Netylant visuomenės diskusijoms dėl to, kaip valstybė turėtų padėti poroms, negalinčioms susilaukti vaikų, Seimo Sveikatos reikalų komitetas uždarame posėdyje nutarė balsuoti už liberalesnįjį Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą.
Naujoje įstatymo projekto redakcijoje numatoma, kad donoru gali būti tik partneris arba sutuoktinis, bet poroms leidžiama sukurti iki 10 embrionų. Patobulintame įstatymo projekte taip pat numatoma, kad dirbtinio apvaisinimo paslaugas turėtų apmokėti valstybė.
Naujoje įstatymo projekto redakcijoje nepanaudotus embrionus leidžiama užšaldyti iki 5 metų. Tačiau lytinių ląstelių donorytė būtų draudžiama – būtų galima naudoti tik partnerio embrionus.
Posėdžiui pasibaigus Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė apgailestavo, kad kolegos parlamentarai įregistravo tiek pataisų, jog konservatyviuoju vadinamas įstatymo projektas gerokai priartėjo prie vadinamojo liberaliojo A. Čapliko projekto.
„Pagal šios dienos komiteto narių sprendimą patobulintas projektas keliaus į Seimo posėdžių salę. Jam Seimas gali pritarti, gali nepritarti. Jeigu pritars, aš teiksiu pataisas“, – „Balsas.lt“ sakė D. Mikutienė.
Kunigas Andrius Narbekovas, kuris kartu su gydytojais ir kai kurių kitų organizacijų atstovais ketino dalyvauti posėdyje, „Balsas.lt“ apgailestavo, kad parlamentarai nusprendė įstatymo projektą svarstyti uždarame posėdyje.
„Jie įvardijo, kad pagrindu pasirinktas D. Mikutienės ir V. Gapšio projektas, bet pamatysite, kas iš jo liko“, – sakė kunigas.
Visą pluoštą pataisų įstatymo projektui pateikusi parlamentarė Agnė Zuokienė po posėdžio sakė, kad ją labiausiai džiugina tai, jog dabar kiekviena šeima galės apsispręsti pati:.
„Dabar pagal mano siūlymus viską spręs šeima – kiek paimti kiaušialąsčių, kiek jų apvaisinti, kiek iš apvaisintų įdėti moteriai, o kiek užsaldyti. ir tos šeimos, kurios itin religingos, galės nuspręsti apvaisinti tik keletą ląstelių ir prašyti sudėti jas visas. Tai esminis dalykas, kurio siekiau“.
„Pavyko ir tai, ko nesitikėjau – pritarta ir finansavimui. Koks jis bus, nuspręs Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba, bet faktas, kad jiems jau bus prievolė bent jau svarstyti šitą klausimą,“ – sakė A. Zuokienė.
Teikti Seimui svarstyti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai nusprendė uždarame posėdyje.
Anksčiau Seimas plenariniame posėdyje apsisprendė svarstyti abu dirbtinį apvaisinimą reglamentuojančius įstatymus, kurie gerokai skiriasi vienas nuo kito.
Pagal konservatyvųjįD. Mikutienės ir V. Gapšio parengtą įstatymo projektą dirbtinio apvaisinimo procedūra gali būti atliekama tik santuoką įteisinusiems sutuoktiniams, o donoru gali būti tik pats sutuoktinis. Embrionų būtų sukurta tiek, kiek vienu metu būtų perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų. Kadangi atšildant po šaldymo nemažai embrionų žūva, leisti šaldyti projekte buvo siūloma tik kiaušialąstes.
Liberaliajame A. Čapliko parengtame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūloma įteisinti, kad lytinių ląstelių donoru gali būti nebūtinai sutuoktiniai ar partneriai, vienos procedūros metu nepanaudotus embrionus būtų leidžiama užšaldyti ir, jei procedūra nesėkminga, panaudoti vėliau. Pastarajame projekte taip pat buvo siūloma, kad dirbtinio apvaisinimo procedūras apmokėtų valstybė, nes daugeliui porų jos pernelyg brangios. Nevaisingumas pasaulinėje ligų klasifikacijoje yra pripažįstamas liga.
Taip pat skaitykite:
