Mėgintuvėlyje užauginta mėsa – gal ir skamba neįtikėtinai, bet būtent tokią alternatyvą 2013 m. pristatė Mastrichto universiteto mokslininkas Markas Postas. Šis jo atradimas buvo pirmasis toks pasaulyje, o iš mėgintuvėlyje užauginto maltinuko pagamintas mėsainis iki šiol yra brangiausias pasaulyje – 325 tūkst. dolerių.
Konferencijoje LOGIN 2015 pranešimą skaitysiantis M. Postas įsitikinęs, jog dirbtinėmis sąlygomis užauginta mėsa po dešimtmečio pakeis ir net visai iš rinkos išstums tikrą mėsą.
„Idėja eksperimentuoti kilo atsižvelgiant į šiandien gana opias aplinkosaugos problemas. Žmonių skaičius pasaulyje nuolat auga, o kartu su juo auga ir suvartojamos mėsos kiekis. Tyrimų duomenimis, 2030 m. žmonėms reikės 400 mln. tonų mėsos – tai yra milžiniškas kiekis. Tačiau didžiausia problema yra net ne ši, bet tai, jog stambios gyvulininkystės fermos, mėgindamos pamaitinti žmoniją, į aplinką išmeta didžiulius kiekius įvairių teršalų, net 15 proc. prisidedančių prie šiltnamio efekto ir kitų panašių problemų, – sako M. Postas. – Šiuo metu iš vieno galvijo mėsos galima pagaminti maltinukų šimtui mėsainių, o jei pasiteisintų mėsos auginimas dirbtiniu būdu, būtų galima jų pagaminti keliais šimtais tūkstančių daugiau. Jau dabar ilgalaikiais tyrimais įrodyta, kad dirbtinė mėsa leistų sumažinti gyvulininkystės daromą žalą aplinkai.“
Mokslininkas vardija ir kitus dirbtinėmis sąlygomis užaugintos mėsos privalumus: tokia mėsa gali būti sveikesnė, praturtinta norimomis medžiagomis, pavyzdžiui, žmogaus organizmui reikalingomis polinesočiųjų riebalų rūgštimis, be to, ląstelių augimas gali būti kontroliuojamas kiekviename žingsnyje. Tai pat būtų galima išgauti net egzotinių gyvūnų mėsą. Dirbtinės mėsos skonį palankiai įvertino ir maisto gurmanai: davus paragauti brangiausio pasaulyje maltinuko JAV žurnalistui Joshui Schonwaldui, parašiusiam knygą apie ateities maistą, bei austrų dietologei Hanni Ruetzler, jie nenusivylė. M. Postas juokauja, kad šią mėsą galės valgyti netgi vegetarai: „Mėsą mėgstantys žmonės, valgydami kepsnį, retai susimąsto, jog tai karvė ar kiaulė, tad tikėtina, kad besimėgaudami ateities mėsainiu, taip pat nesvarstys, jog ši mėsa iš mėgintuvėlio. Tai taps įprastu ir visiems prieinamu maistu – tiek mėsavalgiams, tiek vegetarams. Remiantis socialine apklausa, 50 proc. vegetarų mano, jog galėtų valgyti mėsą, jei žinotų, jog dėl to nėra skriaudžiami ir kankinami gyvūnai“, – teigia maisto vizionierius.
Dirbtinės mėsos kūrėjo teigimu, žmonės supranta šio eksperimento racionalią naudą, tačiau, kol produktas taps priimtinas daugeliui vartotojų, jo įsitvirtinimas rinkoje gali užtrukti. Dabar mokslininkas kartu su 5 žmonių komanda leidžia dienas laboratorijoje ir stengiasi tobulinti tiek skonines, tiek sudedamąsias dirbtinės mėsos savybes. M. Postas viliasi savo akimis pamatyti natūralios mėsos vartojimo mažėjimą, o tam daug vilties suteikia faktas, kad maždaug po 7–10 metų ši mėsa atitiks realios mėsos kainą, todėl bus prieinama kiekvienam.
