donaldas tuskas

Ateinančius penkerius metus Lenkijai vadovaus konservatyvus politikas Lechas Kaczynskis, antrajame rinkimų ture net 10 proc. balsų persvara laimėjęs prieš liberalių pažiūrų Donaldą Tuską. Lenkai pasirinko socialinės valstybės, puoselėjančios tradicinį, istorinį patriotizmą ir krikščioniškąsias vertybes, modelį, moralinį atsinaujinimą ir sąžiningą politiką. Bent jau tokią prezidentūrą žadėjo L. Kaczynskis. Kokia ji bus iš tikrųjų praūžus rinkimų kampanijai? Tai parodys artimiausi mėnesiai.

Sekmadienį neišsisprendė, kas per artimiausius penkerius metus užims svarbiausią postą Lenkijoje. Už dviejų savaičių įvyks antrasis rinkimų turas, kuriame susirungs Donaldas Tuskas ir Lechas Kaczynskis. Preliminariais duomenimis, per pirmąjį rinkimų turą geriau pasirodė Piliečių platformos kandidatas Donaldas Tuskas , už kurį balsavo beveik 36 procentai , o jo varžovą –Teisės ir teisingumo kandidatą Lechą Kaczynskį parėmė virš 33 proc. rinkėjų.

Po pusantros savaitės nuo parlamento rinkimų vis dar nematyti būsimos vyriausybės programos ir sudėties kontūrų. Koalicijos partnerės - Teisės ir teisingumo partija bei Piliečių platforma dažniausiai bendrauja per žiniasklaidą. Todėl lenkai derybas dėl koalicinės vyriausybės sudarymo praminė realybės šou. Ir, pasak apžvalgininkų, padėtis nesikeis iki prezidento rinkimų. O kadangi labai panašu, kad ateinantį sekmadienį nė vienas kandidatas nesurinks daugiau nei 50 proc.

Nors nuomonių apklausos prognozės nekėlė abejonių, kad lenkų politinių simpatijų švytuoklė šįkart ryžtingai pakryps dešinėn - vis tik neapsiėjo be staigmenos. Lenkijos parlamento rinkimus laimėjo ne pirmaujanti reitinguose liberali „Piliečių platforma“, bet dešinioji „Teisė ir teisingumas“. Negalutiniais duomenimis - suskaičiavus balsus iš 30 proc. rinkimų apygardų - už „Teisę ir teisingumą“ balsavo 25,74 proc. , o už „Piliečių platformą“ - 23,31 proc. rinkėjų.

Stipri valdančioji koalicija, silpna opozicija - taip atrodys Lenkijos valdžia po Seimo rinkimų, kurie vyks rugsėjo 25 dieną. Visuomenės apklausos rodo augantį centro ir dešinės partijų bei kandidatų populiarumą ir smunkantį pasitikėjimą kairiaisiais. Šįkart nepasitvirtins ligšiolinė praktika, kad tai, kokią valdžią lietuviai išsirenka šiandien, tokią lenkai rinksis po dvejų metų.

Didžiausia Lenkijos politinė staigmena - šalies prezidento Aleksandro Kwasniewskio (Aleksandro Kvasnevskio) žmonos Jolantos populiarumas, kuris buvo stebėtinai didelis, ėmė mažėti. Visuomenės nuomonės tyrimo agentūros pernai gruodį surengta apklausa parodė, kad jei Lenkijos prezidento rinkimai būtų vykę tuo metu, J. Kwasniewska būtų surinkusi 37 proc. rinkėjų balsų. Tuo tarpu sausio mėnesį už ją būtų balsavę tik 30 proc. lenkų.