es

Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga. Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.

Jau rytoj, penktadienį, spalio 14 d., 10–17.15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Rektorate (K. Donelaičio g. 58) vyks tarptautinė konferencija „Tarp pritaikymo ir imitacijos: žurnalistikos ir medijų kaita Centrinėje Europoje“ („Between Adoption and Adaptation: Contemporary Perspectives on Journalism and Media Change in Central Europe“). VDU Viešosios komunikacijos katedros mokslininkų organizuojamoje konferencijoje vidurio ir Rytų Europos žiniasklaidos specialistai, mokslininkai aptars Centrinė...

Turkiją suerzino Europos Sąjungos (ES) ataskaita apie šalies pažangą siekiant narystės Bendrijoje, praneša agentūra AFP. Atėjo metas Europai keisti savo požiūrį, sakė už ES reikalus atsakingas Turkijos ministras Egemenas Bagis.

58 proc. Estijos gyventojų yra prieš šalies dalyvavimą Europos finansinio stabilumo fonde (EFSF), kuris dabar didinamas šalių finansiniais įnašais eurui gelbėti. Estija yra skurdžiausia euro zonos valstybė, ir jos didžiausias įnašas gali būti beveik 2 milijardai eurų. Sprendimą dėl to rugsėjo pabaigoje priėmė Estijos parlamentas. Prieš dalyvavimą gelbstint eurą vienodai nusiteikę tiek estai (57 proc.), tiek kitų tautybių gyventojai (59 proc.

Europos Sąjungos valdininkai sugeba įžvelgti mirtiną grėsmę paprasčiausiuose žaisluose. Naujoji ES direktyva, be kita ko, įspėja, kokie pavojingi balionai ir popieriniai išsivyniojantys švilpukai, kurie yra būtini vaikų švenčių atributai, rašo ketvirtadienio numeryje Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Vaikai, kuriems dar nesukako aštuoneri metai, nuo šiol galės pūsti balionus tik prižiūrimi tėvų, o išsivyniojančius švilpukus galės imti į rankas ne jaunesni kaip 15 metų amžiaus paaugliai.

Trečiadienį Briuselyje pradėdamas Europos Parlamento plenarinį posėdį, jo pirmininkas Jerzy Buzekas apgailestavo dėl Ukrainoje paskelbto nuosprendžio Julijai Tymošenko. Jis taip pat išreiškė susirūpinimą dėl prievartos Egipte, Jemene ir Sirijoje bei humanitarinės krizės Libijoje, praneša Parlamento spaudos tarnyba. EP pirmininkas labai apgailestavo dėl nuosprendžio J. Tymošenko, kuris, jo nuomone, yra politiškai motyvuotas.

Europos Komisija (EK) trečiadienį rekomendavo Serbijai suteikti narės kandidatės statusą, tačiau atmetė Albanijos prašymą, skelbia „RIA Novosti“. EK taip pat tikisi, kad Serbijos kaimynė Kroatija gruodžio mėnesį pasirašys susitarimą dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). EK savo rekomendacijas pristatė kasmetėje ataskaitoje apie į ES įstoti siekiančias šalis. Komisija teigia, kad Serbija daug pasiekė pertvarkydama savo ekonomiką ir politiką.

Dešimtys tūkstančių sirų susirinko Damasko centre pareikšti paramą prezidentui Basharui al–Assadui, kuris stengiasi įveikti šešis mėnesius trunkantį sukilimą prieš jo režimą. Tai buvo viena didžiausių demonstracijų per kelis mėnesius sostinės centre, kurios nepaveikė protestai Damasko priemiestyje ir kitose šalies teritorijose.

Tuo metu, kai Rusijos premjeras V. Putinas pasuko į Kiniją, siekdamas sustiprinti ekonominius ryšius su Pekinu, ir ragina sukurti Eurazijos sąjungą, kai kam primenančią SSRS, kita beveik trejus metus egzistuojanti iniciatyva, atrodo, blėsta. Tai parodė Varšuvoje vykęs Europos Sąjungos Rytų partnerystės programoje (RPP) dalyvaujančių šalių vadovų susitikimas, iš kurio demonstratyviai pasitraukė Baltarusijos delegacija.

Slovakijos parlamentas balsavo prieš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimą nuo 440 mlrd. iki 780 mlrd. eurų ir jo galių išplėtimą, praneša BBC. EFSF didinimas buvo vertinamas kaip gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su euro zonos skolų krize.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pripažįsta, kad nuosprendis buvusiai premjerei Julijai Tymošenko apsunkins šalies integraciją į Europos struktūras, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Tai (nuosprendis J. Tymošenko) be abejonės yra nemalonus atvejis, kuris apsunkins Ukrainos integraciją“, – pareiškė jis. Kartu jis pridūrė, kad nuosprendis dar nėra galutinis. „Laukia apeliacinis procesas“, – kalbėjo V. Janukovyčius. Apeliacinio teismo sprendimas, anot jo, turės didelę reikšmę.

Po nuosprendžio paskelbimo buvusiai premjerei Julijai Tymošenko Europos Sąjunga (ES) grasina Ukrainai „rimtais padariniais“. ES persvarstys savo politiką Ukrainos atžvilgiu, įskaitant ir Asociacijos sutarties pasirašymą, Briuselyje pareiškė ES užsienio reikalų ministrės Catherine Ashton atstovė. Ji pabrėžė, kad „ES yra labai nusivylusi“. Anot ES, J. Tymošenko procesas neatitiko tarptautinių standartų.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos lyderei Catherine Ashton pirmadienį sakė, kad yra pasirengęs susitikti su palestiniečių prezidentu Mahmoudu Abbasu ir pabandyti atnaujinti taikos derybas. B. Netanyahu telefonu informavo C. Ashton, kad yra pasirengęs bet kada susitikti su M. Abbasu.

Graikija užbaigė derybas su kreditoriais iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) dėl eilinės paramos išmokos, pirmadienį žurnalistams teigė Graikijos finansų ministras Evangelos Venizelos. Kreditorių trejetas (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir TVF) atidėjo 8 mlrd. eurų paramos Graikijai skyrimą – šią išmoką šalis turėjo gauti dar rugsėjį.

Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad Sirijos nacionalinės tarybos sukūrimas yra teigiamas žingsnis, praneša BBC. Per užsienio reikalų ministrų susitikimą parengtu pranešimu ES ragina ir kitas šalis teigiamai įvertinti Sirijos nacionalinę tarybą. Dieną prieš tai Sirija perspėjo, kad imsis „griežtų priemonių“ prieš bet kokią šalį, kuri pripažins Sirijos nacionalinę tarybą. Sirijos nacionalinė taryba – septynių šalies opozicijos frakcijų koalicija – buvo sudaryta praeitą savaitę.

Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai 2013 m., turės parengti, suderinti ir pristatyti ES poziciją kovos su dykumėjimu klausimais, kurie bus svarstomi per vienuoliktąją Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir dykumėjimų, ypač esančiose Afrikoje“ valstybių konferenciją 2013 m., ir ją ten pristatyti. Šiuo tikslu teks rengti ES šalių ir kitų šalių susitikimus, derėtis ir sutarti dėl bendrų sprendimų.

Anot Premjero Andriaus Kubiliaus, ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungos vadovų tarybai valdininkų kelionių į iš pažiūros egzotiškose šalyse vykstančias konferencijas gali ir daugėti. Taip Vyriausybės vadovas pirmadienį pakomentavo sprendimą į Pietų Korėjoje vykstantį seminarą dykumų smėliui stabdyti siųsti du Aplinkos ministerijos valdininkus.

Prarasta galimybė priartinti Ukrainą prie Europos bus žalinga ne tik Ukrainai, bet ir Europos Sąjungai (ES), o ypač visam Rytų partnerystės regionui, teigia Lietuvos diplomatijos vadovas. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Liuksemburge pirmadienį vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos susitikime paragino neprarasti galimybės priartinti Ukrainą prie Europos ir derybas dėl Asociacijos sutarties užbaigti dar šiais metais.

Lenkijoje sekmadienį vyksta naujo parlamento rinkimai. Apklausos rodo, kad valdžioje turėtų likti dešinioji liberali premjero Donaldo Tusko Piliečių platforma (PO). Iki šiol Lenkijoje nė vienai partijai nėra pavykę laimėti rinkimų antrą kartą iš eilės. Antroji vieta rinkimuose prognozuojama nacionalkonservatyviai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), vadovaujamai Jaroslawo Kaczynskio. 38,5 mln. gyventojų turinti Lenkija santykinai gerai atlaikė globalią finansų krizę.

Šokinėjančios akcijų rinkos skelbia apie augančias euro zonos problemas, bet ekonomistas Holgeris Schmiedingas įsitikinęs, kad rinkos reaguoja neadekvačiai. Skęstančiai Graikijai metamas dar vienas gelbėjimosi ratas – praėjusią savaitę Vokietijos parlamentas patvirtino savo indėlio dalies į Europos finansinio stabilumo fondą didinimą nuo 123 mlrd. iki 211 mlrd. eurų.

Naujoji Danijos kairiųjų centristų vyriausybė nutarė atšaukti sieną kertančiųjų asmenų tikrinimą, kurį šiemet buvo įvedusi ankstesnioji vyriausybė. „Vyriausybė per Šengeno zonos bendradarbiavimą sieks efektyviai kovoti su nusikalstamumu per sienas (...) Nebus tęsiamas 2011 metų gegužę padėtas planas Danijos pasienyje statyti naujus kontrolės postus“, – sakoma koalicijos sutartyje.

Europos finansų ministrai antradienį nutarė apsaugoti savo bankus, sustiprėjus abejonėms, ar suplanuota antroji paramos Graikijai programa bus įgyvendinta. Kiek anksčiau Prancūzijos ir Belgijos bankas „Dexia SA“, aptarnaujantis municipalinę valdžią, tapo pirmuoju Europos banku, gavusiu valstybės paramą siautėjant skolų krizei euro zonoje.

Energetiniai santykiai tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) tebėra stipriai politizuoti, o naujas dujų karas tarp Ukrainos ir Rusijos vis dar įmanomas, teigia ES energetikos ekspertas Jeffery Piperis, informuoja „RIA Novosti“. Energetiniai santykiai tarp Rusijos ir ES nesiplėtoja pakankamai dinamiškai, nepaisant to, kad ES teikė didelę svarbą bendram projektui su Rusija „Partnerystė modernizacijai“, teigia Europos Komisijos atstovas energetikos klausimais Dž. Paiperis.

JK parlamento Bendruomenių rūmai per artimiausius tris mėnesius, likusius iki šių metų pabaigos, svarstys klausimą dėl referendumo surengimo ir suteikimo teisės šalies piliečiams nuspręsti dėl Britanijos ir ES santykių ateities, skelbia BBC. Tai paaiškėjo po to, kai parlamentarams buvo įteikta peticija, pasirašyta daugiau nei 100 tūkstančio žmonių, reikalaujančių leisti visuomenei nuspręsti - pasilikti ar išstoti iš Europos Sąjungos.

Rusijos slaptoji tarnyba leido „likviduoti“ užsienyje gyvenančius asmenis, kurie laikomi valstybės priešais, ir nurodė sukurti specialius dalinius tokioms operacijoms atlikti, rašo „telegraph.co.uk“, remdamasi slaptu dokumentu. Dokumente rašoma apie Europos Sąjungos (ES) ir Vakarų Europos šalis. Direktyvą pasirašė KGB įpėdinės Rusijos federalinės saugumo tarnybos kontržvalgybos vadovas.

Pastaruoju metu labai dinamiškai plėtojasi situacija, susijusi su ES ir Rusijos santykiais gamtinių dujų tiekimo ir kainų klausimais, ir ne paskutinę vietą šiame reikale užima Ukraina.Trijų minėtų pusių pozicijos yra gana aiškios. Rusija siekia apsupti Europą savo magistraliniais dujotiekiais („Šiaurės srautas“ jau veikia, „Pietų srautą“ planuojama pradėti eksploatuoti 2015 m. pabaigoje, o 2018 m. jo laidumas turėtų pasiekti 63 mlrd.

Finansiniame pasaulyje – vėl panika: Graikija eilinį kartą pareiškė, kad netrukus neturės pinigų išmokėti būtiniausioms reikmėms, t.y. – jai ir vėl gresia bankrotas. Bijant, kad tai gali sukelti naują pasaulinę ekonominę krizę, o gal net ir Europos Sąjungos euro zonos žlugimą, ES šalys bei didieji pasaulio bankai visomis pastangomis dar kartą bando gelbėti Graikiją. Bet ar nuo to kam nors geriau? Graikija, turinti apie 11 mln. gyventojų ir apie 335 mlrd.

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį Portugalijoje protestavo prieš vyriausybės taupymo priemones. Profsąjungos CGTP duomenimis, sostinėje Lisabonoje į gatves išėjo 130 tūkst., o Porte – 50 tūkst. žmonių. Policija duomenų apie demonstrantų skaičių nepateikė, tačiau vietos žiniasklaida minėjo mažesnius skaičius.

Nuo šeštadienio danai mokės brangiau už produktus, kurių sudėtyje yra daugiau nei du procentai sočiųjų riebalų, praneša Lietuvos radijas. Taip tikimasi net tik pagerinti visuomenės sveikatą, bet ir gauti daugiau pajamų. Nauju mokesčiu tikimasi sumažinti antsvorio problemą, tačiau Prekybos rūmų atstovai spėja, kad danai mėsos, sviesto, sūrio ir riebių užkandžių važiuos pirkti į kaimynines šalis.

Vokiečiai vėl norėtų įsivesti markę. Kaip skelbia gyventojų nuomonės apklausos, daugiau nei pusė vokiečių vėl norėtų pereiti prie markės. Tuo tarpu 48 proc. nori išsaugoti eurą. Kaip skelbia lenta.ru kiek padaugėjo vokiečių, skeptiškai vertinančių ES valiutą. Eurą labiau palaiko valdantieji krikdemai bei žalieji. Markės labiau norėtų kairieji. Apie šalies narystę ES vokiečiai atsiliepė taip pat įvairiai. 46 proc.

Europos Komisija pagrasino, kad imsis teisinių veiksmų prieš Britaniją, jei šalies ministrai nesušvelnins taisyklių, ribojančių užsieniečių galimybes kreiptis dėl socialinių išmokų, rašo „telegraph.co.

Baltarusija atsisakė dalyvauti Varšuvoje vykstančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime. „Susitikimo išvakarėse jo rengėjai ėmėsi beprecedenčių diskriminacinių priemonių Baltarusijos atžvilgiu, - sakoma penktadienį išplatintame Baltarusijos URM pareiškime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Varšuvoje dalyvaus Europos Sąjungos Rytų Partnerystės viršūnių susitikime, kuriame bus aptariamas tolesnis ES ir šešių Rytų kaimynystės politikos šalių - Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos - bendradarbiavimas bei tolesni veiksmai, kaip paspartinti kaimyninių valstybių reformas ir suartėjimą su ES.

Piktnaudžiavimu valdžia kaltinama buvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko nesitiki būti išteisinta, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Aš būsiu pripažinta kalta“, – ketvirtadienį pareiškė opozicijos lyderė. Kartu ji padėkojo savo advokatams ir žmogaus teisių aktyvistams iš užsienio. J. Tymošenko pažadėjo savo gyvenimą pašvęsti kovai už laisvą Ukrainą. Buvusi premjerė piktinosi, kad teismo posėdžiai nėra transliuojami tiesiogiai. „Taip nėra, nes beveik visos stotys priklauso oligarchams.

Ketvirtadienį ,,Apple" internetinė parduotuvė ,,iTunes Store" pradėjo veikti 12 Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lietuvoje. Naudotojai iš Lietuvos, Bulgarijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos ir Slovėnijos jau gali pirkti ir parsisiųsti muzikos kūrinius iš ,,iTunes Store". Vienas kūrinys lietuviškoje ,,iTunes Store" kainuoja tiek pat, kiek ir kitose šalyse – 0,99 eurus (3,42 litus). Trečiadienį buvoskelbiama, kad ateinantį...

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Varšuvoje dalyvaus Europos Sąjungos Rytų Partnerystės viršūnių susitikime, kuriame bus aptariamas tolesnis ES ir šešių Rytų kaimynystės politikos šalių - Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos - bendradarbiavimas bei tolesni veiksmai, kaip paspartinti kaimyninių valstybių reformas ir suartėjimą su ES.

Suomijos parlamentas trečiadienį ratifikavo susitarimą dėl Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padidinimo nuo 440 iki 780 mlrd. eurų. Pagal šį nutarimą Suomijos indėlio į finansinio gelbėjimo fondą dalis bus padidinta nuo 7,9 iki 13,9 mlrd. eurų.

Europos Sąjunga (ES) reikalauja demokratiško proceso prieš buvusią Ukrainos premjerę Juliją Tymošenko, praneša agentūra AFP. Gali susidaryti įspūdis, kad teisinės priemonės naudojamos „šališkai“, trečiadienį Briuselyje pareiškė ES užsienio reikalų ministrės Catherine Ashton atstovė.

Rusijos energetikos gigantas „Gazprom“ ir keletas jo pagrindinių klientinių Europos kompanijų buvo patikrinti Konkurencijos tarnybos. Kaip praneša „Financial Times“, šis Konkurencijos tarnybos reidas yra siejamas su Briuselio inicijuotais tyrimais dėl ekonominio piktnaudžiavimo atvejų Europos energetikos rinkoje. Toks Briuselio žingsnis, rodantis Europos Sąjungos ryžtą užtikrinti gamtinių dujų sektoriaus ekonominį skaidrumą, turėtų sulaukti itin neigiamos Maskvos reakcijos.

Internetinė „Apple“ muzikos parduotuvė „iTunes Music Store“ (iTMS) nuo kito mėnesio gali pradėti veikti dešimtyje naujų ES narių, skelbia „Rzeczpospolita“ Šiuo metu „App Store“ yra pasiekiama 27 ES narėse, tačiau dėl licencijos apribojimų tik 12 iš jų veikia iTMS. Šiuo metu iTMS pasiekiama 24 pasaulio valstybėse. Pranešime teigiama, kad Lenkija, Čekija ir Vengrija pateks tarp naujųjų paslaugos vartotojų.

Praėjusiais mėnesiais išaugo danų pasipriešinimas galimam šalies prisijungimui prie euro zonos, praneša agentūra AFP. Remiantis antradienį paskelbtais Danijos statistikos agentūros atlikto tyrimo rezultatais, jei vyktų referendumas, prieš euro įvedimą balsuotų 50,6 proc. respondentų. 10 proc. „galbūt“ balsuotų prieš. Už eurą pasisakė 22,5 proc. apklaustųjų. 15 proc. nurodė, kad, ko gero, būtų linkę pritarti bendrosios Europos valiutos įvedimui.

„Lietuvos dujų“ patalpose antradienį buvo atlikti dokumentų poėmiai. (Papildyta 21.32) Patikrinimai ir kratos dujų sektoriaus įmonėse antradienį atliktos maždaug dvidešimtyje objektų dešimtyje Europos Sąjungos (ES) šalių, pranešė Europos Komisija. Kaip skelbia TV3 „Žinios“, tyrimas pradėtas Europos Komisijos prašymu. Siekiama išsiaiškinti, ar „Gazprom“ nepiktnaudžiauja savo įtaka Europos ir Lietuvos dujų rinkoje. Lietuvai priklauso 17,70 proc.

Rezoliucijoje, kurią antradienį priėmė Europos Parlamentas, siūlomos radikalios priemonės sumažinti mirčių keliuose skaičių ir pagerinti eismo saugą. Tarp jų – iki 30 km/h sumažinti leistiną greitį vienos eismo juostos gatvėse, uždrausti antiradarus, taip pat automobiliuose įrengti alkotesterius užraktus bei eismo įvykio duomenų įrašymo sistemas. ES siekia iki 2020 m. perpus sumažinti eismo nelaimėse žūstančių asmenų skaičių.

Antradienį Seime pristatomos Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Administracinių bylų teisenos ir Konstitucinio Teismo įstatymų pataisos, kuriomis siekiama paspartinti bylų nagrinėjimą, padaryti teisminį procesą greitesnį, ekonomiškesnį ir paprastesnį. Taip pat teikiamas siūlymas atsisakyti nelanksčios Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus nustatymo tvarkos ir priimti nutarimą, kuriuo būtų sumažintas teisėjų skaičius Aukščiausiajame Teisme.

Žaliuosius plotus nebenaudojamose žemėse skatinama veisti ir Europos Sąjungos (ES) skiriamomis lėšomis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones paraiškas teikę ūkininkai prie šalies miškų ūkio plėtros gali prisidėti apleistus ar nebereikalingus sklypus apsodindami mišku. Apželdinti sutrukdė gamtos sąlygos Pakruojo rajone, Šukonių kaime gyvenantis Jonas Beconis ES skiriamą paramą panaudojo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui.

Išsipildė garsaus Vilniaus verslininko Vadimo Kastujevo svajonė – po daugiau kaip trejų metų praleistų belangėje praėjusią savaitę turtuolis įkvėpė laisvės oro. Jam pavyko iškeisti šaltą, niūrią atokaus Rusijos kalėjimo kamerą į šiltus, jaukius namus Lietuvos sostinėje. Anksčiau jis buvo garsus aukštuomenės vakarėlių dalyvis, dažnas gyvenimo būdo žurnalų herojus, tačiau su bendražygiais buvo suimtas 2008–ųjų birželį. Rusijos sostinėje jie buvo kaltinami sukčiavimu.

Praėjusią savaitę grupė Seimo narių pakartotinai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, reikalaudami įvertinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veiksmus, užsakant Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos darbus, įvertinti žalą, atsiradusią dėl birželio mėn. apriboto įplaukimo į Šventosios uostą, o taip pat statytojų ir projektuotojų veiklą bei pareikalauti iš jų materialinės atsakomybės.

Graikijoje grupė studentų sekmadienio vakare įsiveržė į didžiausio valstybinės televizijos kompanijos kanalo studiją. Tai pirmadienį pranešė šalies žiniasklaida. Apie 50 studentų pareikalavo žodžio tiesioginiame eteryje dėl naujojo aukštojo mokslo įstatymo, kuris, kaip jie mano, pažeidžia jų teises. Televizijos kanalo vadovybė atsisakė įvykdyti studentų reikalavimą ir vietoj naujienų laidos parodė dokumentinį filmą. Dėl šio įstatymo keliose aukštosiose mokyklose paskelbti streikai.

Rugsėjo 26 d. 15 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje (A.Volano 2/7) vyks brifingas, kuriame švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatys neseniai paskelbtą Europos Komisijos (EK) aukštojo mokslo reformos strategiją, atsispindinčią aukštojo mokslo sistemų pokyčius ir pasiekimus ES šalyse narėse. Šis dokumentas suteikia galimybę įvertinti ir Lietuvos aukštojo mokslo reformos rezultatus, palyginti juos su kitomis ES šalimis.