Tiek panikos ataką, tiek infarktą patiriantis žmogus gali jausti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, dusulys, smarkus širdies plakimas, galvos svaigimas.
Todėl neretai panikos atakas patiriantys žmonės ima varstyti gydytojų kabineto duris, tačiau ligos taip ir neranda. Kaip atpažinti panikos ataką ir sau padėti bei kas turi didžiausią riziką patirti šią nemalonią būseną, papasakojo vienas iš „Depresijos gydymo centro“ įkūrėjų, psichologas Antanas Mockus.
Baimė numirti ar išprotėti
Psichologo teigimu, panikos ataką galima apibūdinti kaip labai intensyvų nerimą, kuris kyla staiga ir atrodo nekontroliuojamas. Panikos ataka dažniausiai trunka apie 5–20 minučių, bet, anot A. Mockaus, gali užsitęsti ir iki valandos.
Šios būsenos metu žmogus jaučia labai stiprų nerimą ir baimės jausmą, kurį lydi ir kūniški pojūčiai, tokie kaip prakaitavimas, padažnėjęs kvėpavimas, dažnesnis tuštinimasis ar šlapinimasis, skausmas krūtinės plote, stiprus širdies plakimas. Šie simptomai dažnai suklaidina žmogų, todėl panikos ataką patiriančiam žmogui ima atrodyti, kad jis turi rimtų sveikatos problemų.
„Kai pasikalbu su žmonėmis, kurie patiria panikos atakas, būdinga, kad jie jaučia baimę numirti, išprotėti arba prarasti kontrolę. Kai kurie žmonės labiau jaučia kažkurį vieną iš šių simptomų, o kai kurie ir visus.
Taip pat jiems dažnai atrodo, kad tai yra kažkokia liga ir kas nors atsitiks jų širdžiai, pavyzdžiui, ištiks infarktas. Todėl jie galvoja, kad tai yra grėsmė jų sveikatai ir jie gali numirti“, – sako A. Mockus.
Panikos ataka ar infarktas?
Viena dažniausių ligų, kurios simptomai painiojami su panikos atakomis, yra infarktas. Psichologo teigimu, atskirti panikos ataką ir infarktą gali būti išties sudėtinga, nes abejų simptomai išties panašūs – skausmas krūtinėje, smarkus širdies plakimas, padažnėjęs kvėpavimas...
O pagrindinis iš jų – baimė mirti. Tačiau A. Mockus ragina neišsigąsti ir atkreipia dėmesį, kad infarkto ir panikos atakos metu jaučiamas skausmas krūtinės plote skiriasi:
„Panikos atakos metu skausmas yra lokalus, atsiranda tam tikroje vietoje krūtinėje ir ne taip stipriai išreikštas kaip infarkto atveju. O pagrindinis infarkto simptomas yra skausmas ir jis būna itin intensyvus, skauda visą krūtinę, tarsi būtų užgulęs didelis akmuo.“
Nors panikos atakos metu žmogus jaučia realų pavojų mirti ir ši baimė yra itin stipri, specialistas skuba perspėti – panikos ataka iš tiesų nėra pavojinga žmogaus sveikatai:
„Labai svarbu pabrėžti, kad panikos atakos metu tiek fiziologiniai simptomai, į kuriuos žmogus reaguoja, tiek pats jausmas nėra pavojingi sveikatai. Žmonės tuo metu išgyvena labai daug kūno pojūčių ir tai juos suklaidina, jie mano, kad kažkas vyksta su jų sveikata, kad jie gali numirti.“
Stengiasi išvengti panikos atakų
Ir nors, anot A. Mockaus, panikos atakos metu gyvybei realios grėsmės nėra, tokią būseną išgyvenę žmonės jaučia labai stiprią baimę, kad tai gali vėl pasikartoti. Tokiu būdu pernelyg didelis nerimas gali trikdyti įprastus darbus, nes žmogus gali imti vengti tam tikrų situacijų manydami, kad taip apsisaugos nuo panikos atakų.
„Nors realios grėsmės žmogaus gyvybei nėra, bet jis tą akimirką išgyvena įsivaizduojamą stresą, kad mirs. Angliškai tai vadinama imaginary stress (liet. įsivaizduojamas stresas). Tą akimirką žmogus labai stipriai į tai reaguoja. Patyręs panikos ataką, jis vaikšto nerimastingas ir galvoja, kada vėl tai įvyks.
Panikos atakai būdinga tai, kad ji ištinka staiga, nėra suplanuota. Tada žmogus ima galvoti, kur buvo tą akimirką, kokioje situacijoje tai įvyko, pradeda vengti situacijų, vietų, kuriose kilo panikos ataka.
O kai žmogus labai nerimauja, kad ta ataka gali pasikartoti, jis gyvena tokiam nuolatiniam nerime. Kai išsigąstame, kas nutinka su kūno reakcijomis? Jos dar labiau sustiprėja“, – pabrėžia jis.
Specialistas nuramina, kad vieną kartą ištikus panikos atakai nebūtinai reiškia, kad ji pasikartos. Vis dėlto pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų, kai panikos atakos žmones ištinka ir kelis kartus per dieną.
„Kai kurie žmonės per gyvenimą panikos ataką patiria kartą ar du patiria ir viskas. Taip nutinka, kai gyvenimo sunkumai sukrenta į vieną krūvą. Daugelis iš mūsų turime stipraus nerimo ar gal netgi panikos atakos patyrimų. Normalu, kad kartais taip nutinka ir tai nepaveikia žmogaus kasdienybės.
Tačiau yra žmonių, kurie gan dažnai jas patiria, pavyzdžiui, kelis kartus per savaitę. Bendravau su vienu žmogumi, kuris panikos atakas patiria tris kartus per dieną. Tuomet reikia ir psichologo ar net medikamentinės pagalbos“, – patirtimi dalijasi A. Mockus.
Dažniausiai kviečia greitąją pagalbą
Psichologas pastebi, kad dažniausiai panikos atakos metu žmonės kviečia greitąją medicinos pagalbą, o šią būseną išgyvenę, ima varstyti gydytojų kabineto duris, norėdami išsiaiškinti, kokios sveikatos problemos juos kamuoja. Galiausiai, nepatvirtinus jokios ligos, jie apsilanko pas psichologą.
„Visų pirma verta nueiti pas gydytoją ir atmesti spėjimus, kad tai kūno liga arba patvirtinti spėjimą, kad čia greičiausiai yra kaltos emocinės priežastys. Mes, psichologai, irgi tai parekomenduojame, bet pas mus dažniausiai ateina tie žmonės, kurie jau yra perėję visus gydytojus ir išgirdę, kad jiems su sveikata yra viskas gerai.
Viena moteris pasakojo, kad aplankė septyniolika kardiologų. Kadangi žmonės neatpažįsta savo sunkumų, jie dažnai kviečia greitąją medicinos pagalbą ir negauna tos reikiamos pagalbos, nes eina ne ten, kur reikia. Gerai tai, kad dažnai gydytojai tokius žmones nukreipia pas psichiatrą ar psichologą.
Tačiau galėtų būti suteikiama ir daugiau informacijos. Ne tik pasiūloma kreiptis pas psichologą ar psichiatrą, bet ir papasakojama apie nerimo sutrikimus ar panikos atakas“, – sako A. Mockus.
Kaip sau padėti?
Įsitikinus, kad neturite problemų su sveikata, bet jums būdingos panikos atakos, galite išmokti jas kontroliuoti. Ištikus panikos atakai, susiraskite saugią vietą, prisėskite ir priminkite sau, kad ši būsena yra laikina ir praeis. O tuomet, pats svarbiausias dalykas, kurį reikia padaryti, anot A. Mockaus, tai pasistengti sunormalizuoti kvėpavimą.
„Reikėtų kiek įmanoma lėtinti savo kvėpavimą. Gilus kvėpavimas gali padėti numušti tą karštį. Bet, žinoma, gali atrodyti, kaip aš galiu ramiai kvėpuoti, kai mintys laksto apie tai, kad man čia kažkokia baisi liga? Tačiau tuo metu kvėpavimas tikrai gali padėti. Taip pat galima apsiprausti šaltu vandeniu, išbandyti viską, kas muša pulsą.
Galima panardinti veidą į šaltą vandenį, tada pasijungia panardinimo refleksas. Tačiau galingiausia priemonė šioje situacijoje būtų gilus kvėpavimas, kurį galima pritaikyti „čia ir dabar“. Ir, žinoma, reikia bandyti save nuraminti, kad mano mintys nėra faktai“, – pataria A. Mockus.
Panikos atakos būdingos darboholikams
Anot specialisto, panikos ataka yra itin stipraus nerimo apraiška. Jo teigimu, nerimas yra gana įprasta ir žmonių dažnai patiriama būsena, nes kiekvienas iš mūsų nerimaujame dėl santykių, karjeros, ateities.
Tačiau pernelyg stiprūs nerimo patyrimai ir panikos atakos gali būti įspėjamasis ženklas, kad alinate save ir jums trūksta poilsio.
„Šiuo metu jaučiamas lėtinis stresas, žmonės daug dirba, nes patinka, yra galimybių uždirbti, galbūt žmonės tokie kaip liaudiškai sakoma „darboholikai“. Ir savo praktikoje pastebiu daug tokių žmonių, kurie dirba ir mažai skiria laiko poilsiui.
Jie labai save alina, išeikvoja, aukoja miegą, kad atliktų tam tikrus darbus. Ilgalaikėje perspektyvoje panikos ataka tampa STOP ženklu, kuris sako: „Žmogau, tu taip gyventi nebegali.“
Taip pat panikos atakas gali iššaukti susikaupusios emocijos, patirtys, išgyvenimai, kurie buvo slopinami ir išsiveržė panikos atakos metu. Įtakos gali turėti skyrybos, barniai šeimoje, netektys, įvairios patirtys iš vaikystės.
„Tai gali būti susiję su ankstesniu trauminiu patyrimu, stipraus streso išgyvenimu, pavyzdžiui, gedulu. Aš pastebiu, kad dažniau panikos atakas patiria žmonės, gyvenantys šeimose, kuriose tėvai gėrė, smurtavo ir vaikas nuolat buvo nepriežiūroje, streso kupinoje aplinkoje, jautėsi nesaugiai.
Tačiau tai nepaaiškina visų situacijų. Kai kuriems žmonėms tai gali būti genetinis dalykas, jei artimieji yra jautę panikos atakas arba turi nerimo sutrikimų. Kaip ir depresijos, taip ir kitų psichikos sutrikimų atveju, priežastys nėra tokios aiškios kaip bakterinių susirgimų, kad, tarkim, pageriam antibiotikus ir pagyjam“, – sako A. Mockus.
Psichologas priduria, kad panikos atakos dažniausiai prasideda jauniems, 20–30 metų žmonėms. Taip pat jos dažniau kamuoja moteris, nei vyrus.
„Pas mane ateina ir nemažai vyrų, kurie jaučia panikos atakas ir nerimą. Bet vis tiek dažniau jos pasitaiko moterims ir jauniems žmonėms. O vyresnio amžiaus žmonės, pagal tyrimus 33 procentai, jaučia depresiją“, – atskleidžia jis.
