edvardas žakaris

Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Išmokų vaikams įstatymo pataisą, kuria siekiama finansiškai suinteresuoti šeimas globoti daugiau vaikų, priversti tėvus, kuriems apribotos tėvystės teisės, materialiai remti savo vaikus. Nors specialistai vieningai pripažįsta, kad našlaičiams ar be tėvų globos likusiems vaikams geriausiai gyventi šeimose, tačiau, parlamentaro teigimu, valstybės politika šiuo klausimu kitokia.

Siūloma sudaryti galimybę ne tik tėvams ir globėjams, bet ir patėviams susigrąžinti iš pajamų mokesčio dalį patirtų išlaidų, sumokėtų už mokslą, studijas, gyvybės draudimą. Tokį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris.

Seimas antradienį balsavo už tai, kad vaikų globos namų mokiniai galėtų nemokamai važiuoti miesto autobusais ir troleibusais. Už atitinkamą Transporto lengvatų įstatymo pataisą Seimas antradienį balsavo svarstydamas siūlymus nuo birželio panaikinti transporto lengvatas kaimų ir miestelių mokytojams, gydytojams, socialiniams bei kultūros ir meno darbuotojams. Už lengvatą po svarstymo balsavo 58 Seimo nariai, prieš - du, susilaikė 15 parlamentarų.

Trys Seimo nariai siūlo tarifus buitiniams gamtinių dujų vartotojams nustatyti kas ketvirtį. Atitinkamą Gamtinių dujų įstatymo pataisą Seime penktadienį užregistravo socialdemokratai Jonas Juozapaitis ir Edvardas Žakaris bei socialliberalas Valerijus Simulik. Dabar tarifas nustatomas kartą per metus, o Vyriausybė siūlo jį perskaičiuoti kas pusmetį - Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti tai numatančias įstatymo pataisas.

Seimui pradėjus svarstyti aukštojo mokslo reformą - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimą - numatančią naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją parlamentarai pasidalino į dvi stovyklas. Reformos šalininkai tikino, jog palikus esamą situaciją mokslo ir studijų kokybė tik menkės, priešininkai deklaravo, kad reforma dar labiau gilins socialinę atskirtį, o aukštasis mokslas taps turtingųjų privilegija.

Atleidus nevalstybines aukštąsias mokyklas nuo pelno mokesčio, mokslas studentams neatpigtų, nurodė šių mokyklų atstovai. „Ypač studentų įmokų dydžio tai nepaliestų, nes to pelno mes nelabai turime. Pelno mokestis - nėra esminis dalykas. Svarbiau, kad būtų sukurta konkurencinė sistema, kurioje lygiomis teisėmis dalyvautų ir valstybinės, ir nevalstybinės aukštosios mokyklos“, - BNS pirmadienį sakė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslų prorektorius Petras Baršauskas.

Nevalstybinėms aukštosioms mokykloms siūloma leisti nemokėti pelno mokesčio. Atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą Seime penktadienį užregistravo parlamentarai Valerijus Simulikas ir Edvardas Žakaris. Pataisos autoriai sako, kad nevalstybines aukštąsias mokyklas atleidus nuo pelno mokesčio, atpigtų mokslas ir taip būtų sudaromos sąlygas daugiau asmenų įgyti aukštąjį išsilavinimą. Dabar privačios aukštosios mokyklos privalo mokėti 20 proc. pelno mokestį.

Vakar išplatintas pranešimas, kad pavojingai skyla Šiaulių „Šventupio“ mokyklos pastatas, todėl mokykloje atšauktos pamokos. Ekspertai savo išvadas pažadėjo skelbti šiandien. Pedagogai įsitikinę, jog kalbos apie mokyklos griūtį skelbiamos tik dėl to, kad siekiama ją uždaryti, o vaikus siųsti į kitą - Gytarių pagrindinę mokyklą. Ir tai ne gyventojų bendruomenės sumanymas, o asmeniniai Švietimo skyriaus vedėjos planai Mokyklų naikinimo planas.

Parlamentarai socialliberalas Valerijus Simulikas bei socialdemokratas Edvardas Žakaris įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma nuo pelno mokesčio atleisti privačias aukštąsias mokyklas. Kaip aiškinamajame rašte motyvuoja parlamentarai, šiuo metu privačios aukštojo mokslo įstaigos privalo mokėti 15 proc.

Valdančiąją centro dešinės koaliciją lipdančios keturių parlamentinių partijų vadovai kasdien primena apie artėjantį sunkmetį bei ragina ieškoti būdų kaip mažinti išlaidas, tačiau kadenciją baigiančio Seimo nariai taupyti kol kas nėra linkę.

Spalį vykusius Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Naujajame parlamente ši partija turės 45 vietas. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį paskelbė galutinius Seimo rinkimų rezultatus.

Vakar Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus duomenis paaiškėjo, kad premjeras ir socialdemokratų vadas Gediminas Kirkilas rinkėjų valia smuko į trečią vietą pagal skirtus pirmumo balsus rinkimuose. Jis – vienintelis partijos lyderis, praradęs savo poziciją sąraše. LSDP garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas teigia nesureikšminąs tokių rezultatų.

Socialdemokratų rinkėjai daugiausiai pirmumo balsų skyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei – ji iš trečios pakilo į pirmąją vietą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiamais duomenimis, V.Blinkevičiūtė surinko 38683 pirmumo balsus. Antroje, kaip ir buvo, liko Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, surinkęs 37327 pirmumo balsus. Tuo tarpu premjeras, socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas iš pirmosios krito į trečiąją vietą.

Pagal balsavimo duomenis iš 2009 apylinkių (iš viso - 2034), pirmauja Tėvynės sąjunga, surinkusi 19,57 proc. balsų (17 mandatų). Antroje vietoje – Tautos prisikėlimo partija – 15,14 (13 mandatų). Vienmandatėse apygardose laimi taip pat konservatoriai. Trečioje vietoje Tvarka ir teisingumas – 12,74 proc. (11 mandatų). Ketvirtoje vietoje – socialdemokratai (11,75 proc. - 11 mandatų), penktoje – Darbo partija (9,04 proc.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Socialdemokratų partijos prezidiumas trečiadienį patvirtino preliminarų partijos kandidatų sąrašą spalio mėnesį vyksiantiems Seimo rinkimams. Pirmuoju numeriu LSDP sąraše siūloma įrašyti dabartinį partijos lyderį Gediminą Kirkilą. Partijos rinkimų sąraše taip pat turėtų būti keturi perbėgėliai iš Pilietinės demokratijos partijos. Visi kandidatai, kurių iš viso yra šiek tiek daugiau nei 200, buvo suskirstyti dvidešimtukais, kurie bus perduoti partijų skyriams reitingavimui.

Populiariausių Lietuvos visuomenės veikėjų penketuke - rokiruotė. Geriausiai visuomenės interesams atstovaujančiais išlieka prezidentas ir eurokomisarė, tačiau iškart po jų atsidūrė Seimo pirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas, iš trečios į penktąją sąrašo vietą nustūmęs socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.

Darbietės Vilmos Martinkaitienės sekretoriumi-padėjėju įdarbintas jos vyras verslininkas Raimundas. Per mėnesį su mokesčiais už pagalbą žmonai jis gauna apie pustrečio tūkstančio litų atlyginimą. „Ką noriu savo padėjėju, tą ir darbinu. Seimo narių asmenines ir šeimos problemas palikite Seimo nariams“, - teigė parlamentarė ir paklausta nedetalizavo, kaip ja darbe padeda vyras.

Seimas antradienį balsavo už tai, kad vaikų globos namų mokiniai galėtų nemokamai važiuoti miesto autobusais ir troleibusais. Už atitinkamą Transporto lengvatų įstatymo pataisą Seimas antradienį balsavo svarstydamas siūlymus nuo birželio panaikinti transporto lengvatas kaimų ir miestelių mokytojams, gydytojams, socialiniams bei kultūros ir meno darbuotojams. Už lengvatą po svarstymo balsavo 58 Seimo nariai, prieš - du, susilaikė 15 parlamentarų.

Šiaulių pensininkų sąjūdžio (ŠPS) pirmininkui Zigmantui Jasui jo vadovaujamos organizacijos nariai priekaištauja, esą šis atvirai agituoja pensininkus per būsimus Seimo rinkimus balsuoti už partiją „Tvarka ir teisingumas“. ŠPS tarybos narys Kazys Alminas piktinasi, kad šios visuomeninės organizacijos leidinyje, kurio tiražas siekia 15 tūkst. egzempliorių, spausdinama partijos „Tvarka ir teisingumas“ reklaminė medžiaga. „Už kokius pinigus tai padaryta?“ - klausė jis.

Parlamentaras socialdemokratas 55 metų Edvardas Žakaris atsidūrė grasintojo taikiklyje. E.Žakarį pasiekė laiškas, kurio autorius reikalauja tariamai nesumokėto darbo užmokesčio ir grasina sukompromituoti Seimo narį, jei šis problemos neišspręs. Politikas nepuolė vykdyti grasintojo reikalavimų, o apie gautą laišką pranešė teisėsaugininkams. E.Žakaris teigė galintis tik spėlioti, ar prie šio laiško atsiradimo negali būti prisidėję jo politiniai oponentai.

Regėjimo negalią turintys žmonės sako, kad nauja techninių priemonių išdavimo tvarka žeidžia jų orumą. Valdininkai vietoj to, kad palengvintų jų gyvenimą, reikalauja begalės pažymų, rašo "Lietuvos žinios"Nuo šių metų regėjimo negalią turinčio žmogaus gyvenimas šalyje tapo dar sudėtingesnis. Norintieji gauti Brailio rašto mašinėlę ar "kalbantį" laikrodį turi pateikti įvairias pažymas.

Valdžios partijos užsiima ne įstatymų leidyba, o tauškimu posėdžiuose ir parlamentiniu turizmu, savaitraštyje "Veidas" teigia Jonė Kučinskaitė.Į kalėdinį reklaminių akcijų vajų įsitraukia ir politinės partijos.

Mandatas kai kuriems būsimiesiems Seimo nariams gali kainuoti po keliasdešimt tūkstančių litų - tiek pasiryžę išleisti nemaža dalis kandidatų, kad galėtų likti arba tapti parlamentarais. Bet yra ir taupuolių, kurie rinkimams išleidžia vos kelis tūkstančius. Remiantis Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktomis preliminariomis rinkimų kampanijos finansavimo ataskaitomis, bene didžiausią sumą savo rinkimų kampanijai - 74 tūkst.

Į antrąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose daugiausiai pateko Darbo partijos (DP) ir Tėvynės sąjungos (TS, konservatorių) iškelti kandidatai. Dar penki politikai vienmandatėse apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame ture. Spalio 24 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture varžysis 49 Darbo partijos kandidatai, 20 Tėvynės sąjungos, 17 Liberalų ir centro sąjungos atstovų, 15 socialdemokratų kandidatų.