Šią savaitę prasidėjo kova dėl ES paramos žemės ūkiui 2014–2020-aisiais. Labiausiai nuskriausti Baltijos šalių žemdirbiai suvienijo jėgas, nes Europos Komisija bendrajai žemės ūkio politikai ir toliau nori taikyti dvigubus standartus – reikalavimai visiems vienodi, o parama skirtinga.
Pagal pirminį Europos Komisijos projektą tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt už hektarą ir nepasiektų net ES vidurkio.
Atsisakoma vienodų konkurencijos sąlygų?
Trečiadienį aikštė prie Europos Parlamento (EP) Briuselyje buvo marga. Ramų gyvenimą pamėgusius EP narius šokiravo plakatai su ironiškais sakiniais apie bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) tik išrinktiesiems. Aikštėje su savo valstybių vėliavomis piketą surengė per 100 ūkininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Taip prasidėjo įnirtinga kova dėl 2014–2020 m. ES biudžeto.
Kad ir kaip būtų keista, šį kartą ne Europos Komisijos (EK) atstovai, bet naujųjų ES šalių narių ūkininkai aistringai gynė esminį ES ekonominės politikos principą – vienodas konkurencijos sąlygas bendrojoje rinkoje.
Paradoksalu, bet aiškėja, kad brito Džordžo Orvelo romane „Gyvulių ūkis“ iškeltos mintys vėl aktualios, o garsusis rašytojas gali paploti Vakarų Europai už jo kūrinio propagavimą. Bendrąją rinką ir lygias konkurencijos sąlygas skatinantys EK nariai kažkodėl pakeitė kryptį – tarsi pasinaudojo žymiojo rašytojo idėja ir svarstydami 2014–2020 m. ES biudžetą garsųjį romano šūkį pritaikė šiems laikams: „Visų ES narių teisės yra lygios, tačiau kai kurių narių teisės yra lygesnės nei likusiųjų.“
Šiuo metu trijų Baltijos šalių ūkininkų gaunamos tiesioginės išmokos yra apie 3 kartus mažesnės nei šių išmokų vidurkis ES ir net 4–6 kartus mažesnės nei, pavyzdžiui, ūkininkaujančiųjų Graikijoje, kuri stodama į ES pateikė klaidingus statistinius duomenis. Baltijos šalys pateikė teisingus duomenis ir nukentėjo.
Reikalavimai vienodi, o parama skirtinga
Spalvingą ūkininkų piketą aplankė Baltijos šalyse išrinkti EP nariai ir net tą dieną Briuselyje viešėjęs Latvijos prezidentas Andris Berzinis. Jis ir įteikė trijų šalių ūkininkų deklaraciją EK prezidentui Manueliui Barosui.
Kodėl Baltijos šalių ūkininkai piketą prie EP surengė spalio 12 d.?
„Todėl, kad tą dieną visose ES narėse EK atstovai pristatė pasiūlymus dėl BŽŪP ateities. Mes jau matėme tuos pasiūlymus ir jie mūsų netenkino. Priežastis paprasta – savo produktus mes parduodame visoje ES rinkoje vienodomis kainomis, o jų savikaina yra labai skirtinga, nes labai skirtinga ES parama. Apmaudu, kad ne tik paprasti žmonės, bet ir kai kurie politikai Lietuvoje nesupranta, jog dėl gerokai mažesnės ES paramos Baltijos šalių ūkininkams skaudžiausias pasekmes pajaus ne tik ūkininkai, bet ir maisto produktų vartotojai, taigi visi šalies piliečiai“, – sako Briuselyje piketavęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas.
Galime pridurti, kad visoje ES rinkoje reikalavimai žemės ūkio produkcijos kokybei yra labai aukšti ir vienodi. Be to, technikos ir technologijų, reikalingų tokiai produkcijai pagaminti, kainos nedidelėse Baltijos šalių rinkose yra net didesnės nei vidutiniškai ES, o kai kurie energijos šaltiniai net brangesni nei Vakarų Europos šalyse. Taigi ir šia prasme bendrąja politika ES net nekvepia.
Lėtą paramos augimą suvalgytų infliacija
Tą pačią dieną Vilniuje Žemės ūkio ministerijos salė irgi buvo marga – grupė ūkininkų į susitikimą su EK atstovu Pedru Tarnu atvyko apsirengę kaip piketuotojai Briuselyje.
EK atstovas nieko naujo nepasakė. Kita vertus, viduriniosios EK grandies tarnautojas ir negalėjo nieko naujo pranešti ar pakeisti – tik perskaityti Briuselyje parengtą pranešimą apie ES paramą Lietuvos žemės ūkiui 2014–2020 m. Pagal Briuselio planus tiesioginės išmokos iki 2020-ųjų paaugtų vos 150 Lt ir net nepasiektų ES vidurkio. Šiuo metu tiesioginių išmokų vidurkis ES siekia 249 eurus už ha. Lietuva gauna 143 eurus, Estija – 112, Latvija – apie 83 eurus už hektarą. O graikams skiriama net po 600 eurų už hektarą.
„Planuojamą paramos didinimą suvalgys infliacija ir mokesčiai. Taigi mes būtume pasmerkti – dar keliolika metų negalėtume konkuruoti su kitų ES šalių ūkininkais“, – sako ŽŪR vicepirmininkas Bronius Markauskas.
ES atstovai dažnai užsimena, kad Baltijos šalių įnašas į ES biudžetą yra nedidelis, todėl nedidelė ir parama, tačiau tokiu atveju Graikija apskritai neturėtų gauti ES paramos, nes jos įnašas – šimtai milijardų eurų skolų. Taigi paramos dydis nustatomas ne pagal šalies įnašą į ES biudžetą.
Pasak žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus, EK numatė, kad tiesioginės išmokos naujųjų ir senųjų ES šalių narių ūkininkams susilygintų tik 2028-aisiais, tačiau niekas ir to negali garantuoti.
Politikams stinga aktyvumo
Į Vilnių atvykęs EK valdininkas tarsi atsiprašydamas priminė, kad diskusijos dėl BŽŪP ateities tik prasideda, todėl EK išklausys ir lietuvių pastabas, gal į kai kurias atsižvelgs. Gal atsižvelgs, bet tikriausiai neatsižvelgs, jeigu lauksime tyliai ir paklusniai. Žinoma, vienas ar keli piketai Briuselyje padėties nepakeis. Už savo teises reikia kovoti aktyviau.
Lietuvoje kyla ūkininkų priekaištų banga savo rinkimų pažadų netesintiems EP nariams. Jie jau vėluoja kovoti dėl savo šalies žemės ūkio rėmimo. Ūkininkai pasigenda Seimo Kaimo reikalų komiteto aktyvumo, ne visas galimybes išnaudoja ir Vyriausybė.
„Pasigendu ryškios ir stipresnės valdžios pozicijos. Prezidentė pritaria mūsų siekiams, Premjeras pakartoja jos žodžius, tačiau susidaro įspūdis, kad tie pasisakymai skirti tik vidaus rinkai. Tai tik tylus palaikymas. Tokio neužtenka. Pasigendu Lietuvoje išrinktų EP narių veiklos ginant mūsų interesus. Juk iš tikrųjų būtų ginami ne tik ūkininkai, bet ir maisto bei trąšų pramonė, prekyba žemės ūkio technika, transportu. Tačiau daugelis valdininkų ir politikų Lietuvoje ir mūsų išrinkti EP nariai tarsi nesupranta tokių elementarių dalykų“, – stebisi Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.
Maksimalius reikalavimus apginti bus sunku
Raimundas Lopata, VšĮ Baltijos agroverslo instituto prezidentas
Pritariu maksimaliai derybinei pozicijai, tačiau turime suprasti, kad ją apginti bus sunku ar net neįmanoma. Senosios ES narės nepasiruošusios tokiems greitiems pokyčiams. Dėl krizinės finansinės padėties ES dabar labai nepalankus metas reikalauti gerokai padidinti finansavimą. Apskritai dabar dar neaiški ES finansinė ateitis, niekas negali pasakyti, kaip ir kada pasiseks sureguliuoti ES ekonomiką. Deja, kol kas optimizmo trūksta. Turime siekti iš ES gauti daugiau paramos kitais būdais – ne tik per tiesiogines išmokas. Reikia neužmiršti Kaimo rėmimo programos, kitų fondų. Šiomis lėšomis galėtume mažinti atsilikimą. Kita vertus, vertėtų mums patiems atskirti tikruosius ūkininkus nuo savininkų, tik turinčių žemės ūkio paskirties žemės. Ar tokius pseudoūkininkus reikia remti?
Teks ieškoti kompromisų
Edmundas Pupinis, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas
Nemanau, kad mums ūkininkų metami priekaištai yra teisingi. Mes viską darome, kad ūkininkai gautų kuo didesnę ES paramą. Štai neseniai lankiausi konferencijoje Varšuvoje dėl BŽŪP ateities. Joje aiškiai išsakiau mūsų poziciją. Ar dirba mūsų europarlamentarai? Mano žiniomis, jie pritaria mūsų pasiūlymams. Tačiau teks ieškoti kompromisų, nes EP bus kalbama ne tik apie žemės ūkį, bet ir apie AE uždarymo finansavimą, apie Sanglaudos fondus.
Bus ieškoma sutarimo, nors kai kurių šalių parlamentarai kategoriškai pasisako prieš tiesioginių išmokų suvienodinimą. Galvoju, kad maksimalaus tikslo pasiekti nepavyks, tačiau, mano nuomone, būtų tinkamas Latvijos pasiūlymas – maksimalios išmokos nuo minimalių turi skirtis ne daugiau kaip 200–300 eurų už ha. Suprantu Graikijos ūkininkų nuogąstavimus – jeigu ES parama jiems būtų sumažinta iki 300 eurų už ha, tai juos sužlugdytų, nors mes išgyvename gaudami gerokai mažesnę paramą.
Albinas ČAPLIKAS