Lietuva pasisako už dabartinės pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) sistemos išsaugojimą. Tai sakoma penktadienį (02.21) Vyriausybinės Europos integracijos komisijos (VEIK) posėdyje patvirtintose Vyriausybės nuostatose dėl ES institucinės sandaros.
Kaip pranešė URM Spaudos skyrius, Vyriausybės nuostatose pasisakoma už esminės rotacinio pirmininkavimo ES Tarybai tvarkos, pagal kurią valstybės paeiliui pirmininkauja po 6 mėnesius, išsaugojimą. Vyriausybės nuomone, ši rotacija užtikrina lygiateisiškumą tarp šalių narių bei jų tiesioginį dalyvavimą ES valdyme.
Sausio viduryje Prancūzija ir Vokietija pasiūlė ES įvesti dvigubos prezidentūros instituciją, kuri subalansuotų Europos Tarybos bei Europos Komisijos vaidmenis. Pagal naująjį pasiūlymą, būtų įsteigtas naujas, penkerių metų kadenciją dirbančio Europos Tarybos prezidento postas. Šis prezidentas vadovautų ES viršūnių susitikimams ir atstovautų Sąjungai pasaulyje.
Tarybos prezidento institucija pakeistų dabartinę rotacijos principu pagrįstą sistemą, kai ES po pusę metų vadovauja visos jos narės. Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymuose taip pat numatoma sustiprinti ir ES vykdomąją instituciją Europos Komisiją, kurios prezidentą tiesiogiai rinktų Europos Parlamentas.
Šis pasiūlymus sukėlė dideles diskusijas tarp ES šalių narių - kai kurios didžiosios ES narės jį palaiko, o EK baiminasi, kad Prancūzijos ir Vokietijos pateiktas planas pakirs Komisijos autoritetą. Galutiniai sprendimai dėl naujos ES Konstitucinės sutarties bus priimti 25 ES šalių narių tarpvyriausybinėje konferencijoje 2004 metais.
Penktadienį VEIK patvirtintose Vyriausybės nuostatose dėl ES institucinės sandaros pabrėžiama, kad valstybių narių lygiateisiškumas, ES institucijų pusiausvyros išsaugojimas ir efektyvumas yra principai, kuriais būtina remtis svarstant ES institucinę reformą.
VEIK posėdyje dalyvavusio Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus Ryčio Martikonio teigimu, ES institucijų sandara turi sudaryti lygias žaidimo sąlygas visoms valstybėms - tiek didelėms, tiek mažoms.
Pasak R. Martikonio, Vyriausybė pasisako už nuoseklią bei nuosaikią ES institucijų reformą. "Institucijų reforma yra tiesiogiai susijusi su sprendimų priėmimu ES, todėl šiuos klausimus turime svarstyti labai atidžiai", - posėdyje teigė URM sekretorius, kuris Europos Konvente atstovauja Lietuvos Vyriausybei. Jo nuomone, Lietuvai įsijungiant į ES institucijų darbą būtina siekti, kad būtų užtikrintas Lietuvos suverenumas bei laikomasi jos interesų.
Vyriausybės atstovo Konvente įsitikinimu, stiprios ES institucijos, bet ne tiesioginis dvišalis bendradarbiavimas, užtikrina geresnę mažesnių šalių interesų apsaugą, todėl Lietuva pasisako už veiksmingą sistemą, garantuojančią Sąjungos įvairovę bei lygiateisį visų valstybių narių statusą. Tokia tvarka yra šalių narių lygybės simbolis, įtraukia šalis nares į Sąjungos valdymą bei priartina ES prie jos piliečių.
Diskusijos dėl būtinybės reformuoti ES valdymą kilo plečiantis Sąjungai. Planuojama, kad 2004 metų pavasarį prie dabartinių 15 ES narių prisijungus 10 valstybių, dabartinė sistema taps neveiksminga.
Lietuva kartu su devyniomis kandidatėmis narystės derybas baigė pernai gruodį. Lietuva ketina tapti visateise ES nare 2004-ųjų metų gegužės 1 dieną. Gegužės 11 dieną Lietuvoje ketinama surengti referendumą dėl stojimo į ES. Sociologinių tyrimų duomenimis, šalies narystę ES palaiko daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų.
BNS
