Ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, antradienį kalbėdamas Nacionaliniame Europos forume Airijoje, pabrėžė mažų ir vidutinio dydžio Europos Sąjungos (ES) valstybių vaidmenį diskutuojant dėl Konstitucinės Sutarties reformos bei tokių iššūkių, kaip bendra energetikos politika, kaimynystės politika ir biudžeto politikos pertvarka.
Lietuvos vyriausybės vadovas taip pat minėjo ES santykių su Rusija problemas bei didelius lūkesčius, susijusius su 2013 metais Lietuvai pereisiančiomis pirmininkavimo ES pareigomis.
G. Kirkilo teigimu, būtent šie iššūkiai yra ypatingai svarbūs mažosioms ES šalims, ir būtent nuo jų indėlio didele dalimi priklausys bendrosios ES politikos sėkmė. Kaip svarbiausius principus, kurių visų pirma derėtų laikytis ES sprendimų priėmimo procese, premjeras pažymėjo valstybių narių lygybę, pasišventimą Bendrijos metodui, skaidrumą ir demokratinį teisėtumą, stiprių ir nepriklausomų institucijų puoselėjimą, subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi.
Kalbėdamas apie energetikos problemas, G. Kirkilas pabrėžė būtinybę spartinti funkcionuojančios ir integruotos ES vidaus energetinės rinkos kūrimą. Tai esą smarkiai prisidėtų prie ES energetikos saugumo bei bendros ES išorinės energetikos politikos raidos. Jis taip pat minėjo ir didėjančios priklausomybės nuo Rusijos dujų importo problemą, kuriai esą reiktų skirti papildomo dėmesio ir pastangų.
„Birželį vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo metu Lietuva ragino kitas ES valstybes nares konsoliduoti solidarumo principu besiremiančią ES išorinę energetikos politiką. Mūsų bendram labui svarbu matyti ES kalbančią vienu balsu su trečiosiomis šalimis. Štai kodėl tvirtai palaikome idėją stiprinti bendradarbiavimą su Centrinės Azijos, Kaspijos bei Juodosios jūrų regionais siekiant sukurti alternatyvius naftos ir dujų koridorius į Europą. Taip pat reikėtų toliau stiprinti transatlantinį dialogą energetikos saugumo kontekste“, - teigė Lietuvos ministras pirmininkas.
Apžvelgdamas į ES ir Rusijos santykių raidą, G. Kirkilas išreiškė nusivylimą pastarojo meto politiniais procesais kaimyninėje šalyje, ir teigė nuogąstaująs dėl Rusijoje panaikintos žiniasklaidos laisvės, bandymų manipuliuoti energetiniais ištekliais, agresyvios retorikos ir pastarojo meto įvykių Estijoje, D. Britanijoje bei Gruzijoje.
G. Kirkilas paragino nepamiršti, kad ES nėra baigtinis kūrinys, ir dėl šios priežasties turi būti toliau plėtojama Europos Sąjungos kaimynystės politika.
„Integracijos perspektyva lieka mūsų geriausia modernizavimo, demokratizavimo ir stabilizavimo priemone asmenims, norintiems ir mokantiems ja pasinaudoti“, - teigė jis, pažymėdamas Lietuvos gyventojų palankumą narystei ES bei tolimesnei Bendrijos plėtrai.
G. Kirkilas taip pat pasidžiaugė pokalbio su Airijos ministru pirmininku Bertie Ahernu rezultatais. Jis teigė susidaręs įspūdį, jog Lietuvos ir Airijos pozicija dėl reformuotos ES Konstitucinės sutarties yra labai panaši.
„2013 metais Lietuva ir Airija pirmininkaus Europos Sąjungai. Mūsų šaliai tai nauja, sunki, daug atsakomybės ir garbės reikalaujanti užduotis. Aš manau, kad mes galėsime pasikliauti mūsų draugų airių pagalba ir patarimais. Aš tvirtai tikiu, kad iššūkiai, apie kuriuos kalbame – institucinis problemų sprendimas, našios energetikos politikos kūrimas, sustiprinta Europos kaimynystė – iki to laiko jau bus virtę galimybėmis. Manau taip todėl, kad ES yra gerai pasirengusi efektyviai spręsti šias problemas. Mums tereikia tik didesnės konsolidacijos, aiškią viziją turinčio vadovavimo ir pasiryžimo siekti Europos idealų“, - kalbėjo G. Kirkilas.
