Skambūs Vyriausybės pažadai dėl Lietuvai taikomos nesąžiningos gamtinių dujų kainos skųsti Rusijos dujų monopolininkę „Gazprom“ Stokholmo arbitražo teismui iki šiol neįgyvendinami, nes Energetikos ministerija nesugeba skaidriai nupirkti su galimu bylinėjimusi susijusių teisinių paslaugų.
Pasak dienraščio „Respublika“, Energetikos ministerija pati ieškinio parengti nepajėgia, o samdydama profesionalius teisininkus įklimpo į neskaidrių viešųjų pirkimų pelkę.
Teisinių paslaugų, susijusių su ieškinio prieš „Gazprom“ teikimu Stokholmo arbitražo teismui, pirkimo konkursas buvo paskelbtas dar balandį. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), gavusi keleto tiekėjų skundus dėl neskaidrių konkurso sąlygų, procedūras sustabdė, kol bus atliktas jų įvertinimas.
Išnagrinėjusi visus ministerijos pateiktus konkurso dokumentus, VPT aptiko, kad konkurso sąlygos pažeidžia ne tik kai kuriuos Viešųjų pirkimų įstatymo punktus, bet ir pačios ministerijos priimtas supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles.
VPT įpareigojo ministeriją pakeisti pirkimo sąlygų nuostatas, kurios prieštarauja minėtiems teisės aktams, be to, riboja konkurenciją.
Kaip „Respublikai“ komentavo VPT direktoriaus patarėja Aušra Pocienė, konkurso sąlygose reikalauta, kad paslaugos teikėjas būtų atstovavęs ne mažiau nei trijose investicinio arbitražo bylose, kurių kiekvienos ginčo suma buvo ne mažesnė kaip 150 milijonų litų. Taip pat buvo reikalaujama, kad teikėjas būtų teikęs paslaugas bent penkiose arbitražo bylose pagal Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto taisykles ir bent trijose bylose, susijusiose su arbitražo teismo sprendimo apskundimu pagal Švedijos teisę.
Tačiau, pasak A.Pocienės, perkančioji organizacija nepagrindė, kodėl nebūtų kompetentingas ir pajėgus įvykdyti sutarties sąlygas pretendentas, atstovavęs bent vienoje arbitražo byloje.
Pro specialistų akis neprasprūdo ir Energetikos ministerijos konkurso sąlygose nustatytas apmokėjimo už paslaugas būdas – fiksuota kaina. Mat nėra aišku, kiek tiksliai paslaugų, prekių ir darbų reikės iš tikrųjų.
„Pasiūlėme ministerijai taikyti dalinį apmokėjimą: viena kainos dalis būtų apskaičiuojama pagal fiksuotą įkainį, pavyzdžiui, specialisto darbo valandinį įkainį, o kitą kainos dalį sudarytų faktinės teikėjo išlaidos“, – aiškino A.Pocienė.
VPT atstovė tikisi, kad ministerija atsižvelgs į rekomendacijas ir pakoreguos teisinių paslaugų pirkimo sąlygas. Tačiau Energetikos ministerija turi teisę ir nesutikti su VPT išvadomis bei apskųsti jas teismui.
Tai reikštų, kad ieškinio prieš „Gazprom“ rengimas išvis nugrimztų į miglas.
Ką daryti, ministerija neapsisprendžia jau beveik savaitę. Mat ministras A. Sekmokas atostogauja. Į „Respublikos“ pateiktus klausimus ministerijos klerkai atsiuntė itin lakonišką atsakymą: „Ministerija Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas gavo, šios išvados bus vertinamos.“
Parlamentaro Algirdo Butkevičiaus teigimu, Energetikos ministerijos dalinami pažadai, kad „Gazprom“ bus priversta sumažinti dujų kainą, darosi juokingi, bet tie juokai jau rudenį daugeliui vartotojų gali virsti ašaromis. „Ministras nuolat kalba, kad dirba Lietuvos labui, bet realių veiksmų nematome. Tik verkšlenimus arba grasinimus. O reikia kalbėtis ir prekiauti. Norimą ekonominį rezultatą galima pasiekti ir diplomatiniais kanalais. Tai yra menas, kuriam reikia gebėjimų. O pas mus į atsakingus postus naujoje ministerijoje priimtiems žmonėms trūksta kompetencijos. Kitas dalykas – nemažai ten dirbančių specialistų bijo priimti bet kokius sprendimus, vengdami atsakomybės, nes puikiai mato, kas dedasi Lietuvos energetikos sektoriuje. Todėl ir vyksta tam tikras delsimas. Na, trečias variantas irgi yra, nors neįtikėtina, bet nejaugi norima pakenkti žmonėms?..“, – sakė A. Butkevičius.
