Alytaus miesto savivaldybė, pakėlusi vėzdą prieš šilumos tiekėją – bendrovę „Litesko", paduota į teismą dėl norimos sutrumpinti šilumos ūkio nuomos sutarties su šia įmone. Miesto tarybos sudaryta darbo grupė atliko šilumos ūkio valdymo strategijos analizę, įvertino esamo valdymo modelio efektyvumą ir padarė esminę išvadą – jis naudingas šilumos tiekėjams, bet ne vartotojams. O pastarieji vis labiau spaudžiami didesnių šildymo kainų, kurių galutinių negali nustatyti savivaldybė.
Ir paskutinis kirtis šilumos tiekėjams – šią savaitę neleista pasididinti šilumos kainos, įskaičiuojant nepadengtas sąnaudas kurui.
Iš „Litesko" norima atimti dešimtmetį
Vasario pabaigoje miesto taryba priėmė sprendimą dėl šilumos tinklų nuomos sutarties su prancūzų kompanijos antrine įmone „Litesko" termino sutrumpinimo dešimčia metų.
2001–aisiais, po savivaldybės paskelbto konkurso miesto šilumos ūkiui modernizuoti ir renovuoti, buvo pasirašyta sutartis su „Litesko", kaip konkurso laimėtoja. Ši sutartis galioja iki 2016–ųjų vidurio.
Tačiau 2005–aisiais taryba papildė ir pakeitė šią sutartį – ji tapo galiojančia iki 2026–ųjų. Vasarį miesto taryba panaikino šios sutarties papildymus ir pakeitimus, nes jie priimti nepaisant nuostatos, kad pasibaigus nuomos sutarčiai turi būti įvertinti „Litesko" prisiimti įsipareigojimai dėl šilumos ūkio modernizavimo. To padaryti buvo neįmanoma dėl nepasibaigusios miesto šilumos ūkio nuomos sutarties.
„Litesko" dėl norimo atimti jos veiklos Alytuje dešimtmečio su ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Pagrindinis šilumos tiekėjų prašymas – uždrausti savivaldybės administracijai vykdyti minėtą tarybos sprendimą. Iš pradžių dėl įžeistos „Litesko" dalykinės reputacijos, arba dėl tarybos pakelto vėzdo prieš šią bendrovę, prašoma per 100 tūkst. litų. Turtinio pobūdžio reikalavimų suma įvardijama per 500 tūkst. litų.
Bylinėjimasis su savivaldybe dar neprasidėjęs. Tačiau, „Alytaus naujienų" duomenimis, „Litesko" šiam žingsniui jau yra pasisamdžiusi stiprią advokatų kontorą.
Iškilo įtarimų dėl pradinės sutarties
Tame pačiame tarybos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas dėl šilumos ūkio nuomos sutarties sutrumpinimo, iš savivaldybės tarybos narių ir administracijos atstovų sudaryta darbo grupė atlikti šio ūkio valdymo strategijos analizę ir įvertinti valdymo modelio efektyvumą.
Šios grupės atlikto darbo išvados jau pateiktos savivaldybės vadovams ir tarybos nariams. Jos turėtų būti vertingos bylinėjantis su „Litesko" dėl norimos sutrumpinti miesto šilumos ūkio nuomos sutarties.
Kaip konstatuojama šios grupės pateikiamoje medžiagoje, daugiau kaip prieš dešimt metų savivaldybės paskelbto konkurso miesto šilumos ūkiui modernizuoti ir renovuoti sąlygos buvo pritaikytos vienam dalyviui. Reikalavimas turėti įstatinį ar jam adekvatų ne mažesnį kaip 300 mln. litų kapitalą užkirto kelią konkurse dalyvauti Lietuvos šilumos įmonėms, nes tokių šalyje nebuvo. Todėl konkurso nugalėtoja pripažinta Prancūzijos kompanija „Dalkia". Netrukus paaiškėjo, kad „Dalkia" išsinuomoto miesto šilumos ūkio valdymą perduoda antrinei įmonei „Litesko".
Nors pagal tuomet galiojusį Vyriausybės nutarimą valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialinis turtas galėjo būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, miesto savivaldybė šilumos ūkį išnuomojo 5 metais ilgesniam laikotarpiui.
Praktiškai visa informacija, susijusi su investicijomis, techniniais–ekonominiais veiklos rodikliais, šilumos ir elektros kainodara, sutartimis, viešųjų pirkimų konkursais, yra pripažinta konfidencialia ir laikoma komercine paslaptimi. Paradoksalu – savivaldybė, per savo įmonę Alytaus šilumos tinklus išnuomojusi šilumos ūkį „Litesko", negali turėti įstatymais garantuotos įtakos šilumos ūkio veiklai vykdyti ir jos rezultatams. Todėl darbo grupė padarė išvadą, kad nuomos sutarties nuostatos šilumos ūkio valdymo kontrolei, kuri galėtų lemti ekonomiškai racionalių kainų vartotojams dydžių nustatymą, yra nepalankios.
Šilumos kainos didėja, dėl jų lemiamą žodį taria Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri neretai būna šilumos tiekėjų pusėje.
Darbo grupės įsitikinimu, dabartinis miesto šilumos ūkio valdymas yra neefektyvus ir nenaudingas nei miesto gyventojams, nei pačiai savivaldybei, nes „Litesko" veikla nukreipta į naudos sau gavimą, ir tai jai leidžia daryti galiojantys teisės aktai. Išeitis – pačios savivaldybės kontroliuojamas šilumos tiekėjas. Todėl neatsitiktinai tarp savivaldybės tarybos narių pasigirsta minčių kuo greičiau iš „Litesko" perimti šilumos ūkį. Bet tai ilgas ir brangus procesas, kuriam įveikti savivaldybei taip pat gali tekti prašyti žinomų advokatų pagalbos.
Tęsiasi mūšis dėl kainos
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija birželio viduryje penkeriems metams – iki 2016–ųjų birželio pabaigos – nustatė šilumos bazinės kainos dedamąsias „Litesko" filialui „Alytaus energija". Jose praktiškai nebeliko mazuto kaip rezervinio kuro, naudoto gamtinėms dujoms pakeisti. Mazutas, kol ateinančiais metais pradės veikti biojėgainė, kuro sąnaudose sudaro tik apie 2 procentus. 2004–aisiais nustatant bazinės kainos dedamąsias šis kuras sudarė apie 20 procentų.
Tačiau tuomet bazinė šilumos kaina Alytuje buvo 12,31 cento už kilovatvalandę be PVM, o dabar ji nustatyta dviejų rūšių, kai šilumos punktai priklauso „Litesko" ir kai šie punktai – vartotojų nuosavybė. Kaina atitinkamai – 25,23 ir 23,88 cento už kilovatvalandę be PVM. Pastarasis šilumai kol kas lengvatinis – 9 procentai.
Šilumos tiekėjų tvirtinimu, bazinė šilumos kaina pritaikyta prie Alytaus sąlygų, nes per pastaruosius penkerius metus naujų vartotojų beveik neatsirado – pastatyti tik du daugiabučiai ir kelios parduotuvės, o šilumos suvartojimas dėl renovuojamų pastatų bei šilumos taupymo gerokai sumažėjo. Gamtinių dujų kaina nuo 2004–ųjų padidėjo vos ne penkis kartus. 2004–aisiais 1 tūkst. kub. metrų gamtinių dujų kainavo 358 litus, dabar – 1 tūkst. 400 litų.
Šią savaitę vykusiame miesto tarybos posėdyje buvo nustatomos šilumos kainos dedamosios vieniems metams – iki 2012–ųjų rugpjūčio 31–osios. Taryba nesutiko, kad bazinės kainos kilovatvalandė dar didėtų 1,68 cento dėl patirtų sąnaudų už kurą, nes iki šiol skaičiuotoje kainoje buvo nepagrįstai didelis mazuto kiekis ir pusantrų metų nenustatant naujos bazinės kainos buvo naudojamasi šilumos tiekėjams naudinga kuro sąnaudų skaičiuote.
Nuo lapkričio šilumos kilovatvalandė turi atpigti 1,81 cento, nes baigiasi šilumos tiekėjams suteikta ankstesnė teisė pasidengti skolas dėl kuro sąnaudų.
Galutinį žodį dėl metinės šilumos kainos dedamųjų turi tarti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau jau šiandien iš skelbiamos statistikos matyti, kad šilumos kaina Dzūkijos sostinėje – viena didžiausių šalyje, ir ji vis didėja. Pavyzdžiui, kovą šilumos kilovatvalandė be PVM alytiškiams, kurių šilumos punktai priklauso „Litesko", atsiėjo 27,53 cento, o tiems, kurie patys valdo minėtus punktus, – 27,27 cento. Birželį šios kainos atitinkamai – 29,17 ir 28,91 cento. Iš beveik 600 mieste esančių daugiabučių didžioji dalis šilumos punktų priklauso „Litesko".
Apie dar brangstančias gamtines dujas, gal net iki 30 proc., jau kalbama beveik oficialiai. Todėl ateinantis šildymo sezonas gali būti grėsmingas daugeliui alytiškių.
