Seime įregistruotas Kultūros įstatymo projektas, kuris aprėpia ir susistemina visą Lietuvos kultūros sferą.
Kultūros įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate praėjusią savaitę įregistravo Europos komiteto narys Gintaras Songaila.
Pasak kultūros strategų, sisteminio Kultūros politikos pagrindų įstatymo Lietuvoje iki šiol nebuvo, o jis yra būtinas dar ir todėl, kad kultūros infrastruktūra Lietuvoje neįteisinta, kaip kitų sričių, ir negauna ES finansavimo.
Įstatymas nustato valstybės atsakomybę už kuriamųjų šalies galių puoselėjimą – kultūros vertybių apsaugą ir bendradarbiavimą tarp kultūros srityje veikiančių valstybės institucijų, valstybės paramos kultūrai formas ir būdus, taip pat kultūros procesų savivaldos ir reguliavimo pagrindus.
Įstatymo projekte nurodoma, kad bendras valstybės kultūrinės veiklos finansavimo dydis turi sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. bendrojo šalies vidaus produkto vertės.
Dokumente yra apibrėžta ir nauja kultūros institucija – Nacionalinė kultūros taryba bei jos funkcijos, taip pat apibrėžiamos Savivaldybių bendruomenės kultūros tarybų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos Kultūros savivaldos kolegijos funkcijos.
Įstatymo projekte profesionalioji kūrybinė veikla skirstoma į individualiąją autorinę, grupinę autorinę, kontraktinę grupinę ir institucinę grupinę. Taip pat apibrėžiamas kultūrinės veiklos licencijavimas, institucijų teikiamų paslaugų kokybės kontrolė, teisė naudotis šiuolaikinių Lietuvos autorių kūriniais, valstybinis užsakymas specialistų rengimui ir kt.
Dar šių metų pradžioje Seime varstyta būtinybė parengti Kultūros įstatymą, kuris susistemintų visą Lietuvos kultūros sferą, o šalies kultūros infrastruktūra galėtų pretenduoti į Europos Sąjungos struktūrines lėšas.
