es

Italija neketina prašyti TVF pagalbos. Tai trečiadienį pareiškė šalies premjeras Marijus Montis (Mario Monti), dalyvaujantis ES Tarybos posėdyje, į kurį susirinko ekonomikos ir finansų ministrai. „Italija niekada nesvarstė tokio žingsnio“, - pažymėjo M. Montis. Anksčiau Europos žiniasklaida išplatino informaciją, kad TVF svarsto galimybę suteikti Italijai 600 milijardų eurų pagalbą, bet šis pranešimas oficialiai nebuvo patvirtintas.

Baigiantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai (KPP ), šiemet ypač aktyviai paraiškas teikė ir modernizuoti savo ūkius siekiantys ūkininkai. Paraiškose pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį prašoma paramos suma viršijo keturis kartus skirtą metams biudžetą. Lapkričio mėnesį buvo skirta papildomai paramos lėšų, kad visi pareiškėjai, tenkinantys pirmąjį prioritetinį kriterijų, sulauktų paramos.

Šveicarijos banko UBS ekonomistai paskelbė, kad bendros valiutos euro atsisakymas skaudžiai smogtų bet kuriai euro zonos valstybei, tačiau labiausiai nukentėtų tos, kurių ekonomika silpnesnė. Vertindami pietinių Europos valstybių galimybes, ekonomistai teigia, jog euro atsisakymas tokios šalies gyventojui kainuotų 9,5-11 tūkstančių eurų pirmaisiais ir maždaug po 3-4 tūkstančius paskesniais metais. Tai kainuotų maždaug 40-50 proc. šalies bendrojo vidaus produkto euro atsisakymo metais.

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ 58 pasaulio šalyse atliktas jaunesniųjų specialistų ir kvalifikuotų darbininkų viso atlyginimo paketo tyrimas rodo, kad didžiausią atlyginimą gauna Šveicarijoje dirbantys žmonės. Europos šalys užima net devynias pozicijas geriausiai apmokamų šalių dešimtuke. Tačiau mūsų žemynui taip pat būdingi ir didžiausi kontrastai: kvalifikuotų darbininkų ir jaunesniųjų specialistų atlyginimai skiriasi iki 10 kartų.

Aukščiausia juridinė Prancūzijos instancija – valstybės taryba – pirmadienį atšaukė draudimą auginti ir naudoti maistui genetiškai modifikuotus kukurūzus, sukurtus transnacionalinės kompanijos „Monsanto“. Šį draudimą Prancūzijos vyriausybė buvo įvedusi 2008 metų vasarį, spaudžiama ekologinių ir visuomeninių organizacijų.

Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Viktoras Janukovyčius ir Bronislavas Komorovskis pirmadienį Kijeve kalbėjosi apie rengimąsi gruodžio mėnesį įvyksiančiam Ukrainos ir ES viršūnių susitikimui bei nuosprendį buvusiai premjerei Julijai Tymošenko, kuris apsunkina Kijevo ir Briuselio santykius. „Tikrus draugus pažinsi sunkią valandą. Norime būti Ukrainos draugai, todėl nuoširdžiai kalbėjome apie sunkumus. Šiame kontekste aptarėme J. Tymošenko bylą.

Agentūra „Moody's“ pirmadienį įspėjo, kad spartus euro zonos skolų ir bankų krizės gilėjimas kelia grėsmę visų Europos paskolos gavėjų reitingams. „Nors “Moody's„ tiki, kad euro zonai pavyks išvengti didžiulių bankrotų, net šis “pozityvus„ scenarijus neatsiejamas nuo reitingų mažinimo rizikos pereinamuoju laikotarpiu“, - teigiama agentūros pareiškime.

Vokietijos ekonomikos ministras ir vicekancleris Filipas Resleris (Philipp Resler) Europos Komisijos planą kurti bendrąsias euro zonos obligacijas pavadino „neatsakingu“ ir patvirtino, kad Vokietija ir toliau pasisakys prieš jį. Jo nuomone, Europos Komisijos vadovas Žozė Manuelis Barozas (Jose Manuel Barroso) buvo neteisus, vėl pradėdamas diskusiją dėl Europos obligacijų kūrimo tikslingumo.

Vokietija ir Prancūzija planuoja pateikti naują biudžeto drausmės paktą, kuris gali įtikinti Europos centrinį banką (ECB) smarkiai padidinti savo turimų vyriausybės obligacijų įsigijimus, sekmadienį skelbė Vokietijos dienraštis „Welt am Sonntag“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Dienraščio teigimu, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai buvo pasirengę palaikyti susitarimą su kitomis euro zonos valstybėmis.

Lietuvos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai Audronius Ažubalis ir Edvardas Nalbandianas šeštadienį Vilniuje, Žvėryne, atidarė Armėnijos ambasadą Lietuvoje. Renginyje Lietuvos užsienio reikalų ministras pabrėžė draugiškus šalių santykius, išsakė paramą Armėnijos eurointegraciniams siekiams ir šalyje vykdomoms reformoms bei būtinybę aktyviau plėtoti šalių verslo santykius.

Čekijos prezidentas V. Klausas trečiadienį Prahoje pristatė savo naują knygą, kurioje, kaip jau įprasta, griežtai kritikuoja Europos Sąjungą. Jo manymu, Europa atsidūrė akligatvyje.

Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas griežtai sukritikavo nuosprendį Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistui Alesiui Beliackiui, praneša agentūra AFP. Anot jo, Europarlamentas yra labai sunerimęs dėl 4,5 metų laisvės atėmimo bausmės A. Beliackiui, kuri skirta dėl vengimo mokėti mokesčius.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį Prahoje pristatė savo naują knygą, kurioje, kaip jau įprasta, griežtai kritikuoja Europos Sąjungą. Jo manymu, Europa atsidūrė akligatvyje.

Lietuvos pacientams atsiveria galimybės saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau laisvę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis be sienų   garantuojanti pacientų teisių direktyva – tai išbandymas tiek sveikatos politikams, tiek pačioms gydymo įstaigoms. Todėl Lietuva jau pradėjo ruoštis Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas  (Direktyvos) įgyvendinimui.

Europos Sąjunga (ES) netrukus priims dešimtą sankcijų Sirijai paketą. Taip Briuselis tikisi priversti Damaską sustabdyti represijas prieš civilius, spaudos konferencijoje Paryžiuje antradienį paskelbė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Bernardas Valero, kurį cituoja agentūra „RIA Novosti“. „Mes glaudžiai bendradarbiaujame su savo partneriais europiečiais Sirijos klausimu. Kaip žinoma, mes esame priėmę devynis sankcijų paketus ir dabar rengiame dešimtą.

SEB grupės analitikų šiandien paskelbtoje naujausioje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ konstatuojama, kad pastaruoju metu makroekonominė situacija pasaulyje tampa vis sudėtingesnė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) sudarančių 34 šalių ekonomikos augimas sulėtės iki 1,2 proc. 2012 m. ir 1,8 proc. 2013 m. Tikimybė, kad faktinė BVP plėtra pranoks prognozes yra menka, tuo tarpu atvirkštinis scenarijus yra realesnis.

Europos Sąjunga (ES) primygtinai tikina, kad ne tik esama, bet ir būsimos Graikijos vyriausybės turi įsipareigoti vykdyti ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sudarytą dabartinę taupymo programą, informuoja „EUobserver“. „Tam, kad ES ir TVF remtų Graikiją, institucijos turi būti tikros, kad valstybė vykdys savo įsipareigojimus ir ateityje, kad jie galioja ne tik esamai vyriausybei, bet ir būsimoms vyriausybėms“, – pirmadienį pažymėjo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.

Turkijos prezidentas Abdula Giulas (Abdullah Gul) teigia, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės, jo šalis vis dar nori tapti Europos Sąjungos (ES) nare, praneša BBC. Sekmadienį A Giulas su trijų dienų vizitu atvyks į Didžiąją Britaniją. Šalies laikraščiui „The Sunday Telegraph“ jis sakė, kad Turkija sustiprintų ES ir galėtų tapti jos „augimo varikliu“. Turkija yra svarbus tiltas tarp Vakarų ir musulmoniškų šalių Vidurio Rytuose ir Azijoje, o jos ekonomikos augimas šiuo metu siekia 6,6 proc.

Vokietijai ir Didžiajai Britanijai ir vėl nepavyko susitarti pagrindiniais klausimais, susijusiais su Europos ateitimi. Penktadienį per susitikimą Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas nepasiekė kompromiso dėl finansinių operacijų mokesčio Europoje, kuriam Didžioji Britanija nepritaria.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas penktadienį Berlyne susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir aptarė euro zonos skolų krizę, rašo „telegraph.co.uk“. Spaudos konferencijos metu D. Cameronas teigė, kad „tai buvo puiki diskusija tarp labai gerų draugų“. D. Cameronas tikino, kad stiprus ir tvarus euro kursas yra nacionalinis Didžiosios Britanijos interesas. „Akivaizdu, kad mūsų nuomonės nesutampa visais Europos politikos klausimais, tačiau nesutarimai išsprendžiami.

Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas susitarė iki 2015-ųjų sukurti Eurazijos ekonominę sąjungą, kuri bus paremta Europos Sąjungos (ES) pavyzdžiu, praneša BBC. Šalių prezidentai Dmitrijus Medvedevas, Aleksandras Lukašenka ir Narsultanas Nazarbajevas penktadienį pasirašė sutartį, pagal kurią bus sukurta vykdomoji institucija, panaši į Europos Komisiją.

Keletas aukštų Rusijos pareigūnų pastarojo meto pareiškimų leidžia teigti, kad Maskva yra pasiryžusi įnešti savo indėlį gelbstint euro zoną nuo krizės.

Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius smarkiai išaugo nelegali imigracija į Europos Sąjungą (ES). Nuo sausio iki rugsėjo Bendrijos šalyse užregistruota 113 tūkst. nelegalių imigrantų. Pernai per tą patį laikotarpį į ES nelegaliai atvyko 77 tūkst. žmonių, trečiadienį Atėnuose pranešė Europos sienų apsaugos agentūra „Frontex“. Ekspertai tai sieja su „arabų pavasariu“ – politinėmis permainomis arabiškose Viduržemio jūros šalyse. Dauguma nelegalių migrantų jūra pasiekė Italiją ir Maltą.

Karščio bangos Europoje, sausros Afrikoje ir kylantis jūros lygis – tokias ateities tendencijas prognozuoja Pasaulio klimato taryba (IPCC), penktadienį Ugandos Kampalos mieste pristatysianti savo ataskaitą. Kai kurie regionai dėl to gali tapti praktiškai negyvenami, įspėja ekspertai, kuriuos cituoja agentūra AFP. Tokius karščius, kaip 2003-aisiais, mokslininkai pirmiausiai prognozuoja Vakarų Europos Viduržemio jūros šalyse.

Kroatija stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį pasirašys gruodžio 9 dieną. Tai antradienį Briuselyje po konsultacijų su ES kolegomis pranešė Lenkijos Europos reikalų ministras Mikolajus Dowgielewiczius. Sutartis bus pasirašyta tą dieną vyksiančio ES viršūnių susitikimo pradžioje. Sutartį ratifikavus, Kroatija nuo 2013 metų vidurio taps 28–ąja Bendrijos nare.

Tikimasi, kad kitą savaitę Serbija ir Kosovas atnaujins derybas dėl bendradarbiavimo. Toks poelgis padarytų galą aklavietei, kuri kėlė grėsmę Belgrado tikslams siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), pranešė ES pareigūnas. Tikimasi, jog gruodį ES nuspręs, ar pradėti Serbijos įstojimo į ES procesą. Tačiau šis klausimas Europoje vertinamas gana prieštaringai.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Deividas Kameronas (David Cameron) teigia, kad jo šalis turėtų likti Europos Sąjungoje ir formuoti sprendimus, tačiau jai labiau patiktų „lankstus tinklas“, o ne „griežtas blokas“, rašo euobserver.com". „Metų metus žmonės, kurie ragino mažiau veikti Europos lygiu, buvo kaltinami, kad nepakankamai rimtai vykdo įsipareigojimus, padėsiančius sukurti sėkmingą ES. Tačiau mes, skeptikai, norime pasakyti esminę mintį.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptarė griežtesnes sankcijas Iranui, tačiau prieš imdamiesi tolesnių veiksmų nusprendė palaukti iki kito savo susitikimo, kuris vyks gruodžio 1 dieną.

Pirmadienį Strasbūre europarlamentarai susirinko į eilinę plenarinę sesiją, kuri tęsis iki ketvirtadienio. Tarp svarbesnių jos klausimų – reikalavimai geležinkeliams, profesinių kvalifikacijų pripažinimas, lošimų internete kontrolė, ES regionų bei žemės ūkio politika, ES ekonomikos valdymas, kredito rizikos apsikeitimo sandoriai, taip pat ES ir JAV santykiai. Be to, trečiadienį bus įteiktas šių metų LUX kino apdovanojimas.

Europos Sąjungos (ES) šalių vyriausybės pirmadienį susitarė praplėsti sankcijas Sirijai ir į juodąjį sąrašą įtraukti daugiau asmenų, susijusių su žiauriu protestų malšinimu, pranešė ES pareigūnas. 27 ES valstybių narių ambasadorių susitarimą turėtų patvirtinti ES užsienio reikalų ministrai, kurie kiek vėliau susitiks Briuselyje. Per susitikimą jie patvirtins pasiūlymą nebeleisti Sirijai naudotis Europos investicijų banko fondais.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas susitiko su tarptautinio diskusijų klubo „Valdaj“ nariais ir atsakė į jam užduotus klausimus, nubrėždamas būsimo prezidentavimo kontūrus. Įdomiausi premjero atsakymai nuskambėjo jau už uždarų durų, pavyzdžiui, V. Putinas pareiškė, kad valdžioje ruošiasi išbūti mažiausiai penkiolika metų, praneša Zagolovki.ru ir Newsru.

Įžanga Šiandieninės Vidurio Rytų regiono politinių procesų realijos, be abejo, Europos kaimynystės politikos (EKP) Pietų dimensiją daro labai įdomiu tyrimo objektu. Šiai dimensijai priskiriamos Viduržemio jūros regiono valstybės, su kuriomis ES yra pasirašiusi asociacijos sutartis. Tai valstybės nuo Maroko vakaruose iki Jordanijos ir Sirijos rytuose. Išskirtinis šio regiono veiksnys yra politinio režimo nestabilumas arba tebesitęsianti tarpusavio konflikto evoliucija.

Italijos premjeras Silvio Berlusconi tęsėjo savo pažadą.  Jis  atsistatydino iškart, kai šalies parlamentas patvirtino jo pasiūlytą ekonomikos reformų planą. Apie 75 metų S.Berlusconi atsistatydinimą pranešė Italijos prezidento Giorgio Napolitano, kuriam premjeras įteikė atitinkamus dokumentus, spaudos tarnyba, informuoja naujienų agentūra AFP, Manoma, kad dabar realiausias kandidatas į premjerus bus 68-erių buvęs Europos Sąjungos komisaras Mario Monti.

Žemieji Italijos parlamento rūmai balsuos dėl taupymo priemonių, kurių reikalauja Europos Sąjunga (ES) ir kurios turėtų sugrąžinti rinkų pasitikėjimą šalies ekonomika, praneša BBC. Italijos Senatas penktadienį pritarė planui, pagal kurį bus didinamas pensinis amžius, padidės degalų kaina ir bus parduodamas valstybės turtas. Po balsavimo Europos akcijų rinka išaugo 2-3 procentais.

Maždaug aštuoni iš dešimties norvegų nenori, kad jų šalis stotų į skolų krizės krečiamą Europos Sąjungą. Pasak apklausos, 78,3 proc. norvegų yra prieš ES narystę, 14,3 proc. – už, o 7,5 proc. neapsisprendę. Nacionalinio transliuotojo NRK užsakymu apklausą atliko bendrovė „Norstat“. Du referendumai dėl Norvegijos įstojimo į ES pirmtakę Europos Bendriją 1972 ir 1994 metais buvo nesėkmingi. Dabar parama ES narystei Norvegijoje yra mažiausia per visą šį laiką.

Visi dvidešimt šeši Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai pasirašė pareiškimą (deklaraciją) dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2013 metų. Lietuvos europarlamentarė Laima Andrikienė, pasirašiusi šią deklaraciją, pažymėjo, kad „Baltijos valstybių ūkininkų reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti.

Turkijos leidinys Milliyet pareiškė, kad disponuoja slaptu bendru Irano ir Sirijos strateginiu planu užsienio intervencijos atveju. Pasak šio plano, būtų smogta Izraeliui, Turkijai ir JAV karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose. Iranas ir Sirija planuoja šešis pagrindinius kovos frontus, praneša portalas Topwar. Irano ir Sirijos sąjungininkais turi tapti kurdų kovotojų daliniai, kuriuos Teheranas ir Damaskas planuoja apginkluoti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas įsigijo naują stebėjimo laivą, skirtą kontroliuoti taršą Baltijos jūroje ir brakonierius Kuršių mariose. Už Europos Sąjungos lėšas įsigytas stebėjimo laivas kainavo apie 5,5 mln. litų.

2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) finansinė perspektyva ir skiriamos mažesnės lėšos rodo, jog atominių elektrinių uždarymas ir branduolinė sauga tampa mažesniu ES prioritetu, teigia vyriausiasis derybininkas dėl Ignalinos AE uždarymo Neilas Tankevičius.

Panašu, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) dažniau vadovaujamasi politiniais pranešimais, o ne ekonomine logika pagrįstais tyrimais ir sprendimais. Tokia išvada peršasi dėl paskutinių savaičių įvykių Graikijoje ir visoje euro zonoje. Kol politikai bando įvesti stabilumą ekonomikoje, lobsta prekiautojai akcijomis.

Ukrainos opozicijos lyderė Julija Tymošenko, anot lenkų žiniasklaidos, dar prieš Kalėdas gali atgauti laisvę. Viltį, kad buvusi premjerė netrukus bus paleista iš kalėjimo, sustiprino patvirtinimas, kad gruodį Kijeve įvyks Europos Sąjungos (ES) ir Ukrainos viršūnių susitikimas, kuriame planuojama pasirašyti Asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą. Briuselis yra pareiškęs, kad sąlyga sutarties pasirašymui yra J. Tymošenko paleidimas.

Lietuva pagal moterų ir vyrų lygias galimybes neatsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tačiau mūsų šalyje vyrai vis dar gauna didesnius atlyginimus, daugiau jų yra vadovaujamuose postuose. Apie lyčių lygybę, planuojamas naujoves šioje srityje naujienų agentūra ELTA kalbėjosi su socialinės apsaugos ir darbo viceministrui, Moterų ir vyrų lygių galimybių komisijos pirmininku Audriumi Bitinu.

Premjeras Andrius Kubilius sutinka su trečiadienį paskelbtomis Valstybės kontrolės išvadomis, kuriose teigiama, kad elektros energetikos sektoriaus pertvarka eina į pabaigą, tačiau svarbiausias tikslas dar neįvykdytas. Premjero teigimu, pagrindinė to priežastis – Seimo vangumas priimant prioritetiškai svarbius energetikos projektus. „Yra tokių sprendimų, kur tikrai norėtume, kad Seime būtų svarstoma ir sprendžiama greičiau.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija (TS–LKD) nepritaria opozicinių frakcijų iniciatyvai surengti interpeliaciją energetikos ministrui Arvydui Sekmokui. Tokį atsakymą ši frakcija išdėstė Seimo socialdemokratų partijos frakcijos seniūnui Algirdui Butkevičiui, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnui Valentinui Mazuroniui ir Darbo partijos frakcijos seniūnui Vytautui Gapšiui.

Italija artėja prie istorinio įvykio. Tačiau šaliai gresia politinė nežinomybė po to, kai ministras pirmininkas Silvio Berlusconis sutiko atsistatydinti. Jo centro dešiniųjų partija ragina pradėti rinkimus, o opozicija – kuo greičiau sudaryti nacionalinę vyriausybę.

Premjeras Andrius Kubilius tvirtina tikįs Europos Sąjungos (ES) ateitimi, nepaisant problemų su Graikija. Pasak Vyriausybės vadovo, ES ne pirmą kartą patenka į krizę, bet ligšiolinės krizės ją tik dar labiau suvienydavo ir sustiprindavo. „Paskutinė Europos Vadovų Taryba priėmė reikšmingus sprendimus, ir todėl aš visada kartoju: aš tikiu ES ateitimi. (...) Metas nėra lengvas, bet neverta į perspektyvą žiūrėti niūriai“, – antradienį interviu Lietuvos radijui sakė A. Kubilius.

Dujotiekis „Šiaurės srautas“, kuris bus atidarytas antradienį, padės sustiprinti Europos energetikos saugumą, teigia Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, informuoja „RIA Novosti“. „Tai ilgai lauktas įvykis, kuris žymi stiprėjančius ryšius tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Šis įvykis sustiprins Europos saugumo režimą, įskaitant energetikos saugumą“, – spaudos konferencijos metu sakė D. Medvedevas.

Bent šitaip romus yra apibūdinęs buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas. Tiksli mintis skamba taip: „Čigonų problema yra lakmusas ne demokratijai, o pilietinei visuomenei.“ Atrodo, ši įžvalga neprarado aktualumo ir pastarųjų metų ekonominio nuosmukio iškamuotoje Europoje.Čigonai (arba romai) yra viena didžiausių Europos tautinių mažumų.

Atsižvelgdama į ekonomines galimybes, Lietuva renkasi taupaus pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) modelį ir sieks, kad didelė dalis šiam uždaviniui skirtų lėšų virstų šalies privataus sektoriaus pajamomis, sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis įmonės „Ernst&Young Baltic“ atlikto tyrimo apie numatomą pirmininkavimo ES poveikį Lietuvos ekonomikai išvadų pristatyme.