dirbtinė mėsa

Dirbtinė mėsa, nors ir ne taip sparčiai planuota, vis dažniau atsiduria ant žmonių stalo. Todėl neabejojama, kad jau tik laiko klausimas, kada tokia mėsa pateks ir į Lietuvos rinką ar net joje bus kuriama ir gaminama. „Pajėgumų tikrai turime, reikia tik paklausos“, − teigė vienas žinomiausių Lietuvos maisto technologų Kauno technologijos universiteto profesorius Petras Rimantas Venskutonis.

Singapūro valdžia tapo pirmąja pasaulyje, kuri leido mityboje naudoti dirbtinę mėsą. Jos gamintojų teigimu, tokia mėsa bus netgi „švaresnė“ už antibiotikais auginamą dabartinių gamintojų produkciją. Azijos valstybė tapo pirmąja, kuri leido pardavinėti laboratorijos sąlygomis užaugintą mėsą, skelbiama BBC.

Mėgintuvėlyje užauginta mėsa – gal ir skamba neįtikėtinai, bet būtent tokią alternatyvą 2013 m. pristatė Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas. Šis jo atradimas buvo pirmasis toks pasaulyje, o iš mėgintuvėlyje užauginto maltinuko pagamintas mėsainis iki šiol yra brangiausias pasaulyje – 325 tūkst. dolerių. Konferencijoje LOGIN 2015 pranešimą skaitysiantis M. Postas įsitikinęs, jog dirbtinėmis sąlygomis užauginta mėsa po dešimtmečio pakeis ir net visai iš rinkos išstums tikrą mėsą.

Mokslininkai pirmadienį ketina pristatyti pirmąjį pasaulyje maltinuką iš laboratorijoje užaugintos jautienos - jis bus iškeptas ir suvalgytas poros savanorių Londone, tikintis pradėti maisto revoliuciją. 140 gramų maltos mėsos gabalėlis, kurį pagaminti kainavo daugiau nei 250 tūkst. eurų (863,2 tūkst. litų), buvo užaugintas iš raumenų ląstelių, paimtų iš gyvos karvės.

JAV biotechnologijų bendrovė „Modern Meadow“ pranešė kurianti dirbtinės mėsos gamybos 3D biospausdintuvais technologiją. Erdvinio (3D) spausdinimo proceso metu objektai formuojami remiantis skaitmeniniu produkto modeliu. 3D spausdinimo būdas vienaip ar kitaip naudojamas jau 10 metų, jį tobulinantys mokslininkai net sugebėjo pasigaminti kai kurių maisto produktų, tarp jų šokolodo plytelių.

Dirbtinės mėsos, kuri išvaizda ir skoniu nesiskirtų nuo tikrosios, gamybos 3D biospausdintuvais technologijos kūrimui skirta daugiau nei 300 tūkst. dolerių. Vienas iš internetinių mokėjimų sistemos „PayPal“ steigėjų milijardierius išradėjas Peteris Thiefas 3D biospausdinimo technologiją kuriančiai JAV bendrovei „Modern Meadow“ pasiūlė nuo 160 tūkst. iki 220 tūkst. svarų sterlingų finansinę paramą, pranešė „Dailymail.co.

Maisto kainos auga drauge su alkstančių burnų skaičiumi, tad maisto futurologai turi darbo, rašo BBC. Šie mokslininkai bando atspėti ateitį, o konkrečiau maisto futorologai bando atsakyti į klausimą, kaip per ateinančius 20 metų pasikeis žmonijos mitybos racionas. Daugelis vakariečių užaugo maitindamiesi pigia mėsa, tačiau gali būti, kad per ateinančius penkerius ar septynerius metus mėsos kainos padvigubės ir jautiena bei kiauliena taps prabangos produktais.

Nyderlandų mokslininkai panaudojo kamienines ląsteles ir laboratorijoje išaugino raumens audinį, iš kurio šiais metais planuojama pagaminti pirmąjį laboratorijoje sukurtą mėsainį, skelbia BBC. Tyrimo tikslas – atrasti efektyvesnį mėsos gavimo būdą nei gyvulių auginimas. Profesorius Markas Postas sakė, kad sintetinė mėsa gali net iki 60 proc. sumažinti neigiamą mėsos gamybos poveikį aplinkai. Pasak jo, mėsą auginant laboratorijose, būtų daug efektyviau naudojami ištekliai.

Mokslininkai sako, kad norint išmaitinti augančią žmonių populiaciją ir nesunaikinti visų žemės išteklių, dabartinei maisto pramonei prireikės alternatyvų. Prognozuojama, kad po kelių dešimtmečių mėsos poreikis pasaulyje išaugs dvigubai. Viena jų jau dabar įgyvendinama laboratorijose – dirbtinai iš ląstelių auginama mėsa. Ką valgysime ateityje, kokios įtakos naujos maisto technologijos turės aplinkai ir žmogaus sveikatai? „Mes paimame kamienines ląsteles iš gyvūnų.

Mokslininkai teigia, kad mėgintuvėlyje užaugintas jautienos kotletas jau po metų taps tikrove. Anot jų, šis produktas, iš kamieninių ląstelių išaugintas jautienos faršas, leis valgyti mėsą neskerdžiant gyvūnų, rašo britų „Daily Mail“. Olandų mokslininkai prognozuoja, kad per artimiausius dešimtmečius pasaulio gyventojų skaičius ta ip sparčiai padidės, kad nebeužteks galvijų visiems jiems pamaitinti. Tad, anot jų, įprastu dalyku taps laboratorijoje auginta jautiena, vištiena ar ėriena.

Mokslininkai jau kurį laiką teigia galintys laboratorinėmis sąlygomis išauginti mėsą iš kamieninių ląstelių. Tai reiškia, jog ateityje galėsime mėgautis gardžiais kepsniais, ir dėl to nenukentės nei vienas gyvūnas. Tačiau visuomenėje tai iškėlė naujų, neišvengiamų ir tuo pačiu gana įdomių klausimų. Pavyzdžiui, ar dietiška būtų valgyti laboratorijoje sukurtą kumpį? Laboratorijoje užauginta arba sintetinė mėsa potencialiai gali padėti išmaitinti vis sparčiau augančią Žemės populiaciją.