es konstitucinės

Didžiosios Britanijos parlamentas atmetė opozicijoje esančių konservatorių bei dalies leiboristų reikalavimus rengti referendumą dėl Europos sąjungos Reformų sutarties ratifikavimo, skelbia „EU Observer“. Trečiadienio balsavime 311 deputatų balsavo prieš siūlymą surengti referendumą, už buvo 248 Atstovų rūmų nariai. Reformų sutartis, dar kitaip žinoma kaip Lisabonos sutartis, ES viršūnių susitikime praėjusių metų gruodį buvo pasirašyta visų 27 šalių narių atstovų, o dabar beliko ją ratifikuoti.

Jei planuotą Europos sąjungos konstituciją savo nepritarimu referendumuose sugriovė Prancūzijos bei Olandijos piliečiai, tai jos įpėdinę ES Reformų sutartį graso sugriauti airiai, skelbia „Euractive“. Kaip žinia dauguma ES valstybių Reformų sutartį nusprendė ratifikuoti nerengdamos referendumų. Iš esmės šiuo nedemokratiniu žingsniu bandoma užkirsti kelią galimam Reformų sutarties atmetimui.

Laukiama, kad pirmadienį į specialią sesija Versalio rūmuose susirinkę Prancūzijos parlamentarai priims reikšmingą Konstitucijos pataisą, reikalingą ES Reformų sutarčiai ratifikuoti, skelbia „EU Observer“. Balsavime dalyvaus 577 parlamentarai bei 330 senatorių. Kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, reikalingos Lisabonos sutarčiai ratifikuoti, „už“ turi balsuoti 60 proc. visų balso teisę turinčių politikų.

Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga nori inicijuoti tautos referendumą, kuriuo būtų siūloma pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo reaktoriaus darbą nepaisant Lietuvos įsipareigojimų uždaryti antrąjį IAE reaktorių iki 2010 m. Toks referendumas turėtų būti surengtas kartu su Seimo rinkimais. Organizuoti referendumą nusprendė praėjusį savaitgalį posėdžiavusi partijos Taryba.Partijos pirmininkas Arvydas Akstinavičius kalbėdamas “Balsas.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, antradienį kalbėdamas Nacionaliniame Europos forume Airijoje, pabrėžė mažų ir vidutinio dydžio Europos Sąjungos (ES) valstybių vaidmenį diskutuojant dėl Konstitucinės Sutarties reformos bei tokių iššūkių, kaip bendra energetikos politika, kaimynystės politika ir biudžeto politikos pertvarka.

Buvęs Lietuvos vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius supeikė Lenkijos nenuolaidumą derybose dėl ES Konstitucinės sutarties: esą jam tokios derybos primenančios turgų, kur norima „tik ką nors pigiau nusipirkti, išeiti su pilnesne kišene“. Europos šalių vadovų tarybai Briuselyje kol kas nepavyksta pasiekti susitarimą dėl Europos Konstitucinės sutarties, pranešė „Žinių radijas“. Daugiausia nesutarimų provokuoja Lenkija, kurios netenkina siūlomas jai nepalankus sprendimų priėmimo ir ...

Šiąnakt Azerbaidžano sostinėje Baku įvyko dvišalis GUAM valstybių vadovų susitikime dalyvaujančių Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ir Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio susitikimas, pranešė prezidento spaudos tarnyba. Pokalbio metu buvo aptartas pasirengimas birželio 21-22 dienomis Briuselyje vyksiančiam Europos vadovų tarybos susitikimui.

Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus telefonu kalbėjosi su Lenkijos vadovu Lechu Kačinskiu (Lech Kaczynski). Pokalbio metu valstybių vadovai aptarė artėjantį Europos viršūnių susitikimą, kuriame bus diskutuojama siekiant rasti sprendimą dėl Europos Sąjungos Konstitucijos.

Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo kalba „Europa kaip vertybė“ konferencijoje "Vertybės ir politika" Man malonu pasidalinti mintimis apie vertybes politikoje, nes jos yra neatsiejamos nuo mūsų tapatybės, interesų ir veiksmų. Tai, kuo tikime, ką puoselėjame ir kuo vadovaujamės gyvenime, yra mūsų savastis.

ES švenčia penkiasdešimtmetį, kuris žymi svarbų Europos vienijimosi tarpsnį. Būtinumas vienytis buvo suvoktas po II pasaulinio karo apmąstant tragišką XX amžiaus patirtį. Europa buvo tapusi masinių žudynių vieta ir atrodė, jog karai yra Vakarų civilizacijos maras. Europoje komunistinė ir nacistinė ideologijos pasitelkė valstybės galias milijonams „kitokių“ išskirti ir sunaikinti.

Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas trečiadienį su oficialiu vizitu viešėdamas Estijoje susitiko su Estijos prezidentu Toomasu Hendriku Ilvesu, bei pemjeru Andrusu Ansipu, informuoja Vyriausybės kanceliarija. Susitikime su Estijos prezidentu buvo kalbėta apie abiejų šalių ekonomikos augimą, taip pat apie infliacijos sureguliavimą ir Mastrichto kriterijų įvykdymą bei galimybę įvesti eurą visose trijose Baltijos šalyse.

Madride penktadienį Lietuva kartu su kitomis 17 Europos Sąjungos Konstitucinę sutartį ratifikavusių valstybių svarstė, kaip pasiekti persilaužimą derybose dėl jos likimo.Pasak Lietuvai šiame susitikime atstovavusio URM sekretoriaus Žygimanto Pavilionio, ratifikuodamos ES Konstitucinę sutartį naujosios ES šalys parodė, kad dilema tarp ES plėtros ir integracijos gilinimo yra dirbtinė."Naujosios ES šalys yra suinteresuotos, kad ES išliktų stipri, atvira, ambicinga.

Žmonėms, nesusipažinusiems su eurožargonu, Lisabona yra tiesiog Portugalijos sostinė. Tačiau jau daugiau nei penkerius metus šio miesto pavadinimas dažniausiai siejamas su jame 2000 m. Europos Sąjungos vadovų paskelbtu ketinimu sukurti sąlygas Europos Sąjungai iki 2010 m. tapti konkurencingiausia ir sparčiausiai augančia ekonomika pasaulyje. Būtent Lisabonos strategija vadinamas šio siekio detalesnis išdėstymas bei jam įgyvendinti siūlomų priemonių rinkinys.

“Omni Laikas” paskelbė Vytenio Povilo Andriukaičio straipsnį “Tikrus ar menamus pavojus Lietuvai slepia ES Konstitucija? Atsakymas A. F. Palubinskui” (http://www.omni.lt/?rask$9359_70693$z_127817). Kadangi p. Andriukaičio straipsnis buvo labai ilgas ir kupinas standartinių eurokratinių pagyrų (o ne analizės), norisi jam atsakyti. Kaip ir p. Andriukaitis, aš nuosekliai rėmiau Lietuvos integraciją į ES ir išlieku vieningos Europos Sąjungos šalininku.

“Omni Laikas” paskelbė Aido Felikso Palubinsko komentarą “Kokius pavojus Lietuvai slepia ES Konstitucija?” (http://www.omni.lt/?rask$9359_70693$z_125799). Kadangi straipsnyje gausu netikslumų ir faktų iškraipymų, norėčiau išdėstyti savo nuomonę. Autorius teisingai pažymėjo, kad Lietuvos vadovai “iš esmės” pritaria Konvento dėl Europos Sąjungos (ES) ateities parengtam Konstitucinės sutarties projektui. Naujoji sutartis - nemažas žingsnis į priekį.

Jeigu vyktų referendumas dėl Europos Sąjungos Konstitucijos, geriausia jį būtų surengti visose valstybėse tą pačią dieną, prieš tai suorganizavus visos Europos diskusiją.

Lietuva ypatingą dėmesį skirs Europos Sąjungos valstybių narių - didelių ir mažų - lygybės, ES institucijų tarpusavio sąveikos balanso išsaugojimo ir Bendrijos metodo stiprinimo klausimams. Tai šeštadienį Romoje, ES tarpvyriausybinėje konferencijoje, kur pradėtas svarstyti ES Konstitucinės sutarties projektas, pareiškė Lietuvos Prezidentas Rolandas Paksas.

Vizitą Romoje tęsiantis prezidentas Rolandas Paksas penktadienį (10.03) su Italijos Senato pirmininku Marcello Pera (Marčelu Pera) svarstė galimybes aktyviau plėtoti ir stiprinti abiejų valstybių bendradarbiavimą. M. Pera ir R. Paksas taip pat kalbėjo apie šeštadienį prasidėsiantį Europos Sąjungos Tarpvyriausybinės konferencijos posėdį, kuriame bus diskutuojama dėl ES Konstitucinės sutarties, pranešė prezidento spaudos tarnyba.

Varšuvoje viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministrai Antanas Valionis susitikime su Lenkijos kolega Wlodzimierzu Cimoszewicziumi (Vlodzimežo Cimoševičiumi) aptarė dvišalius santykius ir tarptautines aktualijas.

Lietuvos valdžia neketina atsiklausti tautos nuomonės dėl Europos Sąjungos Konstitucijos, kurios ateityje turės laikytis ir Lietuva. Pasak dienraščio "Kauno diena", nors anksčiau kalbėta, kad Lietuvoje kitąmet gali būti surengtas konsultacinis referendumas dėl ES Konstitucijos, dabar tokios idėjos atsisakoma.

Nuoširdžiausius Lietuvos žmonių ir aukštųjų Bažnyčios hierarchų linkėjimus bei padėkos žodžius už ne kartą parodytus ypatingo dėmesio ženklus Lietuvai ketvirtadienį (10.02) popiežiui Jonui Pauliui II perdavė Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas. Su oficialiu vizitu Vatikane viešinti Lietuvos valstybės vadovą su šeima, delegacijos narius ketvirtadienį priėmė Šventasis Tėvas. Audiencija prasidėjo 11 valandą Vatikano laiku.

Rengdamasis vizitui į Vatikaną, prezidentas Rolandas Paksas trečiadienį (09.24) vakarienės kviečiasi katalikų bendruomenės hierarchus. Prezidento patarėja vidaus politikos klausimais Dalia Kutraitė-Giedraitienė BNS sakė, kad prezidento audiencija pas popiežių Joną Paulių II numatyta spalio 2-ąją, kitą ketvirtadienį.

Prieš išvykdamas susitikimų Niujorke, Varšuvoje ir Romoje užsienio reikalų ministras Antanas Valionis antradienį (09.23) užsienio politikos pozicijas derino su prezidentu Rolandu Paksu. Prieš vidurdienį įvykęs ir šiek tiek daugiau nei valandą trukęs susitikimas Prezidentūroje nebuvo skelbtas nei prezidento, nei užsienio reikalų ministro oficialiose darbotvarkėse.

Su darbo vizitu Vokietijos Federacinėje Respublikoje viešinčiu Lietuvos Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku susitikęs šios šalies federalinis kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) gyrė Lietuvos ekonomikos plėtrą ir sakė, kad tai rodo, jog mūsų šalis yra pasirengusi narystei Europos Sąjungoje. Ministras Pirmininkas A. Brazauskas padėkojo, kad Vokietija tapo viena pirmųjų valstybių, šių metų liepos mėnesį baigusi ES sutarties ir prisijungimo prie NATO protokolų ratifikaciją.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris (Joška Fišeris) vėlų penktadienio (09.13) vakarą atvykęs į Lenkiją su šalies URM vadovu Wlodzimierzu Cimoszewicziu (Vlodzimežu Cimoševičiumi) bandys suartinti Berlyno ir Varšuvos pozicijas dėl Europos Sąjungos (ES) Konstitucinės sutarties projekto, nes šiuo metu abi valstybės yra gana skirtingų nuomonių. J.Fischeris atvyko į šiaurės rytų Lenkijoje, netoli sienos su Baltarusija, esantį Belovežo miškų draustinį.

Europos Sąjungos (ES) atstovų Lietuvai pateiktas ES Konstitucinės sutarties projekto vertimas atliktas darkyta lietuvių kalba. Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", šį dokumentą į lietuvių kalbą išvertė ne tik specifinių, bet ir elementarių politikos, kalbos žinių neturintis asmuo. Dienraščio teigimu, kai kurios vertimo klaidos yra stulbinančios. Pavyzdžiui, juridinį asmenį vertėjas nutarė vadinti organizmu.

Dešimties naujų narių įstojimas į Europos Sąjungą kelia nuogąstavimų jos senbuvėms ir verčia jas pasisakyti už didesnį ES centralizavimą. Tai pirmadienį (06.30) Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo delegacijos Europos Parlamente narys, opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos atstovas Vytautas Landsbergis. "Bijant naujų narių antplūdžio, centralizavimas yra labiau išreikštas", - komentuodamas parengtą ES Konstitucinės sutarties projektą sakė Seimo narys.

Prezidento Rolando Pakso vadovaujama delegacija ketvirtadienį išvyksta į Graikijos miestą Salonikus, kur Europos Sąjungos narių bei stojančiųjų valstybių vadovams bus pristatytas Konvento dėl Europos ateities parengtas ES Konstitucinės sutarties projektas. Delegacijos sudėtyje bus premjeras Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis bei kiti politikai.

Lietuva sieks, kad Konvento dėl Europos ateities baigtas rengti Europos Sąjungos (ES) Konstitucinės sutarties projektas būtų priimtas ne anksčiau kaip kitų metų gegužę, kai prie ES prisijungs 10 naujų valstybių.

Ketvirtadienį Seimas rengia diskusiją dėl šiuo metu Konvente dėl Europos ateities svarstomos Europos Sąjungos (ES) Konstitucinės sutarties projekto pagrindinių nuostatų, tarp jų -ES institucinės reformos. Seimo Europos reikalų komitetas pirmadienį apsvarstė Vyriausybės poziciją dėl ES institucinės reformos ir jai pritarė, ragindamas tai padaryti ir Seimą. Ši pozicija turėtų būti pateikta ES Konstitucinės sutarties projektą rengiančiam Konventui dėl Europos ateities.

Lietuvos delegacija Konvente dėl Europos ateities pasisakys prieš tai, kad Europos Sąjunga (ES) ateityje būtų organizuota federaciniais pagrindais. Trečiadienį (03.26) Briuselyje vyksta neeilinis Konvento posėdis, kuriame svarstomi pirmieji septyni Europos Konstitucijos straipsniai, apimantys ES teisinę prigimtį, jos vertybes ir tikslus, teisinį statusą, Europos pagrindinių teisių chartijos vietą. Lietuvos delegacija yra užregistravusi kelis šių straipsnių pataisų projektus.

Lietuvos atstovas Europos Konvente, Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius Rytis Martikonis pasisako už tai, kad būsima Europos Sąjungos (ES) Konstitucinė sutartis aiškiai nustatytų, kad organizacija negali pati plėsti savo kompetencijos, nes ją delegavo valstybės narės.

Lietuva pasisako už dabartinės pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) sistemos išsaugojimą. Tai sakoma penktadienį (02.21) Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) posėdyje patvirtintose Vyriausybės nuostatose dėl ES institucinės sandaros. Kaip pranešė URM Spaudos skyrius, Vyriausybės nuostatose pasisakoma už esminės rotacinio pirmininkavimo ES Tarybai tvarkos, pagal kurią valstybės paeiliui pirmininkauja po 6 mėnesius, išsaugojimą.