„Nord Stream“ projektas turi tapti tikrove jau artimiausiais mėnesiais, pareiškė Rusijos pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas.
Trečiadienį Rygoje pasibaigus Baltijos jūros regiono valstybių tarybos sesijai jis pranešė žurnalistams, kad viršūnių susitikimo dalyviai svarstė ir dujotiekio „Nord Stream“ projektą.
„Iš esmės partneriai teigiamai žiūri į šią idėją. Artimiausiais mėnesiais reikia pasirūpinti, kad šis projektas taptų tikrove“, - sakė I.Šuvalovas.
Tuo tarpu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pažymėjo, kad Varšuvai parankesnis dujų iš Rusijos tranzitas į Europą sausuma.
Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis savo ruožtu pabrėžė, kad energetinį saugumą gali garantuoti išvystyta infrastruktūra ir elektros tinklai, todėl reikia pagalvoti, kaip valstybės galėtų drauge investuoti į šiuos projektus.
„Rusijos pozicija aiški - tiesti naujus vamzdynus, neuždarant senųjų. Ja nereikia abejoti, ją reikia gerbti“, - sakė Latvijos premjeras.
Suomijos ministras pirmininkas Matti Vanhanenas sakė suprantąs, kad Vidurio Europai reikia daugiau gamtinių dujų.
O Švedijos premjeras Frederikas Reinfeldtas mano, jog būtina daugiau galvoti, kaip veiksmingiau naudoti energiją ir atnaujinamus energetinius išteklius.
Latvijos URM vadovas Maris Riekstinis sakė žurnalistams, kad Rusija šiame susitikime patikino, jog nesirengiama keisti senų energetinių projektų, pavyzdžiui, naftotiekio „Družba“, naujais, tačiau kai kuriose Europos šalyse net ekspertų lygiu sklando abejonės, ar šiuo klausimu Rusija galima pasitikėti.
„Ši Rusijos pozicija užfiksuota, ir mes tikimės, kad Rusija jos laikysis. Latvija dujų sektoriuje neturi pavyzdžių, kad Rusija bandytų jį naudoti politiniais tikslais“, - sakė M.Riekstinis.
Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas savo ruožtu pareiškė, kad šiame susitikime I.Šuvalovas pareiškė, kad Rusija siekia bendradarbiauti su Baltijos regionu ir nori pelnyti pasitikėjimą. „Juk nuo pasitikėjimo lygio priklauso ir investicijų lygis“, - sakė A.Ansipas.