Elektros energetikos specialistų nuomone, dalis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vis dar neracionaliai vartoja elektros energiją.
Didžiausi suvartojimai – patalpų apšvietimui, naudojant šiuolaikinių poreikių ir techninių reikalavimų nebeatitinkančias elektros sistemas bei energijos netaupančius šviestuvus.
Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus AB LESTO iniciatyva buvo atliktas elektros ūkio būklės ir elektros vartojimo vertinimas trijose tipinėse Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus mokyklose, siekiant parengti universalią viešą elektros energijos suvartojimo optimizavimo studiją, kuria galėtų naudotis daugelis įstaigų, planuojančių tvarkyti savo elektros ūkį.
Pasak LESTO racionalaus elektros vartojimo eksperto Manto Vaskelos, analizuojant elektros energijos vartojimo tendencijas Lietuvos ugdymo įstaigose, padaryta prielaida, kad yra mokyklų, kuriose elektra naudojama neracionaliai.
„Mūsų paskaičiavimai parodė, kad vienam mokiniui arba vienam kvadratiniam metrui tenkančios elektros energijos sąnaudos skirtingose mokyklose skiriasi kelis kartus. Kokios priežastys lemia šiuos skirtumus, ar tai susiję su neracionaliu elektros vartojimu, o gal su specialiais tų mokyklų poreikiais? Ieškodami atsakymų ir siekdami paskatinti šalies ugdymo įstaigas ekonomiškiau vartoti elektros energiją bei ugdyti racionalaus elektros vartojimo įpročius mokyklos bendruomenės aplinkoje, inicijavome socialinį projektą „Tiek, kiek reikia mokyklai,“ – sakė M. Vaskela.
Švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio teigimu, iki šiol vykdant mokyklų renovacijas, daugiausia dėmesio buvo skiriama pastatų šiltinimo problemai.
„Elektros energijos suvartojimas yra kitas, itin aktualus energetinio efektyvumo rodiklis. Mokyklų poreikiai turi būti patenkinti, tačiau svarbu, kad elektra būtų vartojama racionaliai, užtikrinant kokybę ir nešvaistant tam skirtų valstybės lėšų“, – teigė viceministras Vaidas Bacys.
Pasak jo, aiškiai matoma, kad siekiant energetinio efektyvumo, būtina žiūrėti kompleksiškai – investuoti į šiuolaikinę įrangą, atsisakyti daug energijos eikvojančių prietaisų, ugdyti racionalaus vartojimo įgūdžius.
„Pasitelkdami verslo indėlį ir rekomendacijas, norime atkreipti visų Lietuvos ugdymo įstaigų dėmesį į tai, kad, vykdant rekonstrukcijas ar remonto darbus mokyklose, prioritetine sritimi būtų laikomas ir elektros ūkio renovavimas bei dėmesys apšvietimo kokybei“, – sakė Švietimo ir mokslo viceministras.
Atsižvelgiant į drauge su Švietimo ir mokslo ministerijo suderintus atrankos kriterijus, LESTO ir bendrovės socialinio projekto partneriai – AB „City Service“ Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pasirinko tris mokymo įstaigas, kuriose atliko elektros energijos ūkio ir jos suvartojimo vertinimą.
„Tai yra išsamiausias iki šiol vykdytas elektros ūkio tyrimas mokyklose. Pagal jį bus parengta studija su konkrečiomis rekomendacijomis“, – sakė „City Service“ Inovacijų ir energetinio efektyvumo grupės vadovas Gytis Janušauskas.
Pasak jo, tyrimas parodė, kad mokyklose didesnė dalis elektros įrangos ir apšvietimo sistemų naudojami nuo mokyklų eksploatacijos pradžios, kai kuriais atvejais ilgiau nei 40 metų. Pasenusi įranga neefektyviai naudoja elektros energiją.
Atnaujinus ir ją ir sistemas, elektros energijos suvartojimą būtų suefektyvinti net iki 50 procentų. „City Service“ eksperto teigimu, geresnes darbo ir mokymosi sąlygas moksleiviams ir mokytojams užtikrinančios investicijos į elektros ūkį (priklausomai nuo pasirinktų sprendimų) atsipirktų maždaug per 4-9 metus.
Projekto „Tiek, kiek reikia mokyklai“ iniciatoriai šiuo metu derina klasių apšvietimo atnaujinimo darbų apimtis su Lietuvoje savo veiklą vykdančių užsienio šalių apšvietimo sistemų ir elektros instaliacijų prietaisų tiekėjų PHILIPS, OSRAM ir SLO LITHUANIA atstovais.
Keliose tyrime dalyvavusių mokyklų klasėse planuojama atnaujinti daugiausiai elektros energijos sunaudojančias – patalpų apšvietimo – sistemas pagal aukščiausius kokybės standartus. Atlikus šiuos darbus LESTO ir „City Service“ specialistai stebės elektros vartojimo tendencijas ir pokyčius, bus vertinamas įvykdytų pokyčių efektyvumas ir pateikiamos universalios rekomendacijos, kuriomis galės naudotis daugelis įstaigų, planuojančių tvarkyti savo elektros ūkį.
Vykdydama šį projektą, LESTO planuoja įgyvendinti ir aktyvią edukacinę programą drauge su pasirinktų mokyklų bendruomenėmis. „Šį rudenį mokyklose planuojame organizuoti racionalaus elektros vartojimo įpročius ugdančias paskaitas, konkursus, kitas energetinius resursus tausoti skatinančias veiklas, į kurias bus įtraukti pedagogai, moksleiviai ir jų tėvai“, – sakė LESTO racionalaus elektros vartojimo ekspertas M. Vaskela.
„Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos duomenimis, pagal ES šalių energetinį intensyvumą Lietuva yra tik 22-oje vietoje. Šis faktas patvirtina, kad mūsų valstybė yra tarp neracionaliausių energetinių išteklių naudotojų. Todėl elektros energijos tiekėjai, skirstytojai ir patys elektros vartotojai turi skirti kur kas daugiau dėmesio siekiant racionalaus elektros vartojimo", – teigė M. Vaskela.
Pasak LESTO generalinio direktoriaus Arvydo Tarasevičiaus, elektros skirstomojo tinklo ūkio ir veiklos efektyvumo siekimas – vienas pagrindinių elektros energetikos sektoriaus pertvarkos tikslų, numatytų Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimuose. „Siekdama veiklos efektyvumo, LESTO skatina racionalių verslo sprendimų ieškoti ir kitas institucijas, pradedant nuo efektyvesnio elektros energijos vartojimo“, – sakė bendrovės vadovas.
