donaldas tuskas

Tikėtina, kad Lietuva atšauks savo veto deryboms dėl Europos Sąjungos ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties, teigia Lenkijos šaltiniai. Pasak naujienų agentūros „Reuters“, tai pranešė artimas šiam klausimui Lenkijos diplomatas. Lenkijos ir Lietuvos premjerų sutarimu abiejų šalių diplomatai konsultuojasi bei derina pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų mandato.

Daugiau nei pusė visų Lenkijos gyventojų sutiktų apriboti Prezidento institucijos galias ir sustiprinti Vyriausybės vadovo postą, skelbia „Warsaw Business Journal“. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas neseniai užsiminė, kad jis norėtų papildyti Konstituciją ir taip apriboti prezidento galias. Į priešingą klausimą, ar norėtų, kad prezidento galios kaip tik būtų padidintos, net du trečdaliai lenkų atsakė neigiamai. Tačiau 74 proc.

Antradienį JAV delegacija atvyko į Varšuvą tęsti derybų su Lenkijos Vyriausybe dėl šioje šalyje planuojamo dislokuoti dalies priešraketinės gynybos skydo, skelbia „Warsaw Voice“. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija blokuos priešraketinės gynybos skydą tol, kol Vašingtonas nepatenkins Varšuvos reikalavimų, tarp kurių svarbiausias – pagalba modernizuojant Lenkijos oro gynybos sistemą.   „Mes laukiame praktinių pasiūlymų.

Margarita Starkevičiūtė Lietuvos diplomatijai pažėrė kritikos teigdama, kad ketinimai blokuoti ES ir Rusijos derybas atrodo keistai, nes mūsų diplomatija neieškojo ES partnerių paramos ir neišaiškino savo pozicijos. Diplomatijos darbo broką pripažino ir Justinas Karosas. Padarytas klaidas bandoma ištaisyti siekiant Lenkijos paramos. „Pradėkime nuo tokių jautrių klausimų kaip Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, mūsų verslininko nužudymas Kaliningrade.

Nuo 2009-ųjų sausio mėnesio Europos Sąjunga (ES) turės savo prezidentą, vadovausiantį ES susitikimams ir turėsiantį suvienyti 27 šalių narių nuomones. Tokį žmogų buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard‘as d‘Estaingas pavadino Europos „nuosavu George‘u Washingtonu“. Ir jau dabar yra keletas pretendentų, galinčių juo tapti. Galingas favoritas Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas laikomas favoritu užimti ES prezidento postą.

Dienraštis „Fakt“ paskelbė Lenkijos prezidento ir premjero pajamų deklaracijas, iš jų matyti, kad šalies vadovas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) pernai per mėnesį uždirbo 20 076 zlotus (tiek pat litų), tuo tarpu vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas - beveik dvigubai mažiau - 11 015 zlotų. Metinis prezidento uždarbis - beveik 241 tūkst. zlotų, o kadangi L.Kaczynskis atsiskaitė su valstybe kartu su žmona, jam bus gražinta 10,5 tūkst. zlotų.

Lenkijos perėjimo prie euro perspektyvos tapo dar neaiškesnės, kai Lenkijos nacionalinio banko (NB) valdytojas Slawomiras Skrzypekas patarėju paskyrė Cezary Mechą, pagarsėjusį skeptišku požiūriu į bendrą Europos valiutą. Tokią nuomonę penktadienį žurnalistams išsakė Lenkijos ekonomistai. „Pono Mecho požiūris į Lenkijos prisijungimą prie euro zonos yra be galo neigiamas, radikalus, - pranešė Lenkijos banko BPH vyriausiasis ekonomistas Ryszardas Petru.

Lenkija – bene paskutinė pokomunistinė valstybė, kuri neišsprendė reprivatizacijos klausimo. Jau daugelį metų rengiamas ir vis atmetamas komunistinės valdžios nacionalizuoto turto grąžinimo arba kompensavimo įstatymas. Premjeras Donaldas Tuskas vizito Izraelyje metu pažadėjo, kad reprivatizacijos įstatymas bus priimtas dar šiais metais.

Rusijos oficialūs asmenys pavadino „skandalinga ir neturinčia prasmės“ Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio poziciją dėl derybų su Europos Sąjungos (ES) siejimo su NATO problemomis.

Tibeto okupacija vėl iškilo į pasaulinės politikos lygmenį. Primindami 49-ąsias okupacijos metines tibetiečiai išėjo į Lasos gatves protestuoti prieš kinų vykdomą politiką – modernizuojant kraštą naikinti vietinę kultūrą, papročius ir šventas vietas, o pačius tibetiečius paversti etnine mažuma, kurią galima pateikti pasaulinei turizmo rinkai kaip egzotišką reginį. Beje, jau kuris laikas norintys užsidaryti ilgoms meditacijoms olose vietiniai budistų vienuoliai turi mokėti mokestį.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad JAV ir Rusijos lyderiai susitars dėl Vašingtono plano dislokuoti priešraketinės gynybos (PRG) skydą Lenkijoje, keliantį Maskvos pasipriešinimą. „Aš tikrai džiaugsiuosi, jeigu amerikiečiai ir rusai padarys pareiškimą, jog būsimi įrenginiai Čekijoje ir Lenkijoje nebekelia rusams nei emocingų reakcijų, nei jausmo, kad jiems kažkas gresia“, - sakė D.Tuskas žurnalistams.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad jis nėra linkęs dalyvauti Pekino Olimpiados atidarymo ceremonijoje dėl Kinijos vykdomos represinės politikos Tibete, skelbia BBC. Savo komentaruose dienraščiui „Dziennik“ prezidentas teigė, kad Lenkija tėra vidutinio dydžio valstybė ir pirmoji žengti šio žingsnio nesiryš. „Tačiau mano nuomonė yra labai tvirta: politikų dalyvavimas atidarymo ceremonijoje nebūtų tinkamas poelgis“ – pridūrė D. Tuskas.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad Lisabonos sutartis sulauks palaikymo visose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų - ir Lenkijoje. „Tai labai svarbi sutartis Lietuvai, regionui, visai Europai. Tikiuosi, kad ši sutartis bus ratifikuota ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kitose šalyse. Ji leis Europos Sąjungai tapti labiau konkurencinga, efektyvia ir matoma pasaulyje“, - trečiadienį kalbėdamas telefonu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu (Kačynskiu) sakė V.Adamkus.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad dėl kilusių nesutarimų su opozicijoje esančia „Teisės ir teisingumo“ partija bei valstybės prezidentu Lechu Kaczynskiu, Lenkija gali būti priversta rengti referendumą dėl ES Reformų sutarties ratifikavimo, skelbia BBC.

Prieš savaitę ES šalių lyderiai viršūnių susitikime Briuselyje pritarė Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymui dėl Viduržemio jūros sąjungos (VJS; angl. Mediterranean Union) įsteigimo. Kokia tai struktūra? Ar ji nepakeis ES? Kokie prieštaravimai tebegraužia šią sąjungą? Kokia joje Baltijos šalių vieta? ES jau daugiau kaip prieš dešimt metų pradėjo vadinamąjį Barselonos procesą, kurio tikslas – glaudesni santykiai su tokiomis Viduržemio jūros šalimis kaip Alžyras ir Marokas.

Artėjant balandžio mėnesį Rumunijos sostinėje Bukarešte įvyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, Lenkijos Vyriausybė pradeda diplomatinę kampaniją, kurios tikslas yra įtikinti Vokietiją, Prancūziją bei Italiją pakeisti savo neigiamą nuomonę Ukrainos narystės aljanse klausimu, skelbia „Warsaw Business Journal“. Lenkai tikisi, kad būtent Bukarešto viršūnių susitikime Ukrainai bus galima pasiūlyti pasirašyti Narystės veiksmų planą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad Georgas Bushas priėmė Lenkijos sąlygos dėl galimybės sukurti šalyje priešraketinės gynybos (PRG) kompleksą. „Po derybų abi šalys ramiau žvelgia į ateitį. Vienas iš svarbiausių klausimų, kuriuos sprendėme, buvo priešraketinio skydo likimas Lenkijoje. Mes išsakėme savo sąlygas draugiškai, bet pakankamai kategoriškai. Su dideliu džiaugsmu pranešu, kad prezidentas Bushas mūsų sąlygas priėmė“, - pasakė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė neketinantis kliudyti Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos deryboms dėl naujos bendradarbiavimo sutarties, kaip tai darė buvusi Jaroslawo Kaczynskio vyriausybė, praneša naujienų agentūra „Itar-Tass“ „Nematau problemų suteikti ES mandatą derėtis  su Rusija. Lenkija tikrai nekliudys deryboms naudodamasi veto teise“, - sakė D. Tuskas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas švepluoja ir blogai taria raidę „r“, o prezidentas Lechas Kaczynskis ir jo brolis dvynys, partijos „Įstatymas ir teisingumas“ lyderis Jaroslawas Kaczynskis prastai artikuliuoja, rašo dienraštis „Dziennik Polski“. Panašių problemų turi kas trečias suaugęs lenkas ir pusė mokyklinio amžiaus vaikų. Pasak specialistų, per pastaruosius kelerius metus Lenkijoje vaikų, turinčių logopedinių problemų, padaugėjo net 60 procentų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas reikalauja pakeisti Konstituciją ir iš naujo apibrėžti galias, kurias turi Vyriausybei vadovaujantis ministras pirmininkas ir šalies prezidentas, skelbia „Warsaw Voice“. D. Tusko teigimu, Konstitucija turi būti papildyta taip, kad taptų aišku, kuris postas suteikia daugiau politinių galių.

Vasario 26 d. krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir jį lydinti delegacija atvyko į Kosovą, kur susitiks su čia NATO misijoje  KFOR (Kosovo Force) tarnaujančiais Lietuvos kariais ir operacijos vadovybe.

Po savaitę trukusių dvejonių Lenkija pagaliau pripažino nepriklausomą Kosovo valstybę, skelbia „Warsaw Business Journal“. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas teigia, kad oficialus sprendimas dėl Kosovo pripažinimo bus priimtas antradienio vakare. Tačiau premjeras pažymėjo, kad apsispręsti pripažinti jauniausią Europos valstybę nebuvo lengva, nes Lenkija esą jaučiasi glaudžiai susijusi su Serbija.

Vos prieš kelias savaites pažadėjusi, kad laikysis bendros derybinės pozicijos su Lenkija dėl JAV planuojamo priešraketinio gynybos skydo kūrimo Vidurio Europoje, Čekija atrodo žengia vienašališku keliu ir artėja prie susitarimo su Vašingtonu, skelbia „Warsaw Voice“. Čekijos ministras pirmininkas Mirikas Topolanekas šią savaitę lankysis Vašingtone, kur gali pasirašyti galutinį susitarimą dėl radarų sistemos Čekijoje kūrimo.

Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas šeštadienį dar kartą pakartojo, kad JAV Vidurio Europoje planuojamas priešraketinės gynybos skydas jo šalyje bus dislokuotas tik tuo atveju, jei Vašingtonas pagaliau sutiks modernizuoti Lenkijos karines pajėgas, skelbia „Warsaw Voice“. „Tol, kol mes negalime pasiekti susitarimo su JAV dėl jų įnašo modernizuojant mūsų karines pajėgas, mes negalime ir kalbėti apie dalies priešraketinio skydo įkurdinimą mūsų teritorijoje“ – teigė ministras.

Lietuvos bei Lenkijos politikai siekia užkirsti kelią Europos sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Slovėnijos bandymams kaip galima greičiau sutarti su Maskva dėl naujos ES bei Rusijos partnerystės sutarties pasirašymo. Skelbiama, kad nauja partnerystės sutartis gali būti pasirašyta jau kovo 10 dieną, kai vyks ES užsienio reikalų ministrų susitikimas, skelbia „European Voice“. „Niekas neskuba su šiomis derybomis“ – „European Voice“ žurnalui teigė Lietuvos ambasadorius prie ES Rytis Martikonis.

Ketvirtadienį JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Johnas Roodas pareiškė, kad JAV derybos su Lenkija bei Čekija dėl šiose šalyse planuojamo priešraketinio gynybos skydo pasistūmėjo į priekį, skelbia „Warsaw Voice“. Tačiau dienraštis „Gazeta Wyborcza“ pranašauja derybų žlugimą. J. Roodas teigia, kad pagrindiniai ginčai dėl 10 raketų perėmėjų dislokavimo Lenkijoje bei radarų sistemos įkurdinimo Čekijoje jau išspręsti.

Mažiau agresijos, bet be stebuklų - taip trumpiausiai galima apibūdinti Lenkijos premjero Donaldo Tusko vyriausybę, kuriai  vasario 23-ąją sueina  šimtas dienų. Opozicija, o labiausiai rinkimus pralaimėjusi Teisės ir Teisingumo partija, teigia, kad Piliečių Platformos ir Lenkijos Liaudininkų Sąjungos trys valdymo mėnesiai - tai prarastas laikas.

JAV priešraketinės gynybos planų tikslas – apsupti Rusiją, Lenkijos spaudai pasakė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, PRGS elementų jau yra ir galėtų atsirasti Aliaskoje, Kalifornijoje, Šiaurės rytų Azijoje. „Šie elementai apjuostų Rusijos sienas, ir, ko gero, netrukus sužinotume apie įvairiuose regionuose, taip pat ir Europoje, išdygsiančius šimtus ir net tūkstančius raketų“, – pasakė S. Lavrovas. Šie nuogąstavimai nėra iš piršto laužti.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Bronislawas Geremekas pareiškė, kad premjeras Donaldas Tuskas per susitikimą su Vladimiru Putinu turėtų kelti Katynės žudynių klausimą. "Faktas, kad Rusija tiek metų neigia atsakomybę už Katynės nusikaltimą, rodo Stalinizmo sugrįžimą", - per radiją sakė B. Geremekas. Anot buvusio ministro, D. Tuskas Maskvoje turėtų atvirai išsakyti, ką lenkai mano apie Katynės problemą, rašo polskieradio.pl. "Šiuo klausimu negali būti jokių nutylėjimų.

Penktadienį Rusijoje lankysiantis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, kad neplanuoja iš Rusijos reikalauti atsiprašymo už lenkų karo belaisvių sušaudymą Katynės miške 1940 metais, praneša Interfax. Anot Lenkijos premjero, komplikuotos istorijos problemos negali gadinti dabartinių abiejų šalių santykių. "Daug geresnis sprendimas - kantrus praeities problemų aiškinimasis. Lenkija turi sudėtingą, bet naudingą patirtį spręsdama istorines problemas su savo kaimynais.

Lietuvos premjeras G. Kirkilas, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus iš Europos Parlamento Peticijų komitete vykusių klausymų dėl Nord Stream dujotiekio, kurį planuojama nutiesti iki 2010 m. spalio 1 d. Baltijos jūros dugnu iš Vyborgo Rusijoje iki Greifsvaldo Vokietijoje, pareiškė: „Man tokios kalbos kelia juoką. Ponia Andrikienė labai atitrūkusi nuo Lietuvos.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas prieš vasario 8 dieną įvyksiantį oficialų Maskvą antradienį pusantros valandos praleido diskutuodamas su šalies prezidentu Lechu Kaczynskiu, teigia „Warsaw Voice“. Teigiama, kad abu politikai siekė užglaistyti nesutarimu dėl tolimesnės Lenkijos užsienio politikos. Susitikimo metu diskutuotos temos visuomenei pateiktos nebuvo, tačiau spaudos konferencijoje abu politikai pasirodė plačiai besišypsodami.

Prieš įsibegėjant šios savaitės politiniams įvykiams, siūlome pažvlegti, kokios pagrindinės temos šią savaitę turėtų dominuoti pasaulinės žiniasklaidos puslapiuose. Pirmadienis. Pasibaigus Serbijos prezidento rinkimams, kuriuos laimėjo provakarietiškas kandidatas Borisas Tadičius, laukiama, kad separatistinių nuotaikų kamuojamos ir etninių albanų dominuojamos Kosovo provincijos politikai artimiausiomis dienomis paskelbs vienašališką nepriklausomybės deklaraciją.

Šiandien popiet Lietuvoje kelias valandas viešės Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Manoma, kad pagrindinė jo pokalbio su Valdu Adamkumi tema bus atominės elektrinės statybos klausimai. Lietuvai yra labai svarbi elektros tinklų jungtis su  Lenkija.Šis projektas, kuris nejuda į priekį  daugiau nei dešimtmetį, dabar siejamas su naujos branduolinės jėgainės statyba.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis išvyko 4 dienų vizito į JAV. Kaip skelbia „Warsaw Voice“, pagrindinė vizito tema – diskusijos dėl Lenkijoje planuojamos dislokuoti dalies priešraketinės gynybos sistemos.R. Sikorskis susitiks su JAV viceprezidentu Dicku Cheney, valstybės sekretore Condoleezza Rice bei patarėju nacionalinio saugumo klausimais Stephenu Hadley. „Mūsų pozicija nesikeičia jau kelis mėnesius.

Briuselyje verda aistros dėl Baltijos jūros dugnu žadamo tiesti Šiaurės Europos dujotiekio. Lietuvos valdžia neišsakė aiškios pozicijos, tad mūsų šalies interesų stojo ginti nevyriausybinės organizacijos, rašo „Klaipėda“. Nepataisoma žala jūrai Antradienį su Europos Parlamento Peticijų komitetu susitikusios nevyriausybinės organizacijos ir europarlamentarai negailestingai sukritikavo Vokietijos ir Rusijos projektą „Nord Stream“ ir paragino valstybes jam nepritarti.

Europos Parlamento Peticijų komiteto sausio 29 d. surengtuose klausymuose „NordStream“ dujotiekis ir jo poveikis Baltijos jūrai“ pasisakęs Lietuvos atstovas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad Baltijos jūros dugnu ruošiamas tiesti "NordStream" projektas turi būti matomas ir kaip grėsmė žmogiškajai aplinkai, teigiama europarlamentaro biuro išplatintame pranešime. „Matau, kad nūnai vykdomas Rusijos-Vokietijos sandėris dėl Baltijos vamzdžio statybos iš tikrųjų yra griovimo ženklas ir priemonė.

Lietuva, kuri didžiuojasi galinti apginti „drąsios šalies“ įvaizdį, vis dažniau iškiša galvą iš „šaltojo karo“ apkasų. Nespėjo nugriaudėti netiesioginė diplomatinė kanonada tarp V. Adamkaus ir C. Rice, o Lietuvos prezidentas davė naują pretekstą įvairioms interpretacijoms. Pasaulio ekonomikos forume Davose mūsų šalies vadovas, nė kiek nesuglumintas po interviu „The Financial Times“ kilusio ažiotažo, pasiūlė Europos Sąjungai neskubėti pasirašyti bazinio susitarimo su Rusija.

Ketvirtadienį Lenkijos transporto darbdavių sąjunga pareiškė, kad vežėjai kelių nebeblokuos. Trečiadieį eilės prie Baltarusijos sienos sutrumpėjo, tačiau prie Ukranos Koroszczyne muitinės punkto toliau blokuojamas įvažaivimas į terminalą. Antradienį muitininkkų derybos su vyriausybe truko 10 valandų, o šiandien prasidėjo nuo ryto. Lietuvos pasienyje su Baltarusija ilgėja krovininių automobilių eilės. Šalčininkų–Benekainių kontrolės punkte krovininiams eilės tenka laukti apie 12 val.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas siūlys Rusijos vadovui Vladimirui Putinui Šiaurės dujotiekį tiesti ne Baltijos dugnu, bet per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, teigia lenkų dienraštis „Dziennik“. Anot laikraščio, su Baltijos šalimis ir Skandinavija koordinuotas pasiūlymas bus pateiktas per vizitą į Maskvą vasario pradžioje. Pagrindinis jo argumentas – mažesnė kaina. Pasak ekspertų, jis įtikinamas. Vizito į Maskvą D. Tuskas vyksta vasario 8 dieną.

Lenkijoje sudužus kariniam lėktuvui žuvo visi juo skridę žmonės, rašo BBC. Iš Lenkijos sostinės Varšuvos į šalies šiaurės vakaruose esantį Miroslawieco miestą skridęs transporto lėktuvas sudužo likus 2 kilometrams iki maršruto tikslo. Kariniu transporto lėktuvu Casa C-295M skrido mažiausia 19 žmonių. Parodoksalu, tačiau lėktuvu skridę pareigūnai turėjo dalyvauti konferencijoje apie skrydžių saugumą.

Lenkijos premjerui pareiškus, kad jo šalis neskubės priimti sprendimo dėl priešraketinio gynybos skydo dislokavimo šalyje, JAV planams Rytų Europoje iškilo grėsme, rašo EU Obsever. "Varšuva tikrai neturėtų skubėti sutikti statyti priešraketinį gynybos skydą. Prisiminkime, kad skydas yra skirtas apginti JAV, o ne Lenkiją" - teigė Donaldas Tuskas. Panašiai situaciją komentavo ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radekas Sikorskis.

Lenkija sutiks savo teritorijoje dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemos raketas perėmėjas tik su sąlyga, kad Jungtinės Valstijos suteiks jai papildomas saugumo garantijas, pareiškė šalies premjeras Donaldas Tuskas. „Iki šios dienos derybose, kurias vedė mūsų pirmtakai, Lenkija nebuvo gavusi garantijų, kad JAV priešraketinės gynybos skydas padidins mūsų šalies saugumą“, - D. Tusko žodžius cituoja naujienų agentūra AFP.

Vakarų Europos šalys ima atidžiau nagrinėti galimas Šiaurės Europos dujotiekio projekto pasekmes, juntamas didesnis šių šalių žiniasklaidos dėmesys, rašo „Lietuvos žinios“. Didžioji Britanija iki šiol laikosi neutralios pozicijos dujotiekio klausimu, nes kurį laiką pati tikėjosi ateityje prie jo prisijungti, jei jis būtų iš Vokietijos pratęstas į Olandiją.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas atskleidė savo planus sausio pabaigoje vykti vizito į Maskvą, praneša „Warsaw Voice“.Valdančiosios „Pilietinės platformos“ partijos atstovas Stefanas Niesiolowskis teigė, kad Lenkijos premjeras su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu bei jo patarėju Sergejumi Jastržembskiu surengė videokonferenciją, kurios metu sutarė, kad šalių nesutarimus skatinantys klausimai turi būti diskutuojami bendrame susitikime.

Lenkija ir Lietuva ES ir Rusijos partnerystės derybas tikriausiai tebevetuos iki kovo mėnesio, kuomet Rusijoje vyks prezidento rinkimai, penktadienį pranešė  aukšti diplomatiniai šaltiniai. Ankstesnioji konservatyvi Lenkijos vyriausybė užblokavo derybų dėl naujosios sutarties pradžią, Maskvai prieš dvejus metus įvedus draudimą importuoti mėsą ir kitus maisto produktus iš Lenkijos. Naujoji ES ir Rusijos partnerystės sutartis turėtų apimti energetikos, žmogaus teisių ir prekybos sritis.

Nauja kokybė, bet nieko konkretaus nepasiekta – taip Lenkijoje komentuojami premjero Donaldo Tusko vizito Vokietijoje rezultatai. Buvo daug šypsenų , o susitikimas su Vokietijos kanclere Angela Merkel truko ilgiau, nei buvo planuota, tačiau abi šalys pasiliko prie savo nuomonės svarbiausiais klausimais: dėl Šiaurės dujotiekio ir Iškeldintųjų centro.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pradeda savo pirmąjį vizitą Vokietijoje, praneša BBC.Tiek Lenkija, tiek Vokietija pažadėjo atversti naują puslapį dvišaliuose santykiuose, kurie itin suprastėjo Lenkiją valdant konservatyviai „Teisės ir teisingumo“ partijai. Per trumpą vizitą Berlyne D. Tuskas susitiks Vokietijos kanclere Angela Merkel bei prezidentu Horstu Köhleriu. Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai pareiškė tikįs, jog šis vizitas atgaivins abiejų šalių santykius.

Lenkijos kairiųjų demokratų sąjungos dienraštis "Trybuna" kritikuoja šalies valdžią, kad ši realiai nepradeda elektros tilto su Lietuva projekto įgyvendinimo.