Derybas dėl dujų kainos su „Gazprom“ Europos Komisijos palaikoma Lietuva ketina tęsti iki lapkričio. Jų fone yra pažymima pažanga ir planai dėl suskystintų dujų terminalo, kuris teoriškai galėtų tapti alternatyva rusiškoms dujoms.
„Vyriausybė yra įgaliota iki lapkričio 1 dienos parengti planą, kaip bus įgyvendintas Gamtinių dujų įstatymas ir jo įgyvendinimo įstatymas, ir būtent iki tos datos mes ir planuojame vesti derybas“, – sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas žurnalistams antradienį.
Šiose derybose Lietuva turi stiprų Europos Komisijos (EK) užnugarį.
„Dėl III paketo dujų sektoriuje yra labai teigiamai pasisakęs Europos energetikos komisaras Giunteris Otingeris (Guenther Oetinger), visai neseniai gavau jo laišką, kuriame jis ir toliau pareiškia pritarimą ir paramą trečiojo paketo įgyvendinimui, mūsų priimtiems įstatymams ir patvirtina, kad EK atstovai dalyvaus derybose kaip trečioji šalis, kad derybos vyktų pakankamai priimtinai“, – sakė A. Sekmokas.
Ministras taip pat pažymėjo, kad dar yra per anksti kalbėti apie postūmius derybose ir teigė nemanąs, kad tokio pobūdžio informacija prisidėtų prie derybų sėkmės.
Savo ruožtu Premjeras Andrius Kubilius priminė savo praėjusių metų kovą įvykusį pokalbį su Rusijos Premjeru Vladimiru Putinu, kuriame jis pareiškė, kad „Gazprom“, jeigu nenori prarasti klientų, turėtų galvoti apie savo kainų politikos labai spartų modernizavimą.
„Deja, iki šiol mes to nematome. Ne mes vieni esame nepatenkinti tokia nelanksčia „Gazprom“ kainų politika, jeigu neklystu – panašų nepasitenkinimą yra išreiškę ir labai stambūs „Gazprom“ dujų vartotojai – Italijos, Vokietijos kompanijos. Galbūt yra ir daugiau tokių, kurios pasiekė, kad „Gazprom“ yra priverstas keisti kainų politiką jų atžvilgiu“, – sakė A. Kubilius.
Planuojama, kad suskystintų dujų terminalas ir įgyvendinami įstatymai sudarys prielaidas konkurencijai dujų sektoriuje. „Mūsų metiniai poreikiai yra apie 3 mlrd. kubinių metrų dujų. Nesuklysiu pasakęs, kad mes planuojame iki 1,5 mlrd. kubinių metrų pajėgumų terminalą“, – sakė A. Kubilius.
Tuo tarpu bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis pažymėjo, jog teoriškai įmanoma, kad terminalas aprūpintų visą Lietuvą.
„Laivo galingumas yra modeliuojamas, jis priklausys nuo įrangos. Maksimaliai teorinis galingumas tokio laivo galėtų būti apie 20 mln. kubinių metrų per dieną, kas būtų maksimalus Lietuvos žiemos poreikis. Teoriškai galėtume visą Lietuvą iš to terminalo aprūpinti“, – sakė R. Masiulis.
Kaip bus iš tikrųjų, paaiškės spalio gale, kai bus pateiktas verslo modelis. „Galimi kombinaciniai variantai. Šį projektą vystant galimi įvairūs pasirinkimai – dalis iš terminalo, arba viskas iš terminalo, pasirinkimo galimybės yra priklausomai nuo to, kiek mes investuojame į vamzdynus“ ar platiname vamzdynus, ar tiesiame naujus vamzdžius", – sakė R. Masiulis.
Veikiantį terminalą planuojama turėti jau 2014 metais. Premjeras informavo, kad dar šiemet planuojama paskelbti ir realizuoti konkursą dėl įrangos pirkimo. Kitąmet planuojama siekti pasirašyti kontraktų dėl dujų tiekimo.
Dėl tiekimo yra pasirašyti du ketinimų protokolai – su amerikiečių kompanija „Cheniere“ dėl skalūninių dujų tiekimo ir su Ispanijos kompanija „GasNaturalFenosa“. Galutiniai pasiūlymai paaiškės po konkurso.
Preliminariai skaičiuojama, kad terminalas kainuos apie 200–300 mln. eurų.
Jeigu bus pasilikta prie prioritetinės vietos, kas paaiškės po to, kai bus baigtas aplinkos vertinimas, reikės gilinti kanalus. „Kanalas iki Kiaulės nugaros turės būti pagilintas iki 14,5 metro“, – sakė R. Masiulis.
