Deryboms su Lenkija dėl JAV priešraketinio skydo elementų dislokavimo įstrigus, nes lenkai už tai pareikalavo didžiulės karinės paramos, šią savaitę pasklido gandas, jog Vašingtonas laiko Lietuvą viena iš alternatyvų, rašo laikraštis „International Herald Tribune“.
Vis dėlto Rytų Europos apžvalgininkai šį gandą vertina skeptiškai. Jie abejoja, jog Vašingtonas rimtai svarstytų tokį variantą, ir mano, jog tai esąs gudrus spaudimo būdas, kad prezidentas Georgeas W.Bushas pasiektų susitarimą dar iki savo kadencijos pabaigos kitų metų sausį.
„Manau, jog tai tik politinis žaidimas“, - sako Fiodoras Lukjanovas, žurnalo „Russia in Global Affairs“ (Rusija pasaulio reikaluose) redaktorius. „Manau, tai mėginimas parodyti lenkams, kad jeigu jie ir toliau priešinsis, tuomet sutartis bus sudaroma su kitais“, - pažymėjo jis.
G.W.Busho administracijai būtų labai sunku įtikinti demokratų kontroliuojamą Kongresą pavirtinti PRG bazės Lietuvoje finansavimą. Artėjant G.W.Busho kadencijos pabaigai, vargu ar jam užtektų laiko ar politinio kapitalo vėl pradėti nuo pradžios raketinės gynybos planus.
Rusijos nepritarimas Vašingtono planams taip pat daro Lietuvos variantą nerealų, sako politologai. Lietuva yra ne tik arčiau Maskvos geografiškai, bet ir buvusi Sovietų Sąjungos dalis, kuo nebuvo nei Lenkija, nei Čekija.
Rusai tai supras „kaip dar didesnę provokaciją negu Lenkijos ir Čekijos atveju“, - pažymi F.Lukjanovas.
Tvirtinama, kad JAV nori iki 2013 metų dislokuoti Europoje apsaugos nuo Irano ir kitų teroristinių valstybių sistemą: Čekijoje planuojama sumontuoti radarą, Lenkijoje - dislokuoti 10 raketų gaudytuvų.
Rusiją siutina mintis, kad JAV kariniai objektai bus taip arti jos sienų - regione, kurį ji kontroliavo šaltojo karo laikotarpiu. Rusija laiko tai pirmaisiais žingsniais pagal ilgalaikį planą, kuris gali pakenkti jos saugumui.
Be to, Maskva jau yra pagąsdinusi nukreipsianti savo branduolines raketa į JAV raketinio skydo objektus.
Kad Rusijai rūpi gandai apie Lietuvą, kaip PRG objektų bazę, rodo ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo penktadienį paskelbta pareiškimas, kad Maskva paprašė Vašingtono informacijos apie JAV ketinimus Lietuvoje.
„URM paprašė informacijos iš mūsų kolegų, bet kol kas jos dar negavome“, - sakė jis.
Oficialias derybas su Praha ir Varšuva dėl PRG sistemos elementų dislokavimo Vašingtonas pradėjo 2007-ųjų pradžioje, ir jau artėjama prie susitarimo su čekais, nors rezultatas priklauso nuo to, ar Čekijos parlamentas patvirtins šį planą.
Tuo tarpu su Lenkija derybos neina taip sklandžiai, kaip buvo jų pradžioje, kai Lenkijos ministru pirmininku buvo Jaroslawas Kaczynskis, ištikimas JAV sąjungininkas ir labai įtariai žiūrintis į Rusiją.
Pernai rudenį jį premjero poste pakeitė Donaldas Tuskas, kurio vyriausybė žymiai ryžtingiau ėmėsi reikalauti didžiulės karinės paramos už leidimą amerikiečiams įrengti raketų gaudytuvų pozicijas Lenkijos šiaurėje prie Redzikovo, kur sovietmečiu buvo karinė bazė.
Lenkijos gynybos ministras Bogdanas Klichas praėjusį mėnesį pareiškė taip: jeigu JAV investuoja milijonus dolerių į savo sąjungininkų šalis, kaip Egiptas ir Pakistanas, tai neturėtų šykštauti ir Lenkijoje.
„Lenkija darosi svarbi Jungtinėms Valstijoms šiame regione, kaip Pakistanas Centrinėje Azijoje ar Egiptas Artimuosiuose Rytuose. Norėtume, kad būtume vertinami lygiai“, - sakė B.Klichas ir pridūrė, kad pagalba galėtų siekti dešimtis milijonų dolerių. „Tai nėra itin daug“, - pabrėžė jis.
JAV pareigūnus tai aiškiai erzina. Šiuo metu JAV kasmet Lenkijai teikia 27 mln. dolerių finansavimą - didžiausią Europoje, o G.W.Bushas šiemet yra pasiūlęs papildomai skirti dar po 20 mln. dolerių per metus. Bet tai lenkų vis dar nepalenkia.
Grzegorzas Holdanowiczius, žymus gynybos analitikas Varšuvoje, sako manąs, kad „lietuviškas pasiūlymas tikrai yra tam tikras taktinis manevras. Tai signalas Lenkijai, jeigu mes nemažinsime savo apetito, galime prarasti viską“.
