emocijos

Viena iš sunkiausių patirčių asmeniniame gyvenime yra artimo žmogaus netektis. Kai tai nutinka netikėtai, daugelis nežino, kaip susidoroti su savo jausmais ir emocijomis, nes tokiose situacijose tai labai sudėtinga. Psichologė Rūta Navickė sako, kad kiekviename iš mūsų sielvartas gali pasireikšti labai įvairiai. Po artimo žmogaus netekties, pasak jos, sielvartas gali pasireikšti tiek viduje, tiek išorėje, tačiau šios išraiškos ne visada sutampa.

„Esu mama, auginu ketverių metų dukrą, kuriai viešumoje dažnai užeina ašarų pakalnės ir isterijos. Ne kartą ji yra kritusi ant žemės prekybos centruose, klykusi, verkusi. Tačiau tai, ką aš išgirdau vakar parduotuvėje iš svetimos moters, mane kaip jauną mamą visiškai sugniuždė“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Sonata. Kaip jau tikriausiai supratote, mano keturmetė dukra – tikrai kietas riešutėlis.

Labai nemalonu, kai jūsų vaiką viešoje vietoje ištinka pykčio priepuolis, tačiau kai vienos kavinės savininkas paprašė šeimos išeiti, kilo didžiulė diskusija apie tai, kas gi yra neteisus. Australijos kavinės savininkas sulaukė kritikos už tai, kad išvarė šeimą, kai jų vaikus ištiko pykčio priepuolis dėl ledų, tačiau kai kurie gynė šį vyrą.

Naujausią kolekciją pristačiusi dizainerė Agnė Kuzmickaitė pripažino, jog šie metai nebuvo lengvi – ji neteko mylimo tėčio. Moteris paatviravo, jog mintys apie darbą šiuo sunku laikotarpiu kažkiek gelbėjo. Agnė Kuzmickaitė lapkričio 6 dieną neteko mylimo tėčio, Lietuvos filosofo, politinio bei visuomenės veikėjo, signataro Bronislavo Juozo Kuzmicko. Naujienų portalui tv3.lt naujausios kolekcijos pristatymo renginyje ji atskleidė, kaip sekėsi išgyventi šį sunkų laikotarpį.

Galbūt žmonės nenori to pripažinti, bet dauguma jų žiūri pornografiją. Ekspertai sako, kad per dažnas pornografijos žiūrėjimas gali tapti problema. Tobulėjant technologijoms, suaugusiesiems skirtas turinys tampa vis prieinamesnis, o šiais laikais jis netgi pritaikytas moterims. Žmonės vis mieliau pasineria į seksualias fantazijas, rašo dailystar.co.uk.

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika: vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų asmeninės psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo – pokytis siekė net 44 proc. Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimo tyrimas atskleidžia reikšmingus psichikos sveikatos būklės pokyčius.

Turbūt ne kartą susidūrėte su žmogumi, kuris pagirtas už sėkmingai atliktą darbą ar puikius akademinius pasiekimus nedrąsiai tarsteli: „Na, šįkart tiesiog pasisekė“, „Atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje“. Pamanėte, kad žmogus tikriausiai kuklus. Galbūt. Bet tikėtina, kad jį kamuoja apsimetėlio sindromas (angl. imposter syndrome). Apie jį pasakoja psichikos sveikatos centro „Neuromeda“ medicinos psichologė Kamilė Petrulėnaitė Apsimetėlio sindromas.

Pirmoji Ukrainos ponia Olena Zelenska neseniai „BBC“ atskleidė, kokį emocinį poveikį jų šeimai padarė Rusijos invazija Ukrainoje ir besitęsiantis karas. Itin asmeniškame interviu ji pasidalino, kad jai yra be galo sunku matyti tai išgyvenančius savo vaikus. Interviu metu O. Zelenska atskleidė, kad kone labiausiai jai trūksta laiko, kurį galėtų praleisti kartu su savo šeima. „Tai gali skambėti kiek savanaudiškai, bet man reikia savo vyro, o ne istorinės asmenybės“, – sakė ji.

„Mano misija ir kūrybos esmė ‒ paliesti žiūrovų sielas“, – ne viename interviu yra sakiusi choreografė, šokio teatro ACH įkūrėja Anželika Cholina, ir pastaroji jos teatro premjera „Jaunystė“ yra ryškus įrodymas, koks stiprus gali būti meno emocinis poveikis žiūrovams.

Visiems žinoma, kad alkoholis, ypač vartojamas dideliais kiekiais, nėra naudingas sveikatai. Nuo to, kiek ir kaip dažnai geriate, priklauso organizmui daroma žala. Ypač pošventiniu laikotarpiu žmonės dažnai pradeda pastebėti kai kuriuos nepageidaujamus alkoholio vartojimo šalutinius poveikius. „Evergreen Life“ direktorius dr. Brianas Fisheris pasidalijo faktais, kokie yra pavojingi šalutiniai alkoholio vartojimo padariniai, rašo express.co.uk.

Psichikos sveikatos raštingumas yra itin svarbus siekiant emociškai sveikos ir laimingos visuomenės. Kiekvienas, suprasdamas, kas vyksta jo viduje ir turėdamas žinių bei gebėjimų, kaip su tuo tvarkytis, tampa įgalintas sėkmingai veikti iššūkių kupiname šiandieniniame pasaulyje.

Itin emocingame ir vos muštynėmis nepasibaigusiame trečiajame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos mače užtikrintai triumfavo Vilniaus „Rytas“, sutriuškinęs be Nenado Čanako likusį Panevėžio „Lietkabelį“. „Rytas“ namuose šventė skambią pergalę – 85:62 (22:9, 29:18, 16:18, 18:17). Dabar vilniečiai serijoje iki keturių pergalių pirmauja 2-1. Ketvirtosios rungtynės vyks šeštadienį Panevėžyje.

Sveikatos priežiūros specialistai iš visos Lietuvos jau netrukus galės nemokamai naudotis specialiai jiems sukurta internetine įtampos mažinimo programa. Programos kūrėjai atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai yra viena iš daugiausiai streso darbe patiriančių grupių, o profesionali psichologinė pagalba ne visada lengvai prieinama dėl ilgų darbo valandų. Programa vadinsis FOREST+ ir pradės veikti nuo šių metų balandžio.

Ketvirtadienį ryte prasidėjęs Rusijos puolimas Ukrainoje vietos gyventojus išgąsdino, nors ir nebuvo netikėtas. Šalies rytuose gyvenantys žmonės karo šešėlyje gyvena jau aštuonerius metus, todėl reaguoja ramiau, o štai sostinėje Kijeve regima panika ir bėgimas iš miesto. Ukrainos sostinė Kijevas bombų sprogimus paskutinį kartą girdėjo Antrojo pasaulinio karo metais ir – šiandien ryte.

Nesaugumas, emocinis šaltumas ir kiti vaikystėje patirti išgyvenimai gali būti viena iš priežasčių, kodėl žmonės pradeda rūkyti. Kuriuo nors vaikystės laikotarpiu patirtos traumuojančios patirtys gali lemti psichikos sutrikimus, kurių simptomus žmonės stengiasi palengvinti vartodami tam tikras medžiagas. Ilgainiui tai virsta priklausomybe.

Žarnyno mikrobiomas – mūsų virškinimo sistemoje gyvenančių bakterijų pasaulis – egzistuoja ne tik tam, kad sukeltų pilvo skausmą ar padėtų suskaidyti maistą. Mokslo bendruomenėje atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad šie maži padarėliai daro didžiulę įtaką mūsų elgesiui, įskaitant (potencialiai) ir mūsų reakciją į baimę. Atliekant naują tyrimą, kuriam vadovauja Kalifornijos universitetas Los Andžele, buvo rasta įrodymų apie dar vieną neįprastą ryšį tarp skrandžio ir smegenų.

Net pusė tautiečių antrojo karantino metu emociškai jaučiasi prasčiau, nei anksčiau ir patiria riziką susirgti depresija. Tokią naujausią statistiką išryškino vasarį atlikta „Spinter tyrimų“. Situacijos negerina ir kalendorinis pavasaris. Įprastai padidėjusiu nuovargiu, vitaminų ir saulės trūkumu pasižymintį laikotarpį šiemet sunkina užtrukęs darbas iš namų, sumažėjęs bendravimas, baimė dėl sveikatos, nežinomybė dėl ateities ir vis grįžtanti žiema.

Nesibaigiantis karantinas vis labiau kenkia lietuvių psichikai. Daugėja smurto šeimose, nuo nerimo ir vienatvės kenčia senjorai. Psichologai samdo vis daugiau pagalbininkų, pokalbių su skambinančiais ne tik daugėja, bet jie ir ilgėja. Kad lietuviams labai trūksta bendravimo, patvirtina ir ryšio bendrovės, fiksuoja augančius telefoninių pokalbių srautus. „Kai sėdi tarp 4 sienų vienas, pas mane visi jau išmirę, vienintelė, 6 metai, kaip dukrelė mirė, vėžys buvo galvoje.

Apklausos rodo, kad maždaug pusė lietuvių dėl karantino jaučia nerimą, liūdesį ir net fizinį skausmą. Blogėjanti žmonių psichologinė būsena daro blogą įtaką ir produktyvumui bei darbo našumui, tad vis daugiau įmonių užsako ir apmoka psichologų konsultacijas savo darbuotojams. Vyriausiąja kasininke viename prekybos centre dirbanti Sigita sako, kad parduotuvių darbuotojai per karantiną – kaip lakmuso popierėliai – sugeria negatyvias žmonių emocijas.

Šiais laikais, tikriausiai, kaip niekada anksčiau, patiriame daug streso ir dažnai nesusitvarkome su neigiamomis emocijomis – baime, pykčiu, nerimu. Jos veikia ne tik mūsų psichologinę savijautą, bet ir sveikatą. Išvengti emocijų praktiškai neįmanoma, tačiau įmanoma jas išlaisvinti naudojant specialią techniką – emocijų paleidimą. To moko Kaune gyvenanti emocijų paleidimo trenerė Zita Juodsnukytė-Jocevičė.

Nuotolinis ugdymas kenkia vaikų sveikatai, tokią išvadą daro Vilniaus universiteto mokslininkai ir medikai. Vaikai per ilgai vargina akis prie kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranų, per mažai juda. Dėl to didėja antsvoris, pilnėja nutukusių vaikų gretos. Kenčia ir mokinių psichika – mokantis iš namų patiriama ir daugiau streso bei nerimo. Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos Fizinio ugdymo mokytojas Artūras Navickas kasdien sveikinasi su klase.

Baimė, kad miršti, gali išprotėti arba netekti sąmonės – tokius jausmus gali išgyventi panikos ataką patiriantis žmogus. Psichologų teigimu, svarbu žinoti, kaip atpažinti panikos ataką, nes neretai šią būseną galima supainioti ir su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, infarktu, kurio simptomai itin panašūs. Tiek panikos ataką, tiek infarktą patiriantis žmogus gali jausti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, dusulys, smarkus širdies plakimas, galvos svaigimas.

Dėl pandemijos moterys nukentėjo labiau nei vyrai. „Sodra" nustatė, kad būtent moterys šiemet dažniau už vyrus prarado darbus.  Be to, vyriausybė keičia paramą nuo pandemijos nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui. Subsidijos bus mokamos visoms bent 30 proc. apyvartos netekusioms įmonėms, nesvarbu, iš kokio sektoriaus. O subsidijų dydis priklausys nuo pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Po pirmosios Seimo rinkimų nakties – Lietuvoje rytas išaušo kiek kitoks.  Balsavimą daugiamandatėje apygardoje triuškinančiai laimėjo dabartiniai opozicijos atstovai konservatoriai. O dar labiau netikėtai sublizgėjo politikos naujokė Laisvės partija, aplenkusi ne tik buvusius kolegas – Liberalų sąjūdį, bet ir pelniusi lygiai tiek mandatų, kiek socialdemokratai. Taip pat, ko gero didžiausi pirmojo Seimo rinkimų turo pralaimėtojai – valstiečiai žalieji.

Žmonių laukiančių psichologų ir psichiatrų pagalbos jau dabar kartais ir dvigubai daugiau nei prieš pandemiją, tačiau specialistai tikina, kad tai tik pradžia. Tikrosios pasekmės neva gali pasijausti tik po kelių metų, kai gali kilti psichinių sutrikimų pandemija. Todėl ragina jau dabar imtis priemonių ir tam ruoštis.  Tautiečiai atviri – dėl koronaviruso juos kaustė nerimas ir vis dažniau kamavo neigiamos emocijos.

Nerimas, panikos priepuoliai ir gilėjanti depresija. Tokias psichologines lietuvių problemas išryškino karantinas. Dėl to gerokai padaugėjo žmonių, ieškančių profesionalios pagalbos. Tačiau karantinas pakeitė ne tik emocinę lietuvių būseną, bet ir psichologinių konsultacijų pobūdį. Pradėjo veikti projektas, į kurį įsitraukę psichologai kviečia problemas spręsti ne jų kabinetuose, o per kompiuterio ekraną. Psichologė Viktorija pradeda nuotolinę konsultaciją.

Itin nuoširdus ir žavus įvykis iš Australijos, kuris įrodo, kad niekada nėra per vėlu džiaugtis ir paprastomis akimirkomis.  Žmona nufilmavo ir į socialinį tinklą patalpino įrašą, kuriame surengė staigmeną savo vyrui 25-ojo gimtadienio proga. Vyras gavęs dėžutę ją atidaro, tačiau ne iš karto supranta, kas tai per dovana. Šis manė, kad pakuotėje laikrodis, tačiau tai – šuns apykaklė.  Po akimirkos sumišimo žmona nusprendė tęsti staigmena, todėl į kambarį įnešė augintinį.

Pasibaigus karantinui, medikus užplūdo nerimo ar depresijos simptomus jaučiantys žmonės. Specialistai aiškina, kad tokių pacientų jau po karantino padaugėjo net 3-4 kartus. Vizito laukiančiųjų virtualios eilės tįsta poliklinikose, psichikos centruose, apie tai vis garsiau kalba ir pacientus vienijančių organizacijų atstovai. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių bendrijos nariai prieš kamerą mielai užtraukia vieną kitą dainą.

Dėl koronaviruso ir karantino daugelis žmonių išgyveno įvairiausius jausmus – nerimą, pyktį, liūdesį, situacijos neigimą. Specialistai sako, kad visa tai yra normalu, ir kiekvienas žmogus pasirenka priimtiniausią sau būdą, kaip su tuo susitvarkyti. Tačiau VUL Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė užtikrinta – apie vieną visuomenės grupę, medikus, iš ypač arti susidūrusius su įvairiomis grėsmėmis ir psichologiniu spaudimu, kalbama per mažai.

Jessica Chamberlain savo socialiniame tinkle pasidalijo ypatinga akimirka. Įraše nufilmuota, kaip ji savo vyrui įteikia ypatingą dovaną. Rankose – pliušinis meškiukas. Tačiau į jį įrašytas balsas – visa dovanos prasmė. Paspaudus meškiuką šis pasako „aš tave myliu“, o balsas – dukros, kurios pora neteko prieš du metus. Išgirdęs šiuos žodžius vyras nesulaikė emocijų ir pravirko, o tam neatsilaikė ir internautai. Emocionali akimirka – vaizdo siužete.

Palengvėjus karantinui žmonės grįžta į Bankoko gatve, o taip pat ir katės į darbą. Jų pagrindinis darbas kačių kavinėje „Caturday“ – gulėti, leisti glostyti tave ir valgyti. Atrodo nieko sudėtingo, tačiau tokia veikla žmonėms turi ypatingą poveikį. Tai padeda sumažinti pandemijos metu sukeltą stresą. Prieš įeinant klientams būtinai patikrina temperatūrą ir, žinoma, privaloma nusiplauti rankas. Patekę į vidų, jie visada turi nešioti kaukes. Ypatingos vietos kadrai – vaizdo siužete.

Du mėnesius karantino kasdienybe gyvenančių lietuvių nuotaikos, pasak psichologų, po truputį keičiasi ir, deja, ne į gerą pusę – liūdesį ir baimę dėl užkrato po truputį vis labiau papildo pyktis. Specialistai tai sieja su gyventojų jaučiamu finansiniu nesaugumu. Tad psichoterapeutai sako, kad norint išvengti sunkių smurtinių nusikaltimų karantino švelninimas ar net nutraukimas būtinas. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Liūdna būti vienam izoliacijoj. Taip.“ „Slogios tokios. Taip.

Lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių ir interseksualų (LGBTI) emocinė ir psichologinė būklė Lietuvoje yra prasčiausia Europoje, rodo šią savaitę paskelbtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimas. 14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.

Pasaulyje tvyrant įtampai dėl viruso pandemijos sukeltų padarinių, pastebimas ir žmonių psichologinės būsenos pablogėjimas. Psichoterapeutė Daiva Žukauskienė įvardijo, kada gali pasireikšti pirmieji požymiai, rodantys emocinės būklės suprastėjimą, taip pat paaiškino, kokių emocinės savikontrolės būdų vertėtų imtis, jeigu yra jaučiamas nerimas. Psichoteraupeutė D. Žukauskienė pasakoja, kad veiksnių, galinčių lemti mūsų emocinės savijautos pablogėjimą, yra įvairių.

Keturmetis autizmą turintis berniukas, kuriam sunkiai sekėsi prisitaikyti prie naujo karantino režimo, pagalbos sulaukė iš naujo keturkojo draugo. Carlas Morrisonas iš Šiaurės Airijos nusprendė savo keturmečiui sūnui Haydenui padovanoti šuniuką, kad jam būtų lengviau laikytis saugaus atstumo taisyklių, ir jaudinančio momento vaizdo įrašu pasidalino Tviteryje. Jis paaiškino, kad autizmą turinčiam ir kalbėti dar nemokančiam Haydenui sutrikimą suvaldyti padeda įprastas režimas.

Grandiozinis Trakų rajono savivaldybės pedagoginės, psichologinės tarnybos bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros planas sukurti žmogaus jausmus ir emocijas matuojantį prietaisą sukėlė ne vieno Lietuvos mokesčių mokėtojo nuostabą ir pasipiktinimą.

Trakų rajono savivaldybė užsimojo pranokti visą likusį pasaulį ir už daugiau nei pusę milijono eurų gyventojų pinigų siekia sukurti analogų neturintį prietaisą – jausmomatį. Prietaisas esą turėtų suduoti smūgį rajono gyventojų depresijai, migracijai, savižudybėms, mažinantį smurtą šeimose ir net auginti kūrybingumą. Tiesa, plačius Trakų rajono valdininkų užmojus ekspertai mala į miltus, ragina stebuklais netikėti ir įtaria galimą valdininkų norą tiesiog išplauti apvalias pinigų sumeles.

Tėvystė – džiugių akimirkų, neišdildomų įspūdžių metas. Tiesa, be džiugesio galime atrasti ir tam tikrų išbandymų visumą. Bene svarbiausias dalykas auginant savo atžalas yra jų auklėjimas. Būtent pravėrus tėvystės duris, daugelis tėvų svarsto, kaip tinkamai suformuoti psichologinio ir emocinio raštingumo pagrindus savo atžaloms.

Ar kada nors, girdėdami būgnų garsą arba gitaros virpesius, pajutote nubėgančius šiurpuliukus per visą kūną? Jei taip, jūsų smegenų veikla yra išskirtinė, rašo iflscience.

Nuo pat 1969 žmonės žinojo apie keistus ledo žiedus, kurie susiformuodavo Baikalo ežere, tačiau ilgus metus ši fenomenali struktūrų susidarymo priežastis nebuvo ištyrinėta. Tačiau dabar tyrinėtojai tam turi paaiškinimą, rašo iflscience.com Apie 25-30 milijonų metų skaičiuojantis Baikalo ežeras yra vienas iš seniausių pasaulio ežerų. Maksimalus gylis šiame ežere siekia 1,642 metrus.

Paauglystė – nelengvas laikotarpis kiekvienam žmogui. Tai metas, kai ieškoma savęs, linkstama į kraštutinumus, patiriama daug sumaišties. „Išaugs, praeis“, – taip neretai aplinkiniai ir artimieji vertina pernelyg audringas paauglių emocijas. Vis dėlto labai svarbu atskirti, kada netinkamas elgesys jau nebėra norma – riba tarp jos ir patologijos gali būti plona tarsi siūlas.

Lietuviai brenda iš liūdesio duobės: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį šalies gyventojai tikina besijaučiantys laimingi. Vis mažiau tų, kurie teigia norintys emigruoti ir vis daugiau tų, kurie didžiuojasi esantys lietuviai. Be to, naujausios apklausos rodo, kad net 7 iš 10 tautiečių yra optimistiškai nusiteikę dėl ateities. Tiesa, vienu dalyku lietuviai ir šioje džiugiausioje apklausoje skųstis nenustojo.

Fengšui specialistai, būrėjai, magai ir astrologai yra įsitikinę, kad kai kurie daiktai, esantys namuose, pritraukia blogą energiją. Jų teigimu, yra net keliolika daiktų, kurių geriau savo namuose nelaikyti.  Sužinokite, kokie daiktai pritraukia blogą energiją ir neleidžia jums gerai jaustis.  1 Suplyšę, netinkami dėvėti drabužiai ir batai;  2. Įtrūkę indai. Valgomieji indai simbolizuoja šeimą, todėl jeigu turėsite skilusių, gali būti, kad ir šeimoje atsiras nesantaika.

Didžiosios Britanijos princas Harry antradienį sakė emocingą kalbą kasmetiniuose „WellChild“ apdovanojimuose Londone. Princas akcentavo, kad šiemet – viskas kitaip, nes jis pats tepo tėčiu. Taip pat pasakojo, kad negalėjo suprasti visko, kol pats nepatyrė šio jausmo. „WellChild“ apdovanojimai skirti švęsti įkvepiančias sunkiai sergančių vaikų ir jaunimo istorijas, taip pat patiriančius gyvenimo sunkumus, bet kovojančius.

Alpakos – ne tik taikūs ir gražūs gyvūnai. Jos gali tapti puikiu metodu neįgaliems vaikams lengviau priimti juos supantį pasaulį ir padidinti savo jaučiamų emocijų spektrą. Bent jau taip teigia ekskursijas organizuojanti pirmojo alpakų ūkio Lietuvoje įkūrėja, ir tikina, kad gydymas alpakomis populiarėja visame pasaulyje. „Susipažinkite. Mano rankose – Bembis. Ir jam tik trys dienos. Štai šalia jo mamytė. Iš tikrųjų alpakos savo vaikučio laukiasi net vienerius metus, kiek ilgiau nei žmogus.

Pasaulis turi naujus krepšinio čempionus. Sekmadienio vakarą milžiniškoje Pekino arenoje nugriaudėjo paskutinė ir svarbiausia pasaulio pirmenybių dvikova – finale po 13 metų pertraukos triumfavo Ispanijos rinktinė. Tiesa, Kinijoje praūžusi krepšinio fiesta toli gražu nebuvo tik finalas.

Turbūt nieko nenustebintų moteris, kuri savo gyvenimą susieja su vestuvių, krikštynų ar kitų pakilių švenčių planavimu. Vis tik yra norinčių ir galinčių organizuoti laidotuves. Nors ir aišku, kad paprastai atsisveikinimai su artimaisiais yra kupini ašarų ir liūdesio, atsiranda žmonių, kurie savu noru linksta į tokį darbą. Tiesa, šiam darbui reikalingos tokios savybės kaip tvirtumas, stiprybė ir išskirtinis psichologinis pasiruošimas.

 Būti pakviestam į vestuves, atrodo, labai malonus bičiulių gestas, tačiau kartu jis atneša ir nemažą galvos skausmą. Ypač moterims. Ką apsirengti? Socialiniame tinkle it virusas plinta moters nuotrauka, kuri, pasipuošusi balta suknele, ieško patarimų, kokią šukuoseną ir makiažą geriausia būtų pritaikyti.

Psichologiniai testai dažnai atskleidžia netikėčiausias ir net slapčiausias žmogaus sielos kerteles. Įsižiūrėkite į šį paveikslėlį ir sužinokite apie save tai, ko nebūtumėte pagalvoję.  Atsakykite ilgai nedvejoję, ką matote pirmiausia:  Paukščiai. Jeigu pamatėte paukščius, esate labai ištikimas. Niekada nepakeisite partnerio, net jei situacija taps kritine arba nevaldoma. Tikite meile iki mirties.  Medžiai. Jūsų itin aukšti moralės reikalavimai. Dažnai ignoruojate savo jausmus.