dirbtinis apvaisinimas

Britų televizijos serialo „Made in Chelsea“ žvaigždės Ollie ir Garethas Locke'ai tapo tėvais. Liepos pradžioje sutuoktiniams surogatinė motina pagimdė dvynius. Sutuoktinių kelionė į tėvystę užtruko trejus metus: kartais tai priminė amerikietiškus kalnelius su euforija palydimomis viršūnėmis ir širdį daužančiomis žemumomis. „Vaikai yra su mumis – to laukėme taip ilgai.

Augindama ilgai lauktą antrą dukrelę 34-erių Ugnė Vaizgirdaitė pati dar sunkiai gali patikėti įvykusiu stebuklu. Tūkstančius eurų įvairiems gydymo būdams paklojusi moteris jau buvo palaidojusi viltis susilaukti vaikelio ir pradėjusi ieškoti įsivaikinimo galimybių. Tačiau netikėtai ją aplankė džiugi žinia, kad laukiasi. Ugnė pasakoja, kad pastoti jai padėjo ne vieno mediko skeptiškai vertinamas gydymas homeopatiniais žirniukais.

Amerikiečių aktorė Jennifer Aniston papuošė žurnalo „Allure“ gruodžio mėnesio viršelį ir ryžosi atviram interviu. Žurnalistei Danielle Pergament 53-ejų moteris papasakojo, ką reiškia kelis dešimtmečius gyventi viešą gyvenimą, papasakojo apie pakilimus ir nuosmukius bei pirmą kartą prakalbo apie tai, kodėl ji iki šiol neturi vaikų. „Aš bandžiau pastoti.

Seimas naikina prievolę tėvams amžinai saugoti pagalbiniam apvaisinimui sukurtus embrionus amžinai mokant už jų saugojimą. Saugoti embrionus tėvai galės, kiek norės, jeigu už tai patys susimokės. Valdžia nuo šiol reikalaus embrionus saugoti tik dvejus metus, o vėliau juos bus galima išmesti. Pataisas remiantys parlamentarai teigia, kad toks sprendimas atitinka pasaulinę praktiką, tačiau apie trečdalis seimūnų tam prieštaravo – jie embrionų sunaikinimą prilygina gyvybės žudymui.

Šiandien Romenos Orlenko namuose klega netrukus dešimtąjį gimtadienį švęsianti dukrelė Roana, tik jos kelias į šį pasaulį buvo kiek kitoks – mergaitė pasaulį išvydo po pagalbinio apvaisinimo. Skausminga žinia apie nevaisingumą, ilgos sveikatos problemų paieškos ir nepakeliamas stresas yra tik dalis to, ką teko iškęsti 39-erių vilnietei, kol galiausiai išgirdo džiugią žinią: „Sveikinu, jūs laukiatės!” ir prie krūtinės galėjo priglausti savo pirmagimę.

Valdantieji susiruošė griauti praeitoje Seimo kadencijoje valstiečių įvestą reikalavimą amžinai šaldyti žmogaus embrionus, likusius po pagalbinio apvaisinimo. Jie sieks, kad lytinių ląstelių donorais galėtų tapti nepilnamečiai su tėvų sutikimu. Tokiais valdančiųjų planais piktinasi valstiečiai, kurie sako, kad naujoji valdžia specialiai velia valstybę į vertybinius karus, neva taip norėdami nuslėpti kitas valstybės problemas.

Šiauliuose gyvenančių Rasos ir Karolio Sankauskų namuose šiandien netyla juokas ir krykštauja trys sūnūs – Kasparas (6), Kovas (5) ir Tauras (2). Ir nors šiuo metu sutuoktiniai kasdien džiaugiasi sveikais ir linksmais vaikais, dar prieš gimstant pirmajam vaikeliui juos lydėjo nežinia, mat Rasai buvo nustatytas nepaaiškinamas nevaisingumas. Savo šeimos istoriją Rasa pradeda pasakoti nuo judviejų su vyru pažinties dienos. Jiedu su Karoliu susipažino ir susituokė Londone.

Kai Starlyn Cafferata ir jos vyras Bill nusprendė susilaukti vaikų, jie nesitikėjo, kokie iššūkiai jų laukia. Porai vaikų susilaukti nepavyko net 10 metų – jie susidūrė su nevaisingumu, tačiau po sėkmingo dirbtinio apvaisinimo prieš du metus jie susilaukė dukters Zoe. O tada, porai, gyvenančiai Teksase, atsitiko tai, ko jie tikrai nesitikėjo.

Poliamoriškas homoseksualus trejetukas įėjo į istoriją po to, kai tapo pirmąja šeima pasaulyje, kurios vaiko gimimo liudijime bus įrašyti trys tėčiai. Vyrų teigimu, jų unikali kelionė į tėvystę yra: „Lyg laimėjimas loterijoje.

Liūto jauniklis Simba gyvena laukinės gamtos parke Singapūre. Tai yra pirmasis liūtų jauniklis, gimęs dirbtinio apvaisinimo būdu. Singapūo laukinės gamtos parko komanda liepos mėnesį sėkmingai apvaisino jauniklio motiną Kaylą. Jauniklio tėvas Mufasa neišgyveno elektros ejakuliacijos procedūros, atliktos dar praėjusių metų sausį. Ši procedūra buvo atliekama išgauti sėklai.

Visą gyvenimą norėjusi turėti vaikų, pagaliau būdama 74-erių sulaukė stebuklo – dvynių. Neįtikėtina, amžiaus standartus laužanti laiminga istorija atkeliavo tiesiai iš Indijos.  Indijos pietrytinės Andhra Pradešo valstijos, Gunturo apskrities ligoninėje – išties nekasdienis gimdymas. Dvynukių pagaliau susilaukė jau beveik 60 metų santuokoje gyvenanti – 74-verių Yerramatti. Tiesa įprastu būdu per daugiau nei pusę amžiaus su sutuoktiniu pastoti jai nepavyko.

Moteriai buvo pranešta, kad ji, net ir dirbtinio apvaisinimo pagalba, niekada nebegalės susilaukti vaikų, tačiau, paneigusi visas gydytojų prognozes, per mažiau nei metus ji pagimdė net 4 mažylius. Charlotte Parker (32 m.) ir jos vyras Billys (29 m.) prarado bet kokią viltį tapti tėvais. Po ilgai trukusių bandymų užmegzti gyvybę, gydytojai nustatė, kad moters organizme nėra pakankamai kiaušinėlių.

 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) turės parengti tvarką, kuri leis informuoti po dirbtinio apvaisinimo gimusius ir pilnametystės sulaukusius asmenis apie jų biologinius tėvus. Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad SAM nustatytų, kaip teikiama tokia informacija - tai reikalinga įgyvendinant metų pradžioje įsigaliojusį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.

24 metų australas Samuelis Leightonas-Dore'as viešai atskleidė savo troškimą ir planus susilaukti kūdikio kartu su savo seserimi. Tačiau nors tokia situacija ir ganėtinai neįprasta, jokios kraujomaišos čia nėra. Homoseksualus vaikinas svajoja apie šeimos pagausėjimą drauge su mylimuoju Bradley Tennantu. Kad kūdikis būtų genetiškai artimas abiem vyrams, S. Leightonas-Dore'as norėtų panaudoti savo sesers kiaušinėlį ir B. Tennanto spermą.

Transseksualas Thomas Beanie (42) tapo tikra įžimybe, kai 2008 metais pasaulis išgirdo apie pirmąjį „nėščią vyrą“. Iš Havajų kilęs Thomas gimė mergaite, o tikrasis jo vardas – Tracy Lehuanani LaGondino. Nors paauglystėje dirbo modeliu ir sėkmingai dalyvavo moterų grožio konkursuose, jau nuo 10-mies metų pradėjo save identifikuoti kaip vyrą.

Seimas antradienį baigė kelerius metus trukusias diskusijas ir įstatymu įteisino pagalbinį apvaisinimą, pasirinkęs konservatyvųjį kelią, kuris draudžia embrionų šaldymą. Per priėmimą pritarta grupės Seimo narių pasiūlymui, kad embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą. Sukurtų embrionų skaičius negalės viršyti trijų. Už tai balsavo 59 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 15 parlamentarų.

Birželio 7 d. LR Seimas grįžo prie daug diskusijų ir emocijų keliančio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymo. Seimo nariai pritarė visoms tą dieną svarstytoms esminėms pacientų interesus ginančioms nuostatoms. Pagalbinio apvaisinimo procedūras leista taikyti tuomet, kai siekiama išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui, bei atlikti tam būtinus genetinius tyrimus.

Vyriausybė ragina įstatymo projekte dėl dirbtinio apvaisinimo leidžiamų sukurti embrionų skaičiaus neriboti iki trijų, kaip siūlo konservatyvaus požiūrio šalininkai.

Aktorės Sofios Vergaros (Sofijos Vergaros) buvusio sužadėtinio reikalavimas perduoti užšaldytus du jų pradėtus bendrus embrionus atkreipė dėmesį į platesnes teisines ir etines problemas, susijusias su dirbtinio apvaisinimo metodais.

Didžioji Britanija antradienį tapo pirmąja pasaulio šalimi, kurioje leidžiama pradėti vaikus mėgintuvėlyje su trijų žmonių DNR, parlamentarams pritarus šiai prieštaringai vertinamai procedūrai. Bendruomenių rūmų nariai 382 balsais už ir 128 balsais prieš priėmė įstatymą, leidžiantį apvaisinimą in vitro (IVF), panaudojant trijų žmonių DNR. Šiuo metodu siekiama išvengti sunkių paveldimų ligų, kurias savo sūnums gali perduoti motinos.

Lenkijos žiniasklaidoje vyksta aršus žodžių karas tarp Romos Katalikų Bažnyčios (RKB) vadovybės ir dirbtinio apvaisinimo bei abortų šalininkų. „Retai nutinka, kad Vyskupija atsakinėtų į išreikštą nuomonę žiniasklaidoje, ypač, kai pasisako nevieši asmenys. Todėl Vyskupijos atkirtis Agnieszkai Ziółkowskai, kuri yra pirmas Lenkijoje vaikas, gimęs po dirbtinio apvaisinimo, rodo, kad susiduriame su išskirtiniu atveju“, – rašoma pirmadienį „Gazeta Wyborcza“ vedamajame.

Būdamas 87 mirė britų mokslininkas Robertas Edwardsas (Robertsas Edvardsas), Nobelio premijos laureatas, apdovanotas už apvaisinimo in vitro (IVF) išvystymą, pranešė Kembridžo universitetas. "Su dideliu liūdesiu šeima pranešė, kad profesorius Robertas Edwardsas, Nobelio premijos laureatas, mokslininkas ir vienas IVF pionierių, po ilgos ligos mirė ramiai miegodamas 2013 metų balandžio 10 dieną, - sakoma Kembridžo universiteto pranešime.

Tyrime dalyvavo per 700 pacienčių, besigydančių vienoje iš vaisingumo klinikų. Moterys buvo suskirstytos į 2 grupes. Pirmojoje buvo „užkietėjusios rūkorės“, surūkančios daugiau nei 10 cigarečių per dieną, o antrojoje – visiškai nerūkančios moterys. Visų tiriamųjų sutuoktiniai nerūkė. Kiaušialąstės, kurios buvo naudojamos IVF procedūrai, paimtos iš nerūkančių donorių. Tyrimo rezultatai parodė, kad dirbinio apvaisinimo sėkmė išties priklauso ir nuo pacientės žalingų įpročių.

Nustatyta, kad vaikai, gimę po pagalbinio apvaisinimo, gali dažniau sirgti astma, pranešė BBC. Mokslininkai Didžiojoje Britanijoje ištyrė daugiau nei 13 tūkst. vaikų, įskaitant 104 dirbtiniu apvaisinimu pradėtus vaikus, ir atrado, kad dirbtiniu būdu pradėti penkiamečiai maždaug dvigubai dažniau sirgo astma. Be to, jų astmai gydyti dažniau prireikė vaistų, o tai gali reikšti, kad ligos forma yra sunkesnė.

Remiantis tyrimu, pristatytu per vaisingumo ekspertų konferenciją Turkijoje, pasaulyje šiuo metu yra 5 mln. kūdikių, pradėtų mėgintuvėliuose, skelbia BBC. Konferencijos dalyviai teigė, jog tai „labai svarbus įvykis“ gydant nevaisingumą. Pirmasis pasaulyje kūdikis iš mėgintuvėlio Louise Brown gimė Didžiojoje Britanijoje 1978 metų liepą. Jos motina Leslie Brown mirė praėjusį mėnesį.

Lietuvoje pasiekiamas klinikinių nėštumų dažnis, taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras, atitinka geriausius Europos bei pasaulio rezultatus ir siekia 40 proc. Tokius duomenis, įvertinusi praėjusių metų rezultatus, paskelbė „Vaisingumo klinika“, daugiausiai tokių procedūrų Lietuvoje atliekanti gydymo įstaiga. Be to, lyginant su praėjusiais dviem metais, pastaruoju metu išaugo ir pagalbinio apvaisinimo procedūrų skaičius.

Praėjus 18 metų po to, kai buvo užšaldytas embrionas, viena izraelietė pagimdė mergaitę. „Kūdikis, atėjęs iš šalčio“, rašo Izraelio laikraštis „Jediot Achronot“. Dabar 41 metų moteris 1993-aisiais po dirbtinio apvaisinimo užšaldė kelis embrionus. „Tada man nepavyko pastoti ir aš labai nusiminiau“, – pasakojo verslininkė apie ankstesnius savo mėginimus tapti motina. Dviejų dukterų, kurioms yra 14 ir 16 metų, ji vėliau susilaukė pastojusi natūraliu būdu.

Praėjus 18 metų po to, kai buvo užšaldytas embrionas, viena izraelietė pagimdė mergaitę. „Kūdikis, atėjęs iš šalčio“, rašo Izraelio laikraštis „Jediot Achronot“. Dabar 41 metų moteris 1993-aisiais po dirbtinio apvaisinimo užšaldė kelis embrionus. „Tada man nepavyko pastoti ir aš labai nusiminiau“, - pasakojo verslininkė apie ankstesnius savo mėginimus tapti motina. Dviejų dukterų, kurioms yra 14 ir 16 metų, ji vėliau susilaukė pastojusi natūraliu būdu.

61 metų moters nėštumas Brazilijoje sukėlė debatus apie vėlyvą motinystę, praneša agentūra AFP. „Mano vyras norėjo tapti tėvu“, – laikraščiui „O Globo“ sakė anonime panorėjusi likti moteris. Ji tikino taip pat norėjusi vaiko. Be to, jos sveikata esą yra puiki. Moteriai, kuri yra ištekėjusi už 38 metų amžiaus vyro, buvo įsodintas apvaisintas donorės kiaušinėlis. Kūdikis pasaulio šviesą turėtų išvysti lapkritį.

Italijos Turino miesto teismas nurodė įvaikinimui atiduoti 16 mėnesių mergaitę, nes jos tėvai esą yra per seni ją auginti, praneša agentūra AFP. Anot italų žiniasklaidos, teisėjai 70 metų Luigi De Ambrosį ir 57 metų jo žmoną Gabriellą apkaltino narciziškumu. Jie niekada nepagalvojo apie tai, kad jų po dirbtinio apvaisinimo gimusi duktė dar būdama visiškai jauna taps našlaite, o prieš tai dar gali būti priversta rūpintis senais savo tėvais, kritikavo keturi teisėjai.

Į pasaulį atkeliavo daugiau kaip 3 milijonai vaikų ne iš dausų, o „iš mėgintuvėlių“. Jei negavai stebuklo iš Dievo, Dievą pakeis technologijos... Štai paprastų piliečių nuomonė apie spermos banką: „Žiauru, kad žmones užsišaldai kaip kokią mėsą ar picą, o paskui išdaliji dešimčiai moterų...“ „Kur čia gali būti siela, jei užšaldai kelių ląstelių embrionus, kurie atrodo lyg taškas mano sakinio gale.

Pirmoji pasaulyje dirbtinio apvaisinimo loterija, kuri suteiks norintiems tapti tėvais galimybę „laimėti kūdikį“, netrukus pradės veiklą D. Britanijoje, skelbia „The Daily Mail“. Šio kontraversiško žaidimo bilietais bus pradėta prekiauti vėliau šį mėnesį. Pranešama, kad vieno bilieto kaina sieks 20 svarų. Lošimų komisija suteikė licenciją rengti šią loteriją labdaros organizacijai „To Hatch“, kuri siūlo dirbtinio apvaisinimo konsultacijas poroms, negalinčioms susilaukti kūdikių.

Seimo nariai, anksčiau pritarę embrionų šaldymui, ketvirtadienio posėdyje pakeitė nuomonę ir pritarė pataisai, kuri leidžia sukurti tik tiek embrionų, kiek vienu metu gali būti perkeliama į moters gimdą ar kiaušintakius, tačiau ne daugiau kaip tris. Už tokią pataisą balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 28 parlamentarai, 18 balsuodami susilaikė. Embrionas gyvybė ar ne? Seimo narės Dangutės Mikutienės teigimu, prieš balsuodami parlamentarai turėjo apsispręsti, ar embrionas yra gyvybė.

Seimo Pirmininkė I. Degutienė pasisako už konservatyvesnį dirbtinio apvaisinimo įteisinimo modelį. Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti, ar pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė nemano, kad Seime šiuo metu svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas atvertų kelią tas procedūras atliekančioms institucijoms nepelnytai užsidirbti. Jos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija turės sukurti visą grupę tvarkų ir metodikų, kurios aiškiai reglamentuos apmokėjimo tvarką. „Bus numatyta, kada ir kaip, kokiu būdu, be jokios abejonės ne visais šimtu procentų, visos įmanomos paslaugos bus apmokomos.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalistų Tomo Čyvo ir Giedriaus Krušnausko straipsnis „Mūšiai dėl išmaldų“. Darbingų asmenų, turinčių išlaikyti nedirbančiuosius, mažėja. O šalyje tęsiasi ginčai, ar prie atlyginimo pridėti papildomi 100 litų mažiausias pajamas turintiems gyventojams nesugriaus biudžeto ir nenuskurdins verslo. Dar neaiškiau, ar didesnių pensijų galės tikėtis dabartiniai dirbantieji. Neaišku ir tai, kas ištiktų šalį, jei nebūtų emigracijos.

Lietuvos krikščioniškų bažnyčių vadovai viešoje spaudos konferencijoje paskelbė komunikatą, kuriame pareiškė griežtą ir vieningą poziciją, nepritariančią dirbtiniam apvaisinimui ir paragino krikščioniškasias vertybes išpažįstančius politikus nebendrininkauti, priimant Dirbtinio apvaisinimo įstatymą.

Premjero Andriaus Kubiliaus pasisakymas, kad jis tiki, jog Seimas sugrįš prie konservatyvaus, nevaisingumo problemų turintiems žmonėms itin nepalankaus Dirbtinio apvaisinimo įstatymo varianto, parodo, kad nevaisingos šeimos tampa vis atkaklesnių politinių kovų įkaitais.

Seime nesutariant svarbiausiu dirbtinio apvaisinimo įstatymo nuostatų klausimu: leisti ar drausti lytinių ląstelių ir embrionų donorystę bei embrionų šaldymą, Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė komiteto patobulintam Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektui, kuriame neleidžiama lytinių ląstelių donorystė. Tai nustebino Premjerą Andrių Kubilių. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys-demokratai (TS-LKD) Dirbtinio apvaisinimo įstatymo nuostatas aptars su Bažnyčios atstovais.

Netylant visuomenės diskusijoms dėl to, kaip valstybė turėtų padėti poroms, negalinčioms susilaukti vaikų, Seimo Sveikatos reikalų komitetas uždarame posėdyje nutarė balsuoti už liberalesnįjį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą. Naujoje įstatymo projekto redakcijoje numatoma, kad donoru gali būti tik partneris arba sutuoktinis, bet poroms leidžiama sukurti iki 10 embrionų. Patobulintame įstatymo projekte taip pat numatoma, kad dirbtinio apvaisinimo paslaugas turėtų  apmokėti valstybė.

Seime yra svarstomi Dirbtinio apvaisinimo įstatymo (D. Mikutienė, V. Gapšys) bei Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (A. Čaplikas) projektai, visuomenėje sukėlę nevienareikšmiškas diskusijas. Dažnai šiose diskusijose yra klaidingai aiškinamas Katalikų Bažnyčios mokymas apie žmogaus gyvybės atsiradimą ir dirbtinį gyvybės pradėjimą. Pagal Bažnyčios mokymą nuo apvaisinimo momento (zigotos susidarymo) Dievas įkvepia sielą.

Vyriausybė, diskutuodama dėl dirbtinio apvaisinimo, nesutaria, leisti ar ne lytinių ląstelių donorystę ne tarp partnerių, išsiskiria ir nuomonės dėl embrionų šaldymo. Dėl dirbtinio apvaisinimo turės apsispręsti Seimas – Vyriausybė Seimui ketina pateikti išvadą, kurioje pritaria abiem įstatymo projektams. Vyriausybė nepareiškė bendros nuomonės dėl Pagalbinio apvaisinimo bei Dirbtinio apvaisinimo įstatymų projektų ir juos ketina perduoti svarstyti Seimui.

Neseniai Kylie Minogue seseriai Dannii susilaukus kūdikio, dainininkė vis dažniau prabyla apie planus kurti savąją šeimą. 42 metų moteris neatmeta ir dirbtinių apvaisinimo būdų, rašo dailymail.co.uk. Prieš penkerius metus krūties vėžiu susirgusi moteris ligos pasekmes jaučianti iki šiol. Atlikėja atskleidė, kad tik dabar atsigaunanti fiziškai. „Nenoriu prarasti daugiau svorio. Jaau noriu sportuoti ir atgauti buvusias kūno formas“, – atviravo moteris.

Po daugiau nei dešimt metų trukusių diskusijų pagaliau pajudėjo ledai pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimo link. Įvykęs dviejų pasiūlytų projektų svarstymas (lapkričio 9 d.) sukėlė daug diskusijų nevaisingų šeimų aplinkoje. Klaipėdos apskrities nevaisingų šeimų bendrijos ir Vaisingumo asociacijos nariai aktyviai diskutuoja apie politikų siūlomus variantus.

2009 metų sausio pradžioje aštuonetuką pagimdžiusi amerikietė Nadya Suleman jai to nežinant pateko į klastingo gydytojo spąstus. Rekordinis kūdikių skaičius – medicininio eksperimento pasekmė, kuriame moteris sudalyvavo jai to nežinant, rašo news.ru. Mediko licenciją jau praradęs Michaelas Kamrava, kaip nustatė JAV sveikatos ministerija, moteriai implantavo šešis embrionus. Vienas jų brendimo metu pasidalijo pusiau, tad N. Suleman susilaukė net aštuonių vaikų.

Lietuvoje ketinama įteisinti lytinių ląstelių donorystę ir banką, o privačių nevaisingumo klinikų paslaugas, nepriklausomai nuo jų kokybės, apmokėti valstybės lėšomis. Seime antradienį po pateikimo pritarta ir siūlymui leisti dirbtiniame apvaisinime lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, ir tai drausti. „Skirtingų požiūrių“ klausimas bus sprendžiamas gruodžio 21 dieną.

Seime pateikiami du įstatymų projektai, kuriais siūloma spręsti dirbtinio apvaisinimo procedūrų reglamentavimą. Vieną įstatymo projektą teikia liberalcentristas Algis Čaplikas, kitą – „darbiečiai“ Dangutė Mikutienė ir Vytautas Gapšys. Pagrindinis teikiamų projektų skirtumas – tas, kad A. Čaplikas siūlo leisti lytinių ląstelių donorystę ir embrionų šaldymą, o „darbiečiai“ – tai drausti.

Céline Dion vos ne tapo trynukų motina. Kanados dainininkė spalio 23 d. pagimdė dvynukus, tačiau paaiškėjo, kad ji turėjo pagimdyti trynukus! Vokietijos dienraštis „Bild“ cituoja Dion: „Jis nusprendė palikti vietos kitiems dviems“. Nėra žinoma, kodėl trečias embrionas ankstyvuoju nėštumo metu neišgyveno. Kūdikiai buvo apvaisinti dirbtiniu būdu. Céline Dion vyras René Angélil po vėžio liko nevaisingas.

JAV mokslininkai pasiekė naują kriokonservavimo rekordą: iš prieš 20 metų užšaldyto embriono gimė sveikas kūdikis. Apie šį pasiekimą pranešė mokslinio žurnalo „Fertility and Sterility“ interneto svetainė. Iki šiol nė vienas taip ilgai kriogeninėse saugyklose laikyto embriono persodinimas nebuvo pasibaigęs sėkmingu gimdymu, praneša „Popsci.com“. Skelbiama, kad sveiką berniuką iš 20 metų šalčio banke laikyto embriono pagimdė 42 metų moteris.