energetika

Seimas priėmė daug diskusijų kėlusį, vos ne korupciniu ar atskirų klanų interesams tarnaujančiu įvardintą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą. Jo skaidrumu abejojantys parlamentarai tikisi, kad įstatymą dar vetuos Prezidentė ir jis bus taisomas, praneša LTV „Panorama“. Suvaržymai hidroenergetikai ir žalia šviesa vėjo jėgainėms. Taip naująjį įstatymą apibūdina jo krikštatėvis – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Japonijos Fukušimos atominės elektrinės operatorė TEPCO sekmadienį pranešė siekianti gerokai sumažinti radiaciją Fukušimoje. Kaip skelbia BBC, jėgainės operatorė teigė dėsianti visas pastangas, kad stipriai apribotų radiacijos nutekėjimą per 3-6 mėnesius, ir vėliau planuoja reaktoriui pastatyti sarkofagą. Specialistai tikisi elektrinę uždaryti per 9 mėn. laikotarpį.

Šiemet valdžia vėl bando žemdirbiams nustatyti tokius pačius mokesčių už suvartotą elektros energiją tarifus kaip ir verslo bei pramonės įmonėms. Žemdirbiams gresia dar vienas jų išlaidų padidėjimas, jei Seimas pritartų Energetikos ministerijos pasiūlymui. Ministerija siūlo atsisakyti dvinario tarifo taikymo žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams, t. y. instaliuotos galios mokestis būtų mokamas visus metus nepriklausomai nuo to, ar ji naudojama.

Praėjusiais metais šalies bendrajam vidaus produktui (BVP) šoktelėjus 1,3 proc., elektros energijos suvartojimas išaugo 1,2 proc. Energetikai pažymi, jog paprastai 1 proc. BVP prieaugis sąlygoja 0,5 proc. elektros energijos suvartojimo padidėjimą. Tuo tarpu ekonomistai siūlo čia ekonominio dėsnio neieškoti.

„Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ pareiškus,  kad kvies Lietuvą dėl dujų bylinėtis Stokholmo arbitraže, Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius atšovė, jog derybos turi vykti ne viešais pareiškimais, bet tarp derybų grupių. Taip, Premjere, derybos turi vykti, tačiau jūs su Energetikos ministru Arvydu Sekmoku gerokai pavėlavote“, – sako Seimo narė Birutė Vėsaitė. Parlamentarė įsitikinusi, kad derybos turėjo prasidėti dar prieš metus.

Anot specialistų, vėjo jėgainės jūroje - neišvengiama energetikos ateitis ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje, ir tik laiko klausimas, kada jos įžengs į mūsų šalies vandenis. Tikimasi, kad per ateinančius kelerius metus jūrinė energetika Lietuvoje pajudės iš mirties taško, rašo antradienio „Vakarų ekspresas“. Tokios mintys išsakytos Baltijos aplinkos forumo ir Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto surengtoje diskusijoje.

Neseniai interpeliaciją Seime atlaikęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas ne tik skelbiasi galintis parašyti Baltarusijoje galiojančius įstatymus, bet ir moko dirbti Seimo kontrolierių. Energetikos ministerija, kurioje, anot sklindančių pašaipų, nėra energetikų, buvo sukurta lyg ir kilniam tikslui.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Energetika be saugiklių “. Energetikos ministerija, kurioje, anot sklindančių pašaipų, nėra energetikų, buvo sukurta lyg ir kilniam tikslui. Premjeras Andrius Kubilius, atkakliai kartojęs, kad ministerija nekainuos nė vieno papildomo lito, jos įkūrimą aiškino taip: anksčiau energetikai valdė valstybę, dabar valstybė turi valdyti savo energetiką. Ir valdo.

Ministrų kabinetas patvirtino 2010 m. Vyriausybės veiklos ataskaitą, kurioje liaupsinami sprendimai, padėję šalies ūkiui ir gyventojams įveikti ekonominį nuosmukį. Šią ataskaitą Vyriausybė teiks tvirtinti Seimui. „Respublika“ pateikia kai kuriuos abejonių keliančius nuopelnus iš juodraštinio ataskaitos varianto.

Įsivaizduokite užsienio politikos tendencijas kaip filmą. JAV prezidentas nubunda galvodamas apie politinį chaosą Artimuosiuose Rytuose. Naftos kainos didėja, ekonomikos atsigavimui iškilo pavojus. Prezidentas Niksonas su panašiom mintim nubusdavo 1973-1974 m. naftos krizės laikais. Panašiom mintim nubusdavo ir prezidentas Karteris Irano krizės fone, rašo nytimes.com Panašios mintys turbūt sukasi ir prezidento Obamos galvoje.

Lietuvos noras pasistatyti atominę elektrinę iš dalies yra šios šalies vyriausybės bei kitų Europos Sąjungos valstybių noras atitikti griežtus bendrijos reikalavimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, rašo „Financial Times“. Tačiau kur kas svarbesnis veiksnys yra regiono siekis išsilaisvinti nuo priklausomybės nuo Rusijos energetinių išteklių. Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas teigė, kad dabar yra tinkamas metas statyti atominę elektrinę.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas trečiadienį sudarė darbo grupę derybos su "Gazprom" dėl dujų kainos ir vadinamojo Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo. Darbo grupei vadovauti pavesta energetikos viceministrui Arvydui Daruliui. Energetikos ministro įsitikinimu, kalbant apie teisingą dujų kainą, pirmiausia reikėtų palyginti dujų kainas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.

Šiandien Lietuvos energetikos sistemai vadovauja neprofesionalai. Ypač tai ryšku Energetikos ministerijoje. Jos ministrui Arvydui Sekmokui Seime buvo reiškiamas nepasitikėjimas, jį buvo bandoma atstatydinti. Tačiau netgi atstatydinimas vargu ar būtų pakeitęs varganą mūsų šalies energetikos, kuri šiandien tapo ne sritimi, kurioje rimtai dirbama, o politinio šou dalimi, būklę.

Briuselyje darbą baigianti Europos Vadovų Taryba (EVT) patvirtino savo išvadas dėl Europos atominės energetikos raidos gairių, atsižvelgiant į situaciją po Japonijos atominių elektrinių incidentų. EVT darbe dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė tarybai konkrečius siūlymus, kuriais siekiama padidinti atominės energetikos saugumą ES kaimynystėje esamose ir planuojamose jėgainėse.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, dalyvaujanti Briuselyje vykstančioje Europos vadovų taryboje, ketvirtadienį Lietuvos vardu kvietė Europos šalis stiprinti branduolinę saugą ir ragino nepirkti nesaugių atominių jėgainių elektros. Pasak Prezidentės D. Grybauskaitės, Europos vadovų taryba labai rimtai žiūri į branduolinės saugos klausimus pasaulyje po rimtų incidentų Japonijos jėgainėse. Libijos klausimu, pasak Lietuvos vadovės, laukiama intensyvių diskusijų.

Bet kuri atominę elektrinę planuojanti statyti šalis turi rūpintis, kad ji būtų saugi, ir atlikti poveikio aplinkai vertinimus dėl savo piliečių, teigia aplinkos komisaras Janezas Potočnikas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 24-25 dienomis Briuselyje dalyvaus Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Europos Sąjungos (ES) valstybių vadovai svarstys ES konkurencingumo paktą, Europos stabilumo mechanizmą, aptars padėtį Libijoje ir Japonijoje. Pasak Lietuvos vadovės, dėl skaudžios stichinės nelaimės Japonijoje kilusi avarija Fokušimos atominėje elektrinėje parodė, jog tarptautinė bendruomenė privalo imtis visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias branduolinėms katastrofoms ateityje.

Krikščionių partijos frakcija Seime mano, kad vos už 40 km nuo Vilniaus baltarusams susiruošus statyti atominę elektrinę (AE), tai gali tapti psichologiniu ginklu prieš Lietuvą ir jos sostinę. Frakcijos narių nuomone, Baltarusijos valdžia, nusižengdama tarptautinėms konvencijoms ir draugiškos kaimynystės principams, vienašališkai parinko AE statybos aikštelę todėl, kad Lietuvos valdžia iki šiol, lyginant su kitomis ES valstybėmis, rodė išskirtinį palankumą Minsko rėžimui.

Japonijos cunamis plauna ir taip skystus Lietuvos atominių ambicijų pamatus. Kartu jis gali pasitarnauti kaip figos lapelis, pridengiantis nesugebėjimą įgyvendinti didelius projektus. Lietuvos planas pasistatyti Visagine naują atominę elektrinę (AE) paskelbtas Nacionalinės energetikos strategijos ašimi. Specialiai užsakyta studija patvirtino, kad be tokios elektrinės Lietuva energetiškai negali būti saugi.

Mūru už energetikos ministrą Arvydą Sekmoką stojantys konservatoriai užėmė sau įprastą poziciją – kas ne su mumis, tas prieš Lietuvą. Pasak pompastiškos valdančiųjų propagandos, A. Sekmokas energetinės nepriklausomybės labui nuveikė tiek, kad suabejoti ministro nuopelnais gali tik tautos priešai. Kai kurių konservatorių akyse ordino kavalierius A. Sekmokas viešojoje erdvėje verčiamas beveik mitiniu herojumi, pagaliau pralaužusiu Lietuvos energetinę izoliaciją.

Po sprogimų Japonijos atominėje elektrinėje Fukušima-1 pasauliui susirūpinus dėl branduolinės energetikos saugumo, Lietuvos Prezidentė ragina neskubėti daryti išvadų dėl mūsų šalies energetikos ateities ir pasilikti atviras duris įvairiai energetikos struktūrai. Tačiau šalies vadovė mano, kad Lietuvai prioritetinė turėtų būti alternatyvioji energetika. „Neskubėčiau daryti išvadų.

Lietuvos ir Švedijos elektros tilto „NordBalt“ tiesimo darbai turėtų būti baigti iki 2015-ųjų metų, antradienį po dvišalio susitikimo patikino šių valstybių premjerai. „Aš galiu trumpai atsakyti – taip, mes turėtume. Tai įgyvendinama pagal visą kalendorinį planą ir nematau kokių nors problemų“, – klausiamas, kaip vyksta projekto „NordBalt“ įgyvendinimo darbai ir ar tikrai iki 2015-ųjų bus pastatyta jungtis, atsakė premjeras Andrius Kubilius.

„Nabucco“ projekto idėja gimė 2002 metais, kai maža grupė Austrijos energetikos vadovų pakvietė kolegas iš Turkijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos į garsią, bet retai statomą Džuzepės Verdžio operą. Po dieną trukusių svarstymų valdininkai apmetė dujotiekio, galėsiančio per metus tiekti 30 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų per šių šalių teritorijas į Europos energetikos rinkas, planą.

Japonijai siekiant išvengti branduolinio sprogimo savo atominėje elektrinėje, pasaulinė atominės energijos plėtra gali sulaukti daugiau skepticizmo, rašo „Bloomberg". Anot Pasaulio branduolinės energetikos asociacijos (WNA), 15 proc. pasaulio elektros energijos tiekia 442 branduoliniai reaktoriai. Planuojama pastatyti papildomus 155 – daugiausiai Azijoje, o šiuo metu yra statomi 65 reaktoriai.

2000-aisiais šalį palikusiam ir dabar į Tėvynę grįžusiam žmogui šiandien matomos kainos gali sukelti šoką. Pavyzdžiui, kadaise Europą nuo badmiriavimo išgelbėjusios bulvės per dešimt su trupučiu metų pabrango keturis, populiariausia duona ruginių miltų pagrindu – penkis, dauguma kitų perkamiausių maisto prekių – du ir daugiau kartų. Maždaug 100 proc. ūgtelėjo ir degalų, benzino, dujų buitiniams vartotojams, šilumos kainos.

Lietuvai planuojant statyti naują didelę atominę elektrinę, kai kurie pramonininkai ir jų vadovas Bronislovas Lubys siūlo galvoti apie kitą alternatyvą – mažus branduolinius reaktorius. Tačiau ekspertai ir energetikos ministerijos atstovai į šią naujovę žiūri atsargiai. „Kalbos apie tokius reaktorius yra nukreiptos galbūt 10-15-20 metų į priekį“, – pramonininkų siūlomas alternatyvas įvertino energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Vaikas rado gatvėje akmenuką, pavartė jį rankose ir įsidėjo į kišenę. Tada lygiai taip pat priglaudė sulūžusį laikroduką. Mama stebisi: „Kam tau šie daiktai? Juk tai – tik šiukšlės. Nenešk jų namo!“ Tačiau vaikas su ja nesutinka ir yra pasirengęs ginti savo radinį iš paskutiniųjų.

Vasario 24-ąją Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, lydimas 13 ministrų ir 67 žurnalistų, tarsi viesulas praūžė per Briuselį, siekdamas palenkti ES vadovybę ir įpiršti jai savo energetinės politikos modelį. Derybos buvo sunkios, ir tiek V. Putinas, tiek Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barrosas spaudos konferencijoje negalėjo paslėpti didžiulio nuomonių skirtumo. Kitaip sakant, suderinti pozicijų ir vėl nepavyko.

Vėjo elektrinės per praėjusius metus pagamino kiek mažiau nei 2,5 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos. Tačiau tereikia palankaus politinio sprendimo ir ši dalis galėtų išaugti iki 33 proc., įsitikinęs Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Saulius Pikšrys.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Kolūkiečių valdovai“. Valdančiųjų dinastijos būdingos ne tik Azijos despotijoms, bet ir ten, kur dėl postų konkuruojama demokratiškai. Lietuva šiuo klausimu dar tik plunksnuojasi, tačiau jau ir pas mus galima išskirti politines dinastijas.

Intensyvėjantys globalizacijos procesai sukuria aplinką, kurioje valstybių vidaus politinės krizės veikia net ir kituose žemynuose esančių šalių ekonomiką ir politiką. Egipto politinė krizė, prasidėjusi 2010 m. sausio 25 d. masiniais protestais, reikalaujančiais Egipto prezidento Hosni Mubarako pasitraukimo, daro vis didesnį poveikį naftos kainoms.

Rusijos energetikos ministras Sergejus Šmatko pareiškė, kad Rusija gali žymiai padidinti dujų tiekimą Europai, jeigu dėl neramumų Šiaurės Afrikoje atsirastų jų stygius, informuoja „lenta.ru“. S. Šmatko teigimu, nors šiuo metu situacija energijos rinkoje yra sudėtinga, nėra priežasties manyti, kad Europa pajus energijos stygių. Libija per metus į Europą eksportuoja apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų. Palyginimui, Rusija eksportuoja daugiau nei 150 mlrd. kubinių metrų dujų.

Po nesėkmingų derybų su Pietų Korėja dėl naujos atominės elektrinės statybų Lietuvoje, šalis derasi su Japonija, penktadienį pranešė „Bloomberg“. Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas šiandien Tokijuje surengtame susitikime su Yoshikatsu Nakayama, Japonijos energetikos viceministru, diskutavo apie branduolinę energetiką, atsinaujinančius energijos šaltinius ir efektyvias jų panaudojimo technologijas.

Energetinis saugumas – vienas svarbiausių aspektų kompleksinėje valstybės saugumo šiuolaikiniame pasaulyje sampratoje. Baltarusijoje šis aspektas yra susijęs ne tik su tiesioginiu valstybės saugumu, bet ir su valdančiojo režimo stabilumu. Tai ypač aktualu dabar, kai Aleksandras Lukašenka, norisi tikėtis, galutinai prarado Europos pasitikėjimą.Baltarusija energetikos klausimais faktiškai yra visiškai priklausoma nuo Rusijos.

Vėjo energetikos plėtrą galima pristabdyti mažinant vėjo elektros supirkimo tarifą – siūlo Lietuvos elektros perdavimo tinklą valdančios bendrovės vadovas. Technines sąlygas vėjo jėgainėms statyti išduodanti elektros perdavimo tinklo bendrovė „Litgrid“ skaičiuoja, kad jau dabar norinčiųjų gaminti vėjo energiją pajėgumai gerokai viršija 500 megavatų. Tiek vėjo elektros Lietuva pasižadėjusi supirkti tik 2020-aisiais.

Ketvirtadienį Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lietuva neprašys Europos Sąjungos (ES) paramos suskystintų dujų terminalo statybai, tačiau pamiršo paminėti, kiek tai kainuos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Seimo narė Birutė Vėsaitė teigia, jog gyventojai turėtų žinoti skaičius ir formą, kuria bus surinktos lėšos dujų terminalui statyti. Anot parlamentarės, greičiausiai lietuviai tai pajus per padidėjusią dujų ar elektros energijos kainą.

Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pasiūlymui skirti 80,229 mln. litų dujotiekiui Jurbarkas–Klaipėda tiesti. Šios lėšos bus gautos iš ES fondų pagal atkurtą priemonę „Gamtinių dujų perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“. Kaip teigiama Vyriausybės pranešime, dujotiekio Jurbarkas–Klaipėda atkarpa būtina, kad į Lietuvos dujotiekių sistemą galima būtų prijungti suskystintų dujų terminalą. Jis Klaipėdoje bus pastatytas 2014 metais.

Hidrometeorologams prognozuojant ypač šaltą vasario vidurį, apriboti nereikalingą šilumos vartojimą prastos būklės, nerenovuotuose daugiabučiuose namuose ragina Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad ir artimiausiomis vasario mėnesio dienomis lauko oro temperatūra dienomis bus nuo -12°C iki -14, o naktimis iki -24 oC. „Taupant šilumos suvartojimą daugiausiai lemia daugiabučių namų būklė.

Lietuvoje brangesnis nei Latvijoje ir Estijoje benzinas, automobilinės dujos. Už šildymą mokame irgi daugiau nei latviai ir estai, nes mūsų Vyriausybė nesugebėjo derybose su Rusija nusiderėti dėl pigesnių namams šildyti skirtų dujų. Bet, pasirodo, ir tai dar ne viskas. Aiškėja, kad mes, lietuviai, už elektrą irgi mokame brangiausiai Baltijos šalyse.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu vakar valstybinio vizito į Lietuvą atvyko Latvijos prezidentas Valdis Zatleras su žmona Lilita Zatlere. Nors tai pirmas Latvijos vadovo valstybinis vizitas po 10 metų, abiejų šalių kaimynių prezidentai neigia, kad ankstesnė Baltijos šalių vienybė nyksta.

Rusijos dienraštis „Vedomosti„ paskelbė, kad bendrovės, kurios laimi „Gazprom“ konkursus, priklauso Vladimiro Putino draugams arba yra glaudžiai susijusios su dujų koncerno vadovais. „Gazprom„ – didžiausia pasaulio dujų kompanija. 2008–2010 metais ji pirko įrenginių, paslaugų ir įvairių medžiagų už daugiau kaip 22,3 mlrd. dolerių. Už jų įsigijmą atsakinga viena iš antrinių „Gazprom“ bendrovių.

Protingas iš klaidų mokosi, kvailas – kartoja. Stiprokas būtų apibūdinimas valstybės, kurioje ir patys gyvename. Tebūnie, juoba, kad dauguma mūsų, šią valstybę kuriančių (kokie piliečiai, tokia ir valstybė), išsišokėlių nemėgstame, nes jie mums atrodo tikri netikėliai, jeigu ne kvailiai. Dauguma nemėgstame, o daugumos išrinkti – jau ant arklių, kai kovos trimitas dar tik bandomąjį garsą pypteli. Kaip tie raudoni pionieriai – visada pasiryžę, nors ir neapskaičiavę jėgų.

Premjeras teigia, kad įgyvendinus pramonininkų reikalavimus, brangtų šiluma gyventojams apie 1 centą už kilovatvalandę. Andrius Kubilius teigia, kad pramonininkų siekiai sugrąžinti 2007-aisiais Gedimino Kirkilo Vyriausybės įvestą išimtį nemokėti VIAP (visuomenės interesus atitinkančių paslaugų) tarifo elektros energijai d edamosios toms įmonėms, kurios gamina elektros energiją savo reikmėms, neatitinka visuomenės interesų.

Pasaulinė gamtinių dujų paklausa iki 2030 m. padidės 2 proc., tuo tarpu dujos taps antru stambiausiu energijos šaltiniu pasaulyje. Apie tai praneša „The Wall Street Journal“, remdamasis stambiausios pasaulio naftos ir dujų kompanijos „Exxon Mobil“ prognoze. Iš viso energijos vartojimas pasaulyje iki 2030 m. padidės 35 proc., palyginti su 2005 m. Prieš metus Teksaso milžinė prognozavo, kad dujų paklausa iki 2030 m. padidės 1,8 procento.

Energetikos ministerija pateikė Europos Komisijai skundą, kuriuo yra inicijuojamas tyrimas dėl „Gazprom„ piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. „Energetikos ministerija pateikė skundą Europos Komisijai, kuriuo prašoma įvertinti „Gazprom“ veiksmų teisėtumą ir manome, kad yra pagrindas įtarti bendrovę naudojantis savo dominuojančia, praktiškai monopoline, dujų tiekėjo padėtimi“, – spaudos konferencijoje teigė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) pasirengęs suteikti finansinę paramą projektams, kurie turėtų užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą – suskystintų dujų terminalo projektui Klaipėdoje, elektros energijos jungtims su Lenkija bei Švedija.

Šoktelėjus sąskaitoms už šildymą, Premjeras kitą savaitę šaukia vyriausybės pasitarimą. Tuo metu žmonių nepasitenkinimą kelia ne tik išaugę mokesčiai už šilumą, bet ir sostinės valdžios sprendimas sugriežtinti galimybę keisti namus administruojančias bendroves. Pasak gyventojų, naujoji tvarka nepalieka jiems teisės rinktis. Sostinės Pašilaičių gyventojai, neapsikentę augančių sąskaitų už kitas paslaugas, nutarė susirasti naują namus prižiūrintį administratorių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, besidžiaugdama pažanga energetinės nepriklausomybės užtikrinimo kelyje, kartu akcentuoja suskystintų dujų terminalo, atsinaujinančių išteklių vystymo ir modernaus atliekų deginimo svarbą. Energetinė nepriklausomybė buvo viena iš temų, kurias šalies vadovė aptarė su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais trečiadienį.

Nuo keiksmų, pamąstymų apie atsijungimą nuo centralizuoto šildymo iki daugiabučių rūsiuose suniokotų šilumos punktų – taip panevėžiečiai išliejo įtūžį gavę kosmines sąskaitas už šildymą gruodžio mėnesį.