Socialdemokratų rinkėjai daugiausiai pirmumo balsų skyrė socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei – ji iš trečios pakilo į pirmąją vietą.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pateikiamais duomenimis, V.Blinkevičiūtė surinko 38683 pirmumo balsus.
Antroje, kaip ir buvo, liko Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, surinkęs 37327 pirmumo balsus.
Tuo tarpu premjeras, socialdemokratų lyderis Gediminas Kirkilas iš pirmosios krito į trečiąją vietą. Premjerui skirta 27657 pirmumo balsai.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius liko 4 vietoje, kaip ir buvo sąraše, iš 7-os vietos į 5-ą pakilo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, buvęs finansų ministras, parlamentaras Zigmantas Balčytis liko 6-oje sąrašo vietoje, kurią jam ir skyrė partija.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas iš 9-os pakilo į 7-ą vietą, buvęs parlamentaras, vienas partijos lyderių Vytenis Andriukaitis – iš 13-tos į 8-ą.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas pakilo iš 12-os į 9-ą vietą, Seimo narys Algimantas Salamakinas – iš 15-os į 10-ą. Parlamentarė Milda Petrauskienė iš 5-os smuko į 10-ą vietą, Birutė Vėsaitė iš 11-os į 12-ą vietą.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas iš 19-os pakilo į 13-ą vietą.
Socialdemokratai, preliminariais duomenimis, gavo 10 mandatų, tačiau, dviem kandidatams, Z.Balčyčiui ir A.Butkevičiui, laimėjus jau pirmajame ture vienmandatėse, jie savo sąrašo vietas užleidžia kitiems partiečiams, tad dėl mandato jau garantuoti pirmieji 12 sąraše.
Už ribos liko socialdemokratų frakcijos Seime vadovė Irena Šiaulienė, rinkėjų pirmumo balsais iš 8-os vietos sąraše nustumta į 14-ą.
Iš 49-os vietos sąraše į 15-ą pakilo parlamentaras Edvardas Žakaris. Šios pozicijos nepakanka patekti į Seimą daugiamandatėje apygardoje, tačiau socialdemokratas turi vilčių laimėti antrajame ture vienmandatėje apygardoje, čia, kad pakliūtų į Seimą jau po pirmojo turo, parlamentarui tepritrūko kelių procentų balsų.
Rinkėjai galėjo pakeisti partijos sudarytą kandidatų sąrašą atiduodami politikams pirmumo balsus. Daugiausiai pirmumo balsų surinkęs partijos kandidatas keliauja į sąrašo pirmąją vietą.
Tokia pirmumo balsų skaičiavimo metodika Seimo rinkimuose naudojama pirmą kartą, per praėjusius rinkimus skaičiuojant pirmumo balsus buvo atsižvelgiama ir į tai, kokią vietą sąraše kandidatui skyrė partija.
Preliminariais duomenimis, daugiausiai mandatų Seimo rinkimuose iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 17, Tautos prisikėlimo partija – 13, partija „Tvarka ir teisingumas“ – 11, Lietuvos socialdemokratų partija – 10, koalicija Darbo partija+jaunimas – 8, po 5 mandatus – Lietuvos liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga.
Seimo rinkimuose dalyvavo 48,43 proc. rinkėjų, tai kiek daugiau nei per praėjusius rinkimus 2004-aisiais, kuomet savo valią pareiškė 46 proc. balso teisę turinčių piliečių. 2000 metais Seimo rinkimuose dalyvavo 58 proc. rinkėjų.
141 Seimo narys renkamas ketverių metų kadencijai, 71 – vienmandatėse apygardose, 70 – daugiamandatėje pagal partijų sąrašus.
