Stipri valdančioji koalicija, silpna opozicija - taip atrodys Lenkijos valdžia po Seimo rinkimų, kurie vyks rugsėjo 25 dieną. Visuomenės apklausos rodo augantį centro ir dešinės partijų bei kandidatų populiarumą ir smunkantį pasitikėjimą kairiaisiais.
Šįkart nepasitvirtins ligšiolinė praktika, kad tai, kokią valdžią lietuviai išsirenka šiandien, tokią lenkai rinksis po dvejų metų. Rinkimų kampanijos lyderiai - partijos „Piliečių platforma“ bei „Teisė ir teisingumas“, kurių vadovai deklaruoja valią ir norą sudaryti valdančiąją koaliciją, ir, kaip rodo apklausos rezultatai, Seime turės tokią daugumą, kad galės ne tik sudaryti vyriausybę, bet ir keisti konstituciją.
Vis labiau aiškėja, kad šiame duete pirmuoju smuiku gros „Piliečių platforma“, kurios populiarumas kasdien auga ir šiuo metu viršija 40 proc., o už „Teisę ir teisingumą“ balsuoti ketina apie 25 proc. lenkų. Jau dabar tarp šių partijų, ateityje - koalicijos partnerių, tvyroja nemaža įtampa. Ir ne tik dėl skirtingo požiūrio į ekonominius ar moralinius klausimus, bet ir dėl jų lyderių charizmatinių asmenybių.
„Teisei ir teisingumui“ vadovauja broliai dvyniai Lechas ir Jaroslawas Kaczynskiai (Lechas ir Jaroslavas Kačinskiai), kadaise „Solidarumo“ veikėjai, vėliau dėl pasaulėžiūros skirtumų ir asmeninių ambicijų susikivirčiję su buvusiais bendražygiais ir atsidūrę politikos paraštėje. Šie rinkimai yra jiems paskutinė galimybe pakilti į politikos olimpą.
„Piliečių platformos“ lyderiai - Janas Rokita, laikomas nepaprastai ambicingu ir sunkaus charakterio, ir nuosaikus Donaldas Tuskas, iki tol be rimtesnių politinių ambicijų. Abu politikai praeityje irgi susiję su antikomunistine opozicija, parlamento senbuviai, dalyvavę kelių partijų veikloje, galop sukūrę savo partiją. Abiejų partijų kandidatai į prezidentus - Lechas Kaczynskis ir Donaldas Tuskas - pirmauja apklausose ir visi ženklai rodo, kad abiem teks kovoti dėl aukščiausio posto antrajame rinkimų ture, juolab pasitraukus kairės kandidatui Wlodzimierzui Cimosziewicziui (Vlodzimiežui Cimoševičiui).
Trečioje ir ketvirtoje vietoje yra ultradešinioji Lenkijos šeimų lyga bei skandalingo politiko Andrzejaus Lepperio (Andržejaus Leperio) vadovaujama „Savigyna“, už kurias balsuoti ketina po keliolika nuošimčių rinkėjų. Ir tik penkta su 7 proc. paramos yra valdančioji Kairiųjų demokratų sąjunga.
Rinkimų kampanijos madas diktuoja reitinguose pirmaujančios partijos, kurios sumaniai išnaudoja ir „Solidarumo“ 25-metį, ir 1944 metų Varšuvos sukilimo metines, ir Lenkų sąjungos Baltarusijoje problemas su Aleksandru Lukašenka. „Piliečių platformos“ kandidatas Donaldas Tuskas keliolika procentų pakilo reitinguose, kai nuvažiavo į Gardiną užtarti savo tautiečių. Visos partijos nepraleido progos sukritikuoti Rusijos ir Vokietijos susitarimą tiesti dujotiekį, aplekiantį Lenkiją. Tačiau šioje rinkimų kampanijoje nedaug yra užsienio politikos. Vyrauja šalies temos, kurios, kaip žinia, labiau rūpi eiliniam duonos valgytojui.
O eiliniam lenkui labiausiai rūpi nedarbas, sveikata, kainos, atlyginimai, savas būstas ir saugumo jausmas. Apžvalgininkai pažymi, kad ir rimtos partijos nevengia populistinių pažadų. Tai liudija didėjantis „Teisės ir teisingumo“ populiarumas, ir smunkantis pasitikėjimas populistine „Savigyna“ bei jos lyderiu A. Lepperiu.
Kitas klausimas, kaip po rinkimų klostysis koalicijos partnerių santykiai, juolab jeigu „Piliečių platformos“ persvara bus didelė, o jos kandidatas D. Tuskas, kaip rodo apklausos, taps šalies prezidentu. „Teisės ir teisingumo“ lyderis sako nesutiksiąs, kad koalicijos partneriai, nors ir stipresni, užimtų svarbiausias vietas vyriausybėje - premjero, finansų ministro ir užsienio reikalų ministro. O ambicingasis J. Rokita, jau dabar tituluojamas ministru pirmininku, nesako nei taip, nei ne, bet ne paslaptis, kad seniai turi savus kandidatus į svarbiausių ministerijų vadovus.
Šiaip ar taip, akivaizdu, kad per ateinančius kelerius metus Lenkiją valdys centro dešinės koalicija, o kairiesiems teks sėdėti opozicijos suole. Ir kad aukščiausius šalies postus - prezidento, premjero, vicepremjero ir Seimo pirmininko užims Donaldas Tuskas, Janas Rokita bei dvyniai broliai Lechas ir Jaroslawas Kaczynskiai. Tik dar neaišku, kas kuo bus.
Dvyniams Lechui ir Jaroslawui Kaczynskiams šie rinkimai yra paskutinė galimybe pakilti į politikos olimpą.
