energetika

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės Generalinio direktoriaus Žilvino Jurkšaus įsakymu nuo rugsėjo 14 d. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą iš pareigų atleidžiamas Korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas Čiukšys. (papildyta 16:08 val.) Kokių būtent šiurkščių darbo drausmės pažeidimų padarė O. Čiukšys, sužinoti nepavyko. Anot  IAE Komunikacijos vadovės Daivos Rimašauskaitės, „įmonė atleidimo motyvų paprastai nekomentuoja.

Netyla skandalai, susiję su valdžios vyrų ir moterų komandiruotėmis. Nuo pagundų neatsigina ir kitus uoliai kritikuojanti Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Griežtos taupymo politikos fone nuolat skaičiuojama, kiek ir kokia kelionė atsieina mokesčių mokėtojams, kiek svarbios ir naudingos tos kelionės, kiek argumentuotas asmenų, siunčiamų į tas keliones, pasirinkimas. Neseniai premjero Andrių Kubiliaus kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius keliavo į Naująją Zelandiją.

Atsistatydinus energetikos viceministrui ir Ignalinos atominės elektrinės (IAE) valdybos pirmininkui Romui Švedui, įmonės korporatyvinių reikalų direktorius Osvaldas Čiukšys prakalbo apie IAE vyraujantį chaosą, Energetikos ministerijos spaudimą bei bandymus jį patį išprašyti iš bendrovės. – Kas paskatino prabilti apie esamą, kaip jūs vadinate, chaotišką, situaciją IAE? – Atominės elektrinės uždarymo procesas svarbus visai Lietuvai, todėl visuomenė ir politikai turi žinoti tikrąją situaciją.

Praėjus pusmečiui por nelaimės Japonijoje, valstybė greitu tempu atsigauna. Nepaisant šalį sekinančios energetinės krizės, Japonija tvirtai dirba, šalindama žemės drebėjimo, cunamio ir Fukušimos katastrofos padarinius. Šiuos kadruose matyti, kaip nusiabti Japonijos regionai atrodė iškart po katastrofos ir kaip atrodo dabar.

Darbas savaitgalį tvankiuose ofisuose ir ribotas elektroninių prietaisų naudojimas šalyje, žinomoje dėl savo prietaisų: tai yra nauja Japonijos realybė, praneša CNN. Šeši mėnesiai po kovo 11–os žemės drebėjimo, cunamio ir Fukušimos Daiichi branduolinės katastrofos, Japonija vis dar kovoja dėl sugrįžimo prie iki žemės drebėjimo buvusio energijos generavimo.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sveikina Europos Komisijos sprendimą patvirtinti išorinės energetikos politikos strategiją, kuri gali atverti kelius ateityje ES narėms kartu derėtis su energijos ir energetinių išteklių tiekėjais ir užkirs kelią „politinių kainų“ atskiroms valstybėms taikymui. „Džiaugiuosi, kad Europos Komisija pagaliau priėmė sprendimą, kurį Lietuva siūlė dar prieš metus.

Klaipėdos jūrų uoste numatomo statyti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto rengėjai susidūrė su netikėta kliūtimi - privačia nuosavybe rašo „Lietuvos rytas“. Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Susisiekimo ministerijos siūlymui kone 270 hektarų išplėsti vidinę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) akvatoriją pietinėje dalyje ties Kiaulės Nugaros sekluma. Šis plotas įvardytas kaip prioritetinė SGD terminalo statybos vieta.

Lietuvos noras apie energetikos problemas Europos Sąjungoje kalbėti vienu balsu pildosi. Europos Komisija (EK) patvirtino išorinės energetikos politikos strategiją, kurioje žadama sukurti mechanizmą, kad visos Bendrijos šalys galėtų kartu derėtis su energijos ir jos išteklių tiekėjais, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos ir jos kaimynių raginimai kurti bendrą Europos Sąjungos energetikos politiką nenuėjo veltui.

Trečdaliui šalies gyventojų svarbu, kad būtų užtikrinta kuo pigesnė energija, nors tai ir reikštų, kad Lietuva taptų visiškai priklausoma nuo Rusijos atominės energijos. Beveik pusė šalies gyventojų - 45 proc. - palaiko Lietuvos verslo siekį dalyvauti Kaliningrado atominės elektrinės statybose, 6 proc. mano, kad tai ne Lietuvos reikalas. Beveik 29 proc. šalies gyventojų netiki energetine nepriklausomybe ir mano, kad energetinė nepriklausomybė - tai mitas, sukurtas politikų.

Europos Komisija (EK) žengė dar vieną žingsnį Europos Sąjungos (ES) energetiniam saugumui užtikrinti. Trečiadienį EK priėmė komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo, kuriame pirmąkart nustatoma ES energetikos išorės santykių strategija, akcentuojama, jog būtina laikytis aiškios bei pagrįstos bendros ES pozicijos užsienyje. „EK šiandien siūlo darnų požiūrį į energetikos santykius su trečiosiomis šalimis.

Energetikos viceministro Romo Švedo atsistatydinimas Prezidentei nebuvo staigmena, tačiau šalies vadovė sako vertinanti žmones, kurie, pradėję darbus, juos užbaigia. „Ne, man nebuvo staigmena, tik noriu patvirtinti, kad energetiniai projektai vykdomi ir bus vykdomi. Nuo vieno ar kito žmogaus pasikeitimo tai neturėtų priklausyti.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko, Europos Parlamento nario, Prezidento Rolando Pakso įsitikinimu, konservatorių politika energetikos srityje patyrė absoliutų fiasko ir tai akivaizdžiai patvirtino viceministro R. Švedo atsistatydinimas. „Akivaizdu, kad karalius yra nuogas ir bet kokios kalbos apie naujus jo drabužius Energetikos ministerijoje tėra tik nevykęs bandymas naujai interpretuoti gerai žinomą pasaką.

Energetikos ministerijoje toliau vyksta vadovų kaita. Antradienį iš pareigų atsistatydino viceministras Romas Švedas. Nuo šiandien jį pakeis ir energetikos viceministro pareigas pradės eiti buvęs ministerijos Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėjas Žygimantas Vaičiūnas. Nors R.  Švedas atsistatydino, tačiau yra kviečiamas likti visuomeniniu energetikos ministro patarėju.

LTV „Panoramos“ duomenimis, strateginius valstybės projektus vykdančios Energetikos ministerijos ir uždaromos Ignalinos atominės vadovybę gali ištikti atsistatydinimų liūtis. Kol kas iš posto verčiamas pagrindinis uždaromos atominės derybininkas Osvaldas Čiukšys. Nepatvirtintais duomenimis, dėl netenkinamų darbų tempo atsakomybę prisiimti gali ir Ignalinos atominės valdybai vadovaujantis energetikos viceministras Romas Švedas.

Anksčiau Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas sakė, kad prisijungusi prie Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos Ukraina galėtų tikėtis dujų kainos nuolaidos, tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Kostantynas Hryščenka pirmadienį pareiškė, kad nemato galimybių Ukrainai prisijungti prie Muitų sąjungos, informuoja „RIA Novosti“. Nepaisant to, K. Hryščenka teigė, kad Ukraina ilgai su Rusija trunkantį ginčą dėl dujų kainos pasistengs išspręsti ne teisme.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad valstybinė kompanija „Naftogaz“ nesijungs su Rusijos dujų monopolija „Gazprom“. Kalbėdamas apie teisinius „Naftogaz“ restruktūrizacijos aspektus ir tolesnius veiksmus pagal jau sudarytus kontraktus, V. Janukovičius pareiškė: „Tai mūsų vidaus klausimas, dviejų šeimininkaujančių subjektų susitarimas“. Ukraina ir anksčiau buvo pareiškusi, kad klausimas dėl „Naftogaz“ ir „Gazprom“ susijungimo nesvarstomas"....

ES penktadienį paskelbė embargą naftos produktų tiekimui iš Sirijos, skelbia AFP remdamasi diplomatais. Taip reaguota į Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) atsisakymą nutraukti karines operacijas prieš opozicines jėgas. Italijos prašymu embargas jau sudarytiems kontraktams įsigalios šių metų lapkričio 15 dieną. Į ES šalis buvo tiekiama apie 95 proc. eksportuojamos Sirijos naftos. Anksčiau tokį pat draudimą įvedė Jungtinės Valstijos.

Savo brangiai apmokamus juristus išlaikančios valstybės įmonės ir toliau dosniai šelpia teisininkus iš šalies. Už kelis šimtus tūkstančių litų savo paslaugas įpiršę advokatai iš valstybės vėliau nugręžia milijonus. Ypač dosniai valdiškais pinigais taškosi Energetikos ministerijai pavaldžios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovai.

Ukraina ketina per artimiausius metus tris kartus sumažinti rusiškų dujų pirkimo apimtis, antradienį pareiškė šalies vyriausybės vadovas Mykola Azarovas per vyriausybės posėdį Charkove. Anksčiau antradienį M. Azarovas pareiškė, kad Ukrainos valdžia nepraranda vilties išspręsti klausimą dėl dujų sutarties su Rusija pakeitimų. M. Azarovas pastebėjo, kad didelė dujų kaina, kurią Ukraina moka, taip pat ir didelis jų kiekis neigiamai atsiliepia šalies prekybos balansui.

Derybas dėl dujų kainos su „Gazprom“ Europos Komisijos palaikoma Lietuva ketina tęsti iki lapkričio. Jų fone yra pažymima pažanga ir planai dėl suskystintų dujų terminalo, kuris teoriškai galėtų tapti alternatyva rusiškoms dujoms.

Parlamentaras Petras Auštrevičius pastebi, kad dėl namų ūkiuose populiarėjančio biokuro naudojimo pastaruoju metu pastebimai išaugo Lietuvoje vartojamos energijos dalis, gaunama iš  atsinaujinančių energijos šaltinių. Seimo narių grupė mano, kad atsižvelgiant į tai būtų sąžininga peržiūrėti anksčiau Lietuvos išsikeltą tikslą, kuriuo iki 2020 metų iš atsinaujinančių šaltinių planuojama išgauti bent 23 proc. visos energijos.

Ekonominę ir finansinę situaciją Europos Sąjungoje (ES) bei Lietuvai ir Europai svarbių energetinių projektų įgyvendinimą Prezidentė Dalia Grybauskaitė Magdeburge aptarė su Vokietijos Federaline Kanclere Angela Merkel. Lietuvos vadovė Vokietijoje ketvirtadienį vieši su darbo vizitu. Dvišaliame susitikime A. Merkel dar kartą patikino, kad Vokietija labai gerai supranta Lietuvos siekį užtikrinti energetinį saugumą. Tą ji teigė ir prieš metus lankydamasi Lietuvoje.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas įgaliojo šalies energetikos ministeriją ir dujų bendrovę „Gazprom“ neatidėliojant susitarti su Baltarusija dėl mažesnio koeficiento, kuriuo remiantis nustatoma Baltarusijai tiekiamų dujų kaina, praneša Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba. „Priimtas principinis sprendimas, kad nuo 2012 metų Baltarusijai tiekiamų dujų kaina bus nustatoma remiantis specialiu mažėjančiu integraciniu koeficientu“, - antradienį vykusiame vyriausybės posėdyje sakė V. Putinas.

Minskas sugebėjo susitarti su Maskva. Baltarusijos žmonėms už rusiškas dujas permokėti nereikės, rašo lenta.ru Baltarusijai pavyko gauti nuolaidą importuojamoms rusiškoms dujoms. Ši naujiena ypač džiugi paprastiems Baltarusijos gyventojams, kurių pajamos dėl rublio nuvertėjimo ir taip sumažėjo. Pastaruoju metu Baltarusijos socioekonomika stringa, todėl pigesnė energetika būtų nemažas akstinas šios šalies ūkiui.

Turkijos energetikos ministerijos pareigūnas penktadienį pranešė, kad dėl naktį Turkijoje įvykusio sprogimo nutrūko dujų tiekimas iš Irano į Turkiją. „Pradėta tvarkyti dujotiekį. Remontas užtruks savaitę ir tuo metu dujos nebus tiekiamos“, - sakė pareigūnas. Pasak jo, Turkija papildomai perka dujas iš Azerbaidžano ir Rusijos, kad kompensuotų dėl sprogimo atsiradusį trūkumą. Anot valstybinės naujienų agentūros, sprogimas nugriaudėjo rytinėje Turkijos Agro provincijoje.

Elektros energetikos specialistų nuomone, dalis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vis dar neracionaliai vartoja elektros energiją. Didžiausi suvartojimai – patalpų apšvietimui, naudojant šiuolaikinių poreikių ir techninių reikalavimų nebeatitinkančias elektros sistemas bei energijos netaupančius šviestuvus.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas dideles sąskaitas už šildymą sieja su savivaldybių nekompetencija tvarkytis šilumos ūkyje. Paprašytas pakomentuoti kalbas, jog šiame sezone gyventojai mokės rekordines sąskaitas už šildymą, atkreipė dėmesį į tai, kad brangsta energetiniai resursai, o ypač tai pasijaučia, kai jie importuojami iš vienintelės šalies – Rusijos. Kita vertus, A. Sekmokas sakė, kad šilumos kainos kai kuriose savivaldybėse skiriasi beveik dvigubai. „Tai nenormalu, negali būti.

Skambūs Vyriausybės pažadai dėl Lietuvai taikomos nesąžiningos gamtinių dujų kainos skųsti Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ Stokholmo arbitražo teismui iki šiol neįgyvendinami, nes Energetikos ministerija nesugeba skaidriai nupirkti su galimu bylinėjimusi susijusių teisinių paslaugų. Pasak dienraščio „Respublika“, Energetikos ministerija pati ieškinio parengti nepajėgia, o samdydama profesionalius teisininkus įklimpo į neskaidrių viešųjų pirkimų pelkę.

Benzinas Latvijoje liepą buvo septintoje vietoje pagal pigumą Europos Sąjungoje (ES), o dyzelinis kuras – dešimtoje, verslo portalui „Nozare.lv“ pranešė Latvijos centrinio banko ekonomistė Krista Kalnberzinia, remdamasi „Energy.eu“ duomenimis. Estijoje benzino kainos – antros mažiausios, o dyzelinio kuro – penktos mažiausios. Benzinas Lietuvoje liepą buvo aštuntoje vietoje pagal pigumą ES, o dyzelinas – antroje vietoje.

Pietų Korėjos atstovas penktadienį sakė, kad įtikinti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinės programos bus sunku ir kad mažai tikėtina, jog diplomatinės pastangos vėl pradėti derybas duos rezultatų. Po dvejų metų pertraukos surengtas abiejų Korėjų atstovų susitikimas branduolinės energetikos klausimais. Be to, aukščiausias Šiaurės Korėjos diplomatas lankosi Niujorke. „Dėl šešiašalių derybų esame nusiteikę visai ne optimistiškai“, - sakė Seulo atstovas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nusprendė, kad tarptautinės elektros jungties „NordBalt“ projektui finansuoti 2010-2016 metais 479 mln. Lt bus skirta iš lėšų, surenkamų už viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) teikimą. Dar 226 mln. Lt skyrė Europos Sąjunga. Visas VIAP tarifo, kuris įeina į galutinę elektros kainą vartotojams, dydis šiemet yra 6,01 ct/kWh, iš jų strateginių projektų finansavimui skiriama dalis yra 0,9 ct/kWh.

Visagino gyventojai nepatenkinti šalia stūksančia atomine elektrine. Mat jos atstovai reikalauja nuolaidų šilumai arba grasina visai atsijungti nuo miesto katilinės, rašo „Lietuvos rytas“. Nuolaidas, suteiktas elektrinei, tektų dengti visiems visaginiečiams iš savo kišenės. Miestiečiai baiminasi, kad per šildymo sezoną jiems reikės plačiau atverti pinigines.

Šilalės rajone baigiamas montuoti technologijų bendrovės „Siemens“ ir alternatyvios energijos projektų plėtros įmonių grupės „4energia“ vėjo jėgainių parkas. Kitame etape, atlikus derinimo darbus, pirmajame šalyje „Siemens“ vėjo jėgainių parke pradės veikti šešios vėjo jėgainės, kurios per metus galės sugeneruoti daugiau nei 40 tūkst. MWh elektros energijos, pranešė „Siemens“ atstovai.

Antrinė „INTER RAO Lietuva“ bendrovė „, “ iš UAB „Vėjų spektras“ įsigijo 30 MW instaliuotos galios vėjo jėgainių parką Kretingos rajone, Vydmantų kaime. Sandorio suma siekia 130 mln. Lt. Sandoris galutinai įvyko, kai leidimą suteikė konkurencijos taryba.

Šiandieniniame Lietuvos politiniame diskurse energetikos klausimai užima labai svarbią vietą. Atrodo, pagaliau stebime procesus, kurie veda link energetinio saugumo užtikrinimo ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo (Rusijos) mažinimo. Čia svarbu paminėti, kad dauguma infrastruktūros projektų (elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, planuojamas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos ir pan.

Alytaus miesto savivaldybė, pakėlusi vėzdą prieš šilumos tiekėją – bendrovę „Litesko", paduota į teismą dėl norimos sutrumpinti šilumos ūkio nuomos sutarties su šia įmone. Miesto tarybos sudaryta darbo grupė atliko šilumos ūkio valdymo strategijos analizę, įvertino esamo valdymo modelio efektyvumą ir padarė esminę išvadą – jis naudingas šilumos tiekėjams, bet ne vartotojams. O pastarieji vis labiau spaudžiami didesnių šildymo kainų, kurių galutinių negali nustatyti savivaldybė.

Bandoma dar labiau sumažinti finansinę naštą asmenims, gaunantiems mažas pajamas. Seime užregistruota įstatymo pataisa, pagal kurią numatoma galimybė kompensuoti dalį išlaidų ir už suvartotą elektros energiją. Šiuo metu, pagal teisės aktus, nepasiturintiems asmenims gali būti kompensuojama už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Tačiau gyventojams ne ką mažiau problemų kelia ir mokestis už elektrą.

Iškilus techninėms problemoms stabdoma Japonijos Ohi atominė elektrinė, praneša BBC. Dėl nenustatytų priežasčių rezervuare nukrito slėgis, ir nors jis jau grįžo į įprastinį lygį, elektrinės operatoriai teigia, kad teikia pirmenybę saugumui ir ieškos gedimo priežasties. Pranešama, kad radioaktyviųjų medžiagų į aplinką nepateko. Jėgainė yra apie 350 kilometrų į vakarus nuo Tokijo.

Premjeras Andrius Kubilius mano, kad vienos pirmaujančių pasaulyje branduolinės bendrovės - „Hitachi GE Nuclear Energy“ - įsipareigojimas investuoti ir įgyvendinti projektą teikia papildomų garantijų, kad Visagino atominė elektrinė pradės gaminti ir realizuoti elektros energiją 2020-aisiais.

Strateginis partneris statant naują atominę elektrinę Lietuvoje bus korporacija „Hitachi“ . Šią žinią  ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje paskelbė energetikos viceministras R. Švedas.

Latvijos prezidentas Andris Berzinis patvirtino, jog jo šalis suinteresuota pirkti Visagino AE pagamintą elektros energiją, bet vėl pareiškė, kad artimiausiais metais Latvija negalės skirti lėšų naujiems projektams. Pirmadienį interviu Latvijos radijui A. Berzinis pabrėžė, kad jis nėra prieš Visagino AE projektą. „Tai Lietuvos valstybės klausimas. Jie kvailai pasielgtų, jeigu to nedarytų, kadangi turi šios srities profesionalų. Aš tikrai nesu prieš šį projektą, linkiu Lietuvai sėkmės.

Lietuva šiuo metu už dujas moka daugiausia iš visų Europos Sąjungos šalių. Po Seimo rinkimų naujai iškepta Energetikos ministerija pažadėjo taisyti šią padėtį, tačiau vietoje derybų ir realių argumentų buvo pasukta atviros konfrontacijos keliu. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka Mūsų Vyriausybė tik kumščių daužymu į stalą bando pažaboti dujų tiekėjo apetitą, o jos siūlomos išeitys nelabai aiškios ir lėtai įgyvendinamos.

Rusija 2011 metais išgaus apie 510 mln. tonų naftos, pranešė Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, skelbia „RIA Novosti“. Rusijos ekonomikos plėtros ministerija anksčiau prognozavo, kad naftos gavybos apimtys 2011 metais išliks ties 2010 m. gavybos lygiu - 505 mln. tonų. Tačiau, V. Putino manymu, naftos gavyba 2011 metais vis dėlto ūgtelės vienu procentu. Per sausio-birželio mėnesius Rusija padidino naftos gavybą 1,2 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu prieš metus, - iki 252,4 mln.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka tikisi, kad 2012 metais sumažės iš Rusijos tiekiamų energijos išteklių kainos. Jis tai pareiškė, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, praneša BELTA. „Netgi rusai, formuodami biudžetą 2– 3 metams, atsižvelgia į tai, kad nafta, vadinasi, ir gamtinės dujos, atpigs. Norėčiau tikėtis, ir tai mano įsitikinimas, kad šiais metais kainų lygis yra aukščiausias“, – sakė A. Lukašenka.

Per žiemą už šildymą įsiskolinę gyventojai skolas stengiasi grąžinti vasarą. Tačiau jos gali ir nesumažėti – šilumos ir karšto vandens tiekėjai nuo liepos 1 dienos padidino įkainius. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojusios naujos šilumos ir karšto vandens kainos nustebino ne vieną panevėžietį.

Valdantieji priėmė pataisytą Gamtinių dujų įstatymą, kuris atvėrė kelią AB „Lietuvos dujos“ suskaldymui. Įstatymas numato, jog  Lietuvoje gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos bei tiekimo veiklų. Šiuo įstatymu neva siekiama sukurti konkurencingą ir ekonomiškai pagrįstą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją.

Bendrovės „Lietuvos energija“ valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (Kruonio HAE) pradėjo eksploatuoti didžiausią Lietuvoje saulės energijos panaudojimo sistemą. Ši alternatyvaus energijos šaltinius naudojanti sistema ne tik tausoja aplinką, bet ir leidžia sutaupyti.

Sukūrus kompaniją Visagino atominės elektrinės (AE) statyboms iš jos pasitraukti galimybių iš esmės nebebūtų, teigia UAB „Visagino atominė elektrinė“ išorinių reikalų direktorius Rimantas Vaitkus, pažymėdamas, kad sunkus sprendimas dėl pasiryžimo investuoti į projektą dar laukia. „Daug sunkesni sprendimai laukia artimiausioje ateityje, nes kai turi viską, sudėliotą tokiam projektui, reikia daryti sprendimą.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas davė nurodymą atnaujinti elektros energijos tiekimą Baltarusijai, praneša „RIA Novosti“. Tai žurnalistams pareiškė Rusijos valstybės vadovo spaudos sekretorė Natalija Timakova. Pasak jos, šeštadienį D. Medvedevas telefonu kalbėjosi su Rusijos kuro ir energetikos kompleksą kuruojančiu vicepremjeru Igoriu Sečinu, kuris informavo, jog Baltarusija įvykdė savo įsipareigojimus ir sumokėjo už elektros energiją.