „Canal Plus“ pareiškė, kad euras gali „sprogti“, informuoja „EUobserver“. Pesimistiškas pastabas jis išsakė prieš ketvirtadienį vakare prasidėsiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą. „Padėtis rimta. Euras gali sprogti, o Europa - iširti“, - kalbėjo jis.

Baltarusijos valstybinės televizijos ONT žurnalistas Aleksejus Michalčenka yra įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) „juodąjį sąrašą“, tačiau jam suteikta išimtis ir jis rengia reportažus iš Vilniuje vykstančio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) renginio. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Baltarusijos valstybinio kanalo žurnalistui A. Michalčenkai buvo išduota nacionalinė viza remiantis akreditacija į ESBO Ministrų tarybos susitikimą.

Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė dėl būtinybės uždrausti naftos importą iš Irano, antradienį pareiškė ES energetikos komisaras Guentheris Oettingeris. Atsakydamas į klausimą, ar pasiektas sutarimas, G. Oettingeris atsakė: „Manau, kad taip“, bet nepranešė, nuo kada gali būti paskelbtas embargas. „Manau, kad naftos importo draudimas – svarbus instrumentas, bet mes turime integruoti į šią politiką visas kitas stambias šalis – JAV, žinoma, Rusiją.

Šiomis dienomis Vilniuje vykstantis aukščiausio lygio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Ministrų Tarybos renginys Lietuvai kainavo apie 6,5 mln. litų.Iš viso metų pirmininkavimas šiai tarptautinei organizacijai Lietuvai kainavo 9 mln. litų. Pasak užsienio reikalų ministro, ESBO pirmininko Audroniaus Ažubalio, tai nedidelė suma, palyginti su vidutine metine valstybės pirmininkavimo kaina, siekiančia 200 mln. JAV dolerių. „Tai Lietuva išleido nei daug, nei mažai – 9 mln.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard&Poors“ pranešė, kad peržiūrės beveik visų euro zonos valstybių, įskaitant Vokietijos ir Prancūzijos, reitingus, informuoja BBC. Agentūros sprendimą lėmė nerimas dėl skolų krizės poveikio valstybių ekonomikoms. Toks „Standard&Poors“ žingsnis reiškia, kad yra 50 proc. tikimybė, jog šešių AAA reitingus turinčių valstybių skolinimosi reitingas bus sumažintas.

Pusės žadėtų pensijų atkūrimas ir 4 proc. valstybės sektoriaus išlaidų mažinimas yra mažesnė blogybė nei PVM mokesčio didinimas. Šį mokesčio padidinimą, atsižvelgiant į Lietuvos aplinkybes, politikams bent artimiausiu metu reikėtų pamiršti. Yra ir kitų taupymo galimybių Kokie gi galėtų būti pasiūlymai? Manau, kad galima būtų apkarpyti investicines išlaidas iki geresnių laikų.

Jeigu Vakarai pamėgins sustabdyti naftos eksportą iš Irano, nafta pabrangs dvigubai, o tai pasaulio ekonomikai bus tikra katastrofa, pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas. „Vos tik bus imta rimtai svarstyti šį klausimą, naftos kaina šoktelės virš 250 dolerių už barelį“, – laikraščiui „Sharq“ sakė Raminas Mehmanparastas.

Vaikai ir traumos yra neatsiejami. Nei vienas vaikas neužauga nepatyręs lengvesnių ar sunkesnių susižalojimų. Nepaisant to, kad per pastaruosius 20–30 metų Europos Sąjungos (ES) valstybėse efektyviai įgyvendinamos saugos priemonės ir traumų mažėja, tačiau visose ES šalyse vaikų traumos tebėra pagrindinė vaikų ir paauglių mirties priežastis. 90 proc. galima išvengti ES dėl netyčinių traumų kasmet beprasmiškai žūsta apie 10 000 vaikų.

Seime įregistruotas Kultūros įstatymo projektas, kuris aprėpia ir susistemina visą Lietuvos kultūros sferą. Kultūros įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate praėjusią savaitę įregistravo Europos komiteto narys Gintaras Songaila. Pasak kultūros strategų, sisteminio Kultūros politikos pagrindų įstatymo Lietuvoje iki šiol nebuvo, o jis yra būtinas dar ir todėl, kad kultūros infrastruktūra Lietuvoje neįteisinta, kaip kitų sričių, ir negauna ES finansavimo.

Afganistanas, Kabulas. Valdžia paskelbia apie moters, įkalintos po to, kai ji pranešė apie savo išprievartavimą, palaiminimą. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad tai yra aiški Afganistano moterų, kurios gyvena vietinės teisingumo sistemos priespaudos gniaužtuose, pergalė. Iš karto po šio pranešimo valdžia patikslina savo sprendimą. Išteisintai moteriai, kurios vardas yra Gulnaz, teks ištekėti už to paties žmogaus, kuris ją išprievartavo. Tokią kainą jai teks sumokėti už laisvę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad euro zonos skolų krizė gali būti išspręsta greitai, ir penktadienį vietos politikams sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir suformuoti griežtesnę biudžetinę sąjungą. Anot jos, tam gali prireikti kelerių metų, praneša AP. Kalbėdama šalies politikams A. Merkel pabrėžė, kad 17 euro zonos valstybių narių turi sustiprinti ES institucijas ir euro zonos finansines taisykles.

Prieš dvejus metus Palestinos autonomijos premjeras Salamas Fayyadas, pristatydamas savo vyriausybės programą, užsibrėžė tikslą sukurti tokią valstybės institucinę sąrangą, kuri užtikrintų pilietines ir politines gyventojų teises bei tarptautinį valstybės pripažinimą.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį paragino Baltarusiją panaikinti mirties bausmę, praneša „RIA Novosti“. „ES nepritaria mirties bausmei esant bet kokioms aplinkybėms, - sakė ES užsienio politikos vadovės Ketrinos Ešton (Catherine Ashton) atstovė.

27 Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį per susitikimą patvirtino naujų sankcijų Sirijai ir Iranui ciklą, remdamasi Vakarų žiniasklaida praneša „RIA Novosti“. Iš viso 12 Sirijos pareigūnų ir 11 kompanijų įtrauktos į dešimtą sankcijų Sirijai komplektą, kuriuo siekiama įtikinti prezidentą Bašarą al Asadą (Bashar al-Assad) nutraukti smurto kampaniją prieš protestuotojus.

RT praneša, kad Iranas gali prarasti visų Europos Sąjungos šalių ambasadorius savo šalyje. ES susitarė dėl koordinuoto bendro diplomatų iš Teherano atšaukimo. Kaip teigia Prancūzijos užsienio reikalų ministras Alainas Juppe, toks sprendimas yra atsakymas į išpuolį prieš Didžiosios Britanijos ambasadą Teherane. Didžioji Britanija ir Prancūzija jau atšaukė savo ambasadorius ir diplomatus, uždarydamos atstovybes Teherane. Ambasadą Irane uždarė ir Norvegija.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina siekti dar šiemet pasirašyti ES ir Ukrainos asociacijos sutartį, o kartu reikalauti, kad Ukraina įsipareigotų gerbti demokratiją ir žmogaus teises. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas formaliai pritarė Kroatijos narystei Europos Sąjungoje (564 balsai už, 38 prieš, 32 susilaikė). Kartu jis paragino Zagrebą užbaigti teismų reformą ir veiksmingiau kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. Tikimasi, jog Kroatija įstos į ES 2013 m. liepos 1 d. Apie tai praneša Europos Parlamento spaudos tarnyba.

Manoma, kad pagrindinė ketvirtadienį vyksiančio Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimo tema bus naujos priemonės prieš Iraną, informuoja BBC. Ministrai aptars šalių reakciją į Jungtinių Tautų Atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitą, kurioje teigiama, kad Iranas atliko su „branduolinio užtaiso kūrimu“ susijusius bandymus. Iranas tai neigia ir tvirtina, kad branduolinę programą vykdo taikiais tikslais.

Italija neketina prašyti TVF pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė šalies premjeras Marijus Montis (Mario Monti), dalyvaujantis ES Tarybos posėdyje, į kurį susirinko ekonomikos ir finansų ministrai. „Italija niekada nesvarstė tokio žingsnio“, - pažymėjo M. Montis. Anksčiau Europos žiniasklaida išplatino informaciją, kad TVF svarsto galimybę suteikti Italijai 600 milijardų eurų pagalbą, bet šis pranešimas oficialiai nebuvo patvirtintas.

Baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai (KPP ), šiemet ypač aktyviai paraiškas teikė ir modernizuoti savo ūkius siekiantys ūkininkai. Paraiškose pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį prašoma paramos suma viršijo keturis kartus skirtą metams biudžetą. Lapkričio mėnesį buvo skirta papildomai paramos lėšų, kad visi pareiškėjai, tenkinantys pirmąjį prioritetinį kriterijų, sulauktų paramos.

Šveicarijos banko UBS ekonomistai paskelbė, kad bendros valiutos euro atsisakymas skaudžiai smogtų bet kuriai euro zonos valstybei, tačiau labiausiai nukentėtų tos, kurių ekonomika silpnesnė. Vertindami pietinių Europos valstybių galimybes, ekonomistai teigia, jog euro atsisakymas tokios šalies gyventojui kainuotų 9,5-11 tūkstančių eurų pirmaisiais ir maždaug po 3-4 tūkstančius paskesniais metais. Tai kainuotų maždaug 40-50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto euro atsisakymo metais.

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ 58 pasaulio šalyse atliktas jaunesniųjų specialistų ir kvalifikuotų darbininkų viso atlyginimo paketo tyrimas rodo, kad didžiausią atlyginimą gauna Šveicarijoje dirbantys žmonės. Europos šalys užima net devynias pozicijas geriausiai apmokamų šalių dešimtuke. Tačiau mūsų žemynui taip pat būdingi ir didžiausi kontrastai: kvalifikuotų darbininkų ir jaunesniųjų specialistų atlyginimai skiriasi iki 10 kartų.

Aukščiausia juridinė Prancūzijos instancija – valstybės taryba – pirmadienį atšaukė draudimą auginti ir naudoti maistui genetiškai modifikuotus kukurūzus, sukurtus transnacionalinės kompanijos „Monsanto“. Šį draudimą Prancūzijos vyriausybė buvo įvedusi 2008 metų vasarį, spaudžiama ekologinių ir visuomeninių organizacijų.

Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Viktoras Janukovyčius ir Bronislavas Komorovskis pirmadienį Kijeve kalbėjosi apie rengimąsi gruodžio mėnesį įvyksiančiam Ukrainos ir ES viršūnių susitikimui bei nuosprendį buvusiai premjerei Julijai Tymošenko, kuris apsunkina Kijevo ir Briuselio santykius. „Tikrus draugus pažinsi sunkią valandą. Norime būti Ukrainos draugai, todėl nuoširdžiai kalbėjome apie sunkumus. Šiame kontekste aptarėme J. Tymošenko bylą.

Agentūra „Moody's“ pirmadienį įspėjo, kad spartus euro zonos skolų ir bankų krizės gilėjimas kelia grėsmę visų Europos paskolos gavėjų reitingams. „Nors “Moody's„ tiki, kad euro zonai pavyks išvengti didžiulių bankrotų, net šis “pozityvus„ scenarijus neatsiejamas nuo reitingų mažinimo rizikos pereinamuoju laikotarpiu“, - teigiama agentūros pareiškime.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Lietuvos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Edvardas Nalbandianas šeštadienį Vilniuje, Žvėryne, atidarė Armėnijos ambasadą Lietuvoje. Renginyje Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė draugiškus šalių santykius, išsakė paramą Armėnijos eurointegraciniams siekiams ir šalyje vykdomoms reformoms bei būtinybę aktyviau plėtoti šalių verslo santykius.

Čekijos prezidentas V. Klausas trečiadienį Prahoje pristatė savo naują knygą, kurioje, kaip jau įprasta, griežtai kritikuoja Europos Sąjungą. Jo manymu, Europa atsidūrė akligatvyje.

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas griežtai sukritikavo nuosprendį Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistui Alesiui Beliackiui, praneša agentūra AFP. Anot jo, Europarlamentas yra labai sunerimęs dėl 4,5 metų laisvės atėmimo bausmės A. Beliackiui, kuri skirta dėl vengimo mokėti mokesčius.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį Prahoje pristatė savo naują knygą, kurioje, kaip jau įprasta, griežtai kritikuoja Europos Sąjungą. Jo manymu, Europa atsidūrė akligatvyje.

Lietuvos pacientams atsiveria galimybės saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau laisvę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis be sienų   garantuojanti pacientų teisių direktyva – tai išbandymas tiek sveikatos politikams, tiek pačioms gydymo įstaigoms. Todėl Lietuva jau pradėjo ruoštis Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas  (Direktyvos) įgyvendinimui.

Europos Sąjunga (ES) netrukus priims dešimtą sankcijų Sirijai paketą. Taip Briuselis tikisi priversti Damaską sustabdyti represijas prieš civilius, spaudos konferencijoje Paryžiuje antradienį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Bernardas Valero, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su savo partneriais europiečiais Sirijos klausimu. Kaip žinoma, mes esame priėmę devynis sankcijų paketus ir dabar rengiame dešimtą.

SEB grupės analitikų šiandien paskelbtoje naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ konstatuojama, kad pastaruoju metu makroekonominė situacija pasaulyje tampa vis sudėtingesnė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sudarančių 34 šalių ekonomikos augimas sulėtės iki 1,2 proc. 2012 m. ir 1,8 proc. 2013 m. Tikimybė, kad faktinė BVP plėtra pranoks prognozes yra menka, tuo tarpu atvirkštinis scenarijus yra realesnis.

Europos Sąjunga (ES) primygtinai tikina, kad ne tik esama, bet ir būsimos Graikijos vyriausybės turi įsipareigoti vykdyti ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sudarytą dabartinę taupymo programą, informuoja „EUobserver“. „Tam, kad ES ir TVF remtų Graikiją, institucijos turi būti tikros, kad valstybė vykdys savo įsipareigojimus ir ateityje, kad jie galioja ne tik esamai vyriausybei, bet ir būsimoms vyriausybėms“, – pirmadienį pažymėjo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.