Seimui pradėjus svarstyti aukštojo mokslo reformą - studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimą - numatančią naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją parlamentarai pasidalino į dvi stovyklas.
Reformos šalininkai tikino, jog palikus esamą situaciją mokslo ir studijų kokybė tik menkės, priešininkai deklaravo, kad reforma dar labiau gilins socialinę atskirtį, o aukštasis mokslas taps turtingųjų privilegija.
Dar nepriėmus įstatymo iš opozicinių socialdemokratų pusės jau pasigirdo ir grasinimų dėl jo konstitucingumo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Projektą pristatęs Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) vadovas konservatorius Valentinas Stundys tvirtino, jog vienintelė šiuo metu egzistuojanti alternatyva siūlomai reformai - likti prie esamos situacijos, kuri esą "netenkina akademinės bendruomenės, studentų, visuomenės".
ŠMKK vadovas neigė kaltinimus, esą startavusi reforma sugriaus aukštojo mokslo sistemą, ją pertvarkius "per vieną naktį".
"Netiesa, kad reforma iš karto, visu mastu startuoja, numatyta iki 2012 metų veiksmų nuoseklumas. Tai evoliucinė, etapinė reforma, o ne atominės bombos sprogimas", - sakė V.Stundys.
Jam oponavęs frakcijos "Tvarka ir teisingumas" seniūnas Valentinas Mazuronis tvirtino, jog patvirtinus reformą nebus pasiekti deklaruojami tikslai dėl mokslo ir studijų kokybės gerinimo, o "bus sukurta sistema, didinanti socialinę atskirtį".
"Kitaip sakant, mes sukursime elitinį sluoksnį mūsų valstybėje, kada turtingų tėvų vaikai turės žymiai didesnes galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose, ir dar nemokamai, mažiau turtingų tėvų vaikus ar vaikus, kurie gyvena provincijoje, mokosi silpnesnėse mokyklose, padarysime bankų įkaitais ilgiems metams", - sakė opozicinės frakcijos seniūnas.
Pats krepšelio principas, V.Mazuronio teigimu, sudarys prielaidas aukštosioms mokykloms "ne siekti aukštojo mokslo kokybės didinimo, o bus sukurtos prielaidos kovoti dėl pinigų".
Daugiausiai kritikos susilaukė reformoje numatytas principas, jog studijų krepšeliai būtų skiriami pagal vidurinio mokslo rezultatus, o peržiūrimi - tik po dvejų metų studijų. Oponentų teigimu, ši nuostata pažeidžia Konstitucijos principą, jog gerai besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Numatoma, kad krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Projekte siūloma, kad krepšelis būtų garantuojamas dvejiems metams, o prarandamas būtų, jei studento vidurkis būtų 2 balais žemesnis už bendrą.
Pasak oponentų, toks reguliavimas neskatintų gerai mokytis nei krepšelį gavusių - dvejus metus jie būtų ramūs dėl finansavimo, o krepšelį prarastų, tik jei vidurkis ženkliai atsiliktų nuo bendrakursių, nei už mokslą mokančių - nes net turėdami puikius rezultatus į valstybės finansuojamą vietą jie nepereitų.
"Konstitucija numato, kad nemokamas mokslas garantuojamas gerai besimokančiam studentui, o ne moksleiviui. Jei pirmą sesiją atėjęs studentas su krepšeliu išlaiko tik teigiamais pažymiais egzaminus, o kitas, mokėdamas už mokslą, pirmą sesiją išlaiko labai gerais pažymiais - ar jis turi teisę į nemokamą mokslą?" - sakė opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Vydas Gedvilas.
"Jei po pirmos sesijos mes krepšelį peržiūrėtumėme, aš suprasčiau. Apie kokią studijų kokybę galime kalbėti, kai aukštoji mokykla stengsis išlaikyti tą studentą, nes jis turės krepšelį?" - tęsė parlamentaras.
"Niekas neatsakė, kodėl rotacija tik po dvejų metų. Kodėl ne po metų, ne po pusmečio? Taip išeina, kad nei tie, nei tie neturi motyvacijos gerai mokytis. Skatinimo tikrai nebus. Nepadarius kai kurių pakeitimų įstatyme jo priimti nebūtų galima", - jam antrino socialdemokratas Edvardas Žakaris.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, Konstituciniam Teismui apskundęs jau kelis valdančiųjų sprendimus, neketina nusileisti ir su švietimo reforma. Socialdemokrato teigimu, siūloma reforma prieštarauja mažiausiai dviem Konstitucijos nuostatoms - dėl universitetų nepriklausomumo bei nemokamo mokslo gerai studijuojantiems garanto.
Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai, kuria įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.
Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai ir kiti.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
