JAV biotechnologijų bendrovė „Modern Meadow“ pranešė kurianti dirbtinės mėsos gamybos 3D biospausdintuvais technologiją.
Erdvinio (3D) spausdinimo proceso metu objektai formuojami remiantis skaitmeniniu produkto modeliu. 3D spausdinimo būdas vienaip ar kitaip naudojamas jau 10 metų, jį tobulinantys mokslininkai net sugebėjo pasigaminti kai kurių maisto produktų, tarp jų šokolodo plytelių. Tačiau biospausdintuvai naudoja ne maisto produktų medžiagas, o tikras biologinį audinį sudarančias ląsteles, todėl ši gamybos technologija yra žymiai sudėtingesnė.
„Mes spausdiname gyvą medžiagą: dirbame su gyvomis ląstelėmis, – aiškina „Modern Meadow“ steigėjas ir mokslinis vadovas profesorius Gaboras Forgacsas. – Kai norite sukurti gyvą organą, reikia užsitikrinti nesuskaičiuojamą daugybę palankių sąlygų“.
Kaip ir kiti dirbtinės mėsos gamintojai, „Modern Meadow“ technologai pirmiausia, pasitelkę biopsiją, turi išgauti vieno ar kito gyvulio kamienines ar kitas specifinių audinių ląsteles. Po to gautos ląstelės laboratorijoje dauginamos, o kai gaunamas pakankamas jų kiekis, jos perkeliamos į biospausdintuvo kasetę. Šiuo atveju 3D spausdintuvo kasetė vietoje plastiko ar kitų junginių užpildoma biomedžiaga, susidedančia iš šimtų tūkstančių gyvų ląstelių. Kai iš jų sudarinėjama reikiama forma, šio vadinamojo biorašalo dalelės „išlydomos“ taip formuojant gyvą biologinį audinį.
Pasak bendrovės atstovų, kol kas tokiu būdu pagamintos mėsos pavyzdžiai nėra tinkami valgyti, tačiau dirbtinės mėsos gamybos biospausdintuvu procesas vis labiau tobulėja. Kai jį pavyks optimizuoti, „Modern Meadow“ turės spręsti naujas sunkias problemas: kad būtų galima pradėti pramoninę dirbtinės mėsos gamybą, reikės išspręsti teisinius jos statuso klausimus.
Tyrėjų grupės visame pasaulyje jau seniai intensyviai kuria mėsos gamybos iš kamieninių ląstelių technologiją. Bifšteksai, sprandinės ar rūkyta dešra brandinami bioreaktoriuose.
Mokslininkai žino, kad vieną karvės ar viščiuko raumenų ląstelę galima izoliuoti ir padalyti į tūkstančius naujų raumenų ląstelių. Merilendo universiteto (JAV) mokslininko Jasono Matheny vadovaujama tyrėjų grupė siūlo du pramoninei gamybai tinkamus metodus. Pagal vieną iš jų dirbtinės mėsos ląstelės su plonomis membranomis būtų auginamos dideliais ir plačiais lakštais. Tokie išauginti mėsos lakštai vėliau būtų ištempti ir išimti iš membranų. Tada juos siūloma sudėti vienas ant kito, kad audinys būtų storesnis.
Pagal kitą siūlomą metodą raumenų ląstelės būtų auginamos nedideliais rutuliukais, kurie išsitemptų šiek tiek pakeitus aplinkos temperatūrą. Subrendusias ląsteles būtų galima atskirti ir naudoti mėsos gaminiams, pavyzdžiui, mėsainiams, ruošti. Norint pradėti pramoninį mėsos auginimą, skirtingų tipų audiniams, pavyzdžiui, raumenų ar riebalų, reikia suteikti žmogui priimtinas fizines savybes.
