Vakar Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikus duomenis paaiškėjo, kad premjeras ir socialdemokratų vadas Gediminas Kirkilas rinkėjų valia smuko į trečią vietą pagal skirtus pirmumo balsus rinkimuose. Jis – vienintelis partijos lyderis, praradęs savo poziciją sąraše. LSDP garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas teigia nesureikšminąs tokių rezultatų.
Darbo partijos, Lietuvos liberalų sąjūdžio, Tautos prisikėlimo partijos ir Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai pirmose sąrašų vietose paliko partijų vadovus.
Politologas Alvidas Lukošaitis portalui „Balsas.lt“ sakė nesąs nustebęs dėl tokių pokyčių socialdemokratų sąraše. „Aš asmeniškai taip ir galvojau, kad taip turėtų atsitikti“, - sakė jis.
Pašnekovas pridūrė, kad to priežastis negali būti vien tik partijos atitrūkimas nuo rinkėjų. „Iš principo visos partijos yra pakankamai atitrūkusios. O socialdemokratai turi kur kas pastovesnį savo rėmėjų ratą nei daugelis kitų“, - dėstė A. Lukošaitis.
G. Kirkilas smuko kaip premjeras
Socialdemokratų vadas G. Kirkilas iš pirmosios krito į trečiąją vietą. Premjerui skirti 27657 pirmumo balsai – jį aplenkė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė (38683 balsai) bei Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas (37327 balsai).
Anot A. Lukošaičio, G. Kirkilas sąraše prarado dvi vietas ne kaip partijos lyderis, o labiau kaip ministras pirmininkas. „Su premjeru žmonės sieja krizes, tam tikrus rodiklius, smunkančius žemyn – pirmiausia, finansinius, ekonominius, gerovės“, - kalbėjo jis portalui.
Nors premjeras nenuilsdamas kartoja, kad krizės nėra, panašu, kad žmonės juo nepatikėjo. Dar daugiau – pagal rezultatus galima daryti prielaidą, kad rinkėjai jį laiko atsakingu už pablogėjusią situaciją šalyje.
A. Brazauskas: abejoju, ar ta reitingavimo sistema, kuri dabar yra, ar ji labai gera
Naujienų agentūros BNS žiniomis, kai kurie LSDP nariai neoficialiai užsimena, jog šie rinkėjų reitingavimo rezultatai ateityje gali lemti pokyčius ir LSDP partijos viršūnėje.
Pats LSDP garbės pirmininkas Algirdas Brazauskas BNS sakė nesureikšminantis G. Kirkilo smukimo iš pirmosios sąrašo vietos į trečiąją ir teigė kol kas nematąs pagrindo tokiems kai kurių LSDP narių svarstymams. Jis sako apskritai abejojantis dabartine reitingavimo sistema, pagal kurią kandidatų išsidėstymą partijų sąraše lemia vien rinkėjų skiriami balai, neatsižvelgiant į pačių partijų išdėliotą eiliškumą.
„Ką čia svarstyti? Čia juk ne partiečiai gi balsuoja, balsuoja žmonės, rinkėjai. Jiems taip atrodo, bet juk visokių dalykų būna ir juokdarius išreitinguoja. Abejoju, ar ta reitingavimo sistema, kuri dabar yra, ar ji labai gera. Tie, kurie sugalvojo šitą reitingavimo sistemą, galėtų ją patobulinti. Nes man, pavyzdžiui, visai neaišku, kodėl galima tik penkis sąrašo numerius reitinguoti, kodėl ne penkiolika? Ar taip nesuvaržomos rinkėjų teisės?“, - svarstė A. Brazauskas.
A. Brazauskas teigė numatęs, jog socdemų rezultatas rinkimuose neturėtų keistis ir išliks toks, koks yra - apie 11-12 proc. rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje. Pirmame ture iškovoti 11,7 proc. rinkėjų balsų socialdemokratams jau užtikrino 10 mandatų Seime.
„Tai iš viso taip ir įsivaizdavau, kad socialdemokratai gaus apie 25 vietas Seime, manau, kad po antro turo, kaip paaiškės rezultatai vienmandatėse apygardose, tiek ir turėsime“, - BNS sakė A. Brazauskas.
Svarstymus apie galimas koalicijas buvęs LSDP lyderis vadino „šaudymu tuščiais šoviniais“.
„Čia kaip medžiotojas galiu tą pasakyti. Viskas paaiškės tik po antrojo turo“, - sakė A. Brazauskas.
I. Šiaulienė – pernelyg nepastebima
Frakcijos seniūnė Seime Irena Šiaulienė smuko per 6 vietas ir liko „už borto“ – preliminariais duomenimis, ji nepatektų į Seimą. Sąraše iš 8 vietos ji nukrito į 14.
Kalbėdamas apie I. Šiaulienę, A. Lukošaitis įžvelgė kitą priežastį – per mažą jos išskirtinumą. Anot politologo, „kai kurie politikų veidai rinkėjų nelabai pastebimi“.
Niekam ne naujiena, kad politikai dažnai vertinami ne pagal nuopelnus ar nuveiktus darbus, o pagal jų populiarumą. Tą patį patvirtino ir kalbintas politologas. „Reikia tik išleisti kuo daugiau kompaktinių diskų, plokštelių, šmėžuoti dažniau įvairiuose projektuose. Kai kuriems užteko tiesiog skandalingų nuotykių, ir jie galėjo tikėtis pakilti į viršų“, - aiškino A. Lukošaitis pridurdamas, kad tie dalykai neturėtų stebinti – jie buvo pastebimi jau tada, kai tik prasidėjo reitingavimas, nors jis tada vyko ir kitokia metodika.
I. Šiaulienė pralaimėjo ir savo vienmandatėje apygardoje. Ji liko septinta tarp 12 kandidatų. Dienraščiui „Vakarų ekspresas“ ji vakar sakė, kad „matyt, Klaipėda jau pavargo nuo Šiaulienės. Čia – kaip toje senoje jūreivio dainoje: „Nes niekad nieks nemylėjo manęs“.
Rezultatus vertindama santūriai, ji tikino, kad dabar labiausiai ji nori atsipūsti nuo Seimo nario darbo – „keturias kadencijas dirbu, tad dabar galiu pailsėti“.
Toliau sąraše
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius liko 4 vietoje, kaip ir buvo sąraše, iš 7-os vietos į 5-ą pakilo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, buvęs finansų ministras, parlamentaras Zigmantas Balčytis liko 6-oje sąrašo vietoje, kurią jam ir skyrė partija.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas iš 9-os pakilo į 7-ą vietą, buvęs parlamentaras, vienas partijos lyderių Vytenis Andriukaitis – iš 13-tos į 8-ą.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas pakilo iš 12-os į 9-ą vietą, Seimo narys Algimantas Salamakinas – iš 15-os į 10-ą. Parlamentarė Milda Petrauskienė iš 5-os smuko į 10-ą vietą, Birutė Vėsaitė iš 11-os į 12-ą vietą.
Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas iš 19-os pakilo į 13-ą vietą.
Socialdemokratai, preliminariais duomenimis, gavo 10 mandatų, tačiau, dviem kandidatams, Z. Balčyčiui ir A. Butkevičiui, laimėjus jau pirmajame ture vienmandatėse, jie savo sąrašo vietas užleidžia kitiems partiečiams, tad dėl mandato jau garantuoti pirmieji 12 sąraše.
Iš 49-os vietos sąraše į 15-ą pakilo parlamentaras Edvardas Žakaris. Šios pozicijos nepakanka patekti į Seimą daugiamandatėje apygardoje, tačiau socialdemokratas turi vilčių laimėti antrajame ture vienmandatėje apygardoje, čia, kad pakliūtų į Seimą jau po pirmojo turo, parlamentarui tepritrūko kelių procentų balsų.
Rinkėjai galėjo pakeisti partijos sudarytą kandidatų sąrašą atiduodami politikams pirmumo balsus. Daugiausiai pirmumo balsų surinkęs partijos kandidatas keliauja į sąrašo pirmąją vietą.
Tokia pirmumo balsų skaičiavimo metodika Seimo rinkimuose naudojama pirmą kartą, per praėjusius rinkimus skaičiuojant pirmumo balsus buvo atsižvelgiama ir į tai, kokią vietą sąraše kandidatui skyrė partija.
