Lietuvoje brangesnis nei Latvijoje ir Estijoje benzinas, automobilinės dujos. Už šildymą mokame irgi daugiau nei latviai ir estai, nes mūsų Vyriausybė nesugebėjo derybose su Rusija nusiderėti dėl pigesnių namams šildyti skirtų dujų. Bet, pasirodo, ir tai dar ne viskas. Aiškėja, kad mes, lietuviai, už elektrą irgi mokame brangiausiai Baltijos šalyse. Net keista, kaip esant tokioms sąlygoms pernai dar sugebėjo paaugti mūsų bendrasis vidaus produktas (BVP).
Permokėjimai – iki milijardo
Ne paslaptis, kad lietuviai brangiai už elektros energiją mokėjo ir tada, kai dar turėjome Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau ją uždarius ir atsiradus laisvai rinkai padėtis į gera nepasikeitė.
Per „Respublikos" atliktą žurnalistinį tyrimą paaiškėjo štai kas. Iš Latvijos gavome atsakymą, kad šioje šalyje kaimynėje už elektros kilovatvalandę gyventojai moka pagal bendrą tarifą, kurio dydis – 8,25 santimo. Arba 40,5 lietuviško cento. Estijoje kilovatvalandė elektros energijos kainuoja dar pigiau. Čia gyventojams pasirinktinai siūlomi net 5 mokėjimo planai, iš kurių vienas sudarytas iš vieno bendro tarifo. Jo dydis yra 10,5 euro cento, arba 36,23 lietuviško cento.
Kaip žinome, Lietuvos gyventojams taikomi du bendrieji kainų už elektros energiją tarifai. Neturintys elektrinių viryklių gyventojai turi mokėti po 45 centus už kilovatvalandę (ct/kWh), turintys elektrines virykles – 43 ct/kWh.
Jei paversime į procentus, Latvijoje elektros energija pigesnė 6–10 proc., Estijoje – 14,5–15,2 proc. Galbūt iš pirmo žvilgsnio tai ir nėra dideli skaičiai, kol jų nepaverti į pinigus. Žinant, kad Lietuvoje per metus sunaudojama 9,1 mlrd. kWh elektros energijos, nesunku apskaičiuoti, kad mūsų šalis elektros energijos tiekėjams ir gamintojams per metus sumoka iki 405 mln. litų daugiau nei latviai ir iki 832,5 mln. litų daugiau nei estai.
Pastaroji suma sudaro arti 1 proc. 2010–ųjų Lietuvos BVP. Priminsime, kad pagal pirmąjį įvertį pernai mūsų bendrasis vidaus produktas išaugo 1,3 proc.
Ministerijos pažiba
Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, elektros energija pardavinėjama per Lietuvos elektros biržą „BaltPool". Ja ypač didžiuojasi nežinia kokiu tikslu įkurta, todėl savo reikalingumą šalies ūkiui visaip mėginanti įrodyti Energetikos ministerija ir jos vadovas Arvydas Sekmokas.
Štai ir viename iš naujesnių pareiškimų žiniasklaidai ministras užtikrino, kad “elektros energetikos sektoriaus pertvarka iš esmės užbaigta – išspręsta elektros energetikos ūkio valdymo ir struktūros problema, atsiradusi išardžius LEO LT, ir sukurta infrastruktūra efektyviam sektoriaus veikimui ir energetinei nepriklausomybei įtvirtinti".
„Šiuo metu jau veikia „Lietuvos energijos„ pagrindu sukurtas gamybos blokas, į kurį sujungtos Kauno hidroelektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir Lietuvos elektrinė, sėkmingai atskirtas perdavimo blokas, kurį šiuo metu sudaro „Litgrid“ ir „Litgrid turtas„ bei elektros birža „BaltPool“, nuo kitų metų pradžios pradės veikti sujungta skirstomųjų tinklų įmonė “Lesto„. Į atskirą bloką sutelktos žinių, kompetencijų ir tinklų priežiūros įmonės“, – gyrėsi A.Sekmokas.
Tačiau apie kainas, kurios aukštesnės nei gretimose Baltijos valstybėse, energetikos ministras neužsiminė nė žodžiu. Tai keista, nes Latvijoje ir Estijoje veikia identiškos lietuviškai elektros biržos, elektros energiją per jas tiekia irgi iš esmės tie patys energijos pardavėjai.
Skirtumą pasiima tarpininkai?
„Respublikai„ pasiteiravus, kodėl Lietuvoje elektros energija brangesnė nei Baltijos sesėse, Energetikos ministerijos atstovas Kęstutis Jauniškis iškart pasiūlė kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK). „Jie nustato galutinę kainą vartotojui, jie viską žino“, – sakė pašnekovas.
VKEKK atstovė Loreta Kimutytė neslėpė tiesos. Pavyzdžiui, dėl to, kodėl Latvijoje elektros energija buitiniams vartotojams nuo 2,5 iki 4,5 ct/kWh pigesnė nei Lietuvoje, kaip pagrindinę priežastį VKEKK atstovė nurodė pas mus galiojančius didesnius mokesčius.
„ES agentūros „Eurostat„ 2010 m. antro pusmečio duomenimis, Lietuvos ir Latvijos buitiniai vartotojai, atskaičius mokesčius, mokėjo panašią elektros energijos kainą – atitinkamai 11,56 euro cento už kilovatvalandę (39,88 lietuviško ct/kWh) ir 10,49 euro cento už kilovatvalandę (36,19 lietuviško ct/kWh)“, – pabrėžė L.Kimutytė.
Tačiau netgi atmetus mokesčius susidaręs skirtumas buvo akivaizdus ir sudarė 3,69 lietuviško ct/kWh.
„Estijos gyventojai už elektros energiją moka mažiau, nes energijos gamybai naudojami vietiniai gamtiniai ištekliai – skalūnai", – teigė VKEKK atstovė.
Tačiau bene įdomiausiai „Respublika„ pabendravo su Nepriklausoma elektros tiekėjų asociacija (NETA). Šiuo metu leidimus veikti elektros biržoje „BaltPool“ turi 58 įmonės, kurių nemaža dalis priklauso asociacijai. Skambinome NETA vykdomajai direktorei Rūtai Merčaitienei, tačiau kitame laido gale atsiliepusi moteris pasivadino Laura.
Iš pradžių ji pranešė, kad R.Merčaitienė jau kuris laikas nedirba asociacijoje. Paklausta, kas lemia didesnes elektros kainas Lietuvoje nei gretimose valstybėse, Laura be užuolankų atsakė, kad “reikia užsidirbti ir tarpininkams„. Tarpininkais vadinami jau minėti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, naujai įkurta skirstomųjų tinklų bendrovė „Lesto“, taip pat – ta pati „BaltPool".
Tiesa, vėliau iš NETA elektroninio pašto gavome keistą žinutę: „Jūsų paminėta p.Laura nėra kompetentinga atsakyti į tokio pobūdžio klausimus, nėra Nepriklausomų elektros tiekėjų asociacijos darbuotoja, ji – pašalinis žmogus, tad jos asmeninė nuomonė neaktuali".
Ar toks atsakymas reiškia, kad NETA pabūgo iš tiesų nepriklausomos pozicijos?
