dimitrijus rupelis

Kroatija antradienį dar labiau priartėjo prie narystės ES, pradėdama dar du derybų skyrius iš 35-erių, paskelbė ES pirmininkaujanti Slovėnija. Abi pusės stengėsi sumenkinti tą poveikį narystės procesams, kurį sukėlė Airijos referendumas dėl Lisabonos sutarties. Kroatija 28-ąja Bendrijos nare siekia tapti artimiausiais metais. Naujieji derybiniai skyriai liečia laisvą darbuotojų judėjimą bei socialinę politiką ir užimtumą.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį nesutarė, ar verta Makedonijai siūlyti pradėti derybas dėl narystės bendrijoje šiais metais, o ypatingai šiam sumanymui pasipriešino Graikija, pranešė diplomatai. Savo pareiškime ministrai apgailestavo „dėl smarkių incidentų ir kitų rimtų nusižengimų“ per birželio 1-osios visuotinius rinkimus ir paragino vyriausybę rimtai ištirti visus minėtus pažeidimus.

Europos Sąjungos (ES) šalims būtų rizikinga pareikšti, kad jos išgelbės bloko Lisabonos sutartį, kurią per praėjusios savaitės referendumą atmetė Airijos rinkėjai, pirmadienį perspėjo šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Slovėnija. "Laikas truputį pagalvoti ir paanalizuoti", - sakė Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis, atvykęs į Liuksemburgą pirmininkauti ES užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno nuomone, dabar egzistuojantys taikos palaikymo būdai, sprendžiant Gruzijos ir Rusijos konfliktą, neveikia, todėl reikia ieškoti naujų formų. „Egzistuojantys taikos palaikymo ir derybų formatai neduoda rezultatų jau dešimtmečius, o dabar konfliktas netgi auga.

Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį lankysis Gruzijoje, norėdami pademonstruoti paramą oficialiajam Tbilisiui ir paskatinti rimtį šios Pietų Kaukazo valstybės santykiuose su Rusija.

Rusija sekmadienį vakare dar nebuvo davusi leidimo per jos teritoriją skristi dviem lėktuvams, kuriais į Tbilisį vyks Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrai. Tai BNS patvirtino Lietuvos diplomatiniai šaltiniai. Trumpiausias kelias iš Lietuvos į Gruziją lėktuvu driekiasi per Rusiją, tačiau negavus leidimo skristi per jos teritoriją, nutarta skristi virš Baltarusijos, Ukrainos ir Juodosios jūros.

Europos Sąjunga ieškos galimybių į derybų mandatą su Rusija įtraukti Lietuvai rūpimus klausimus. Tai reiškia, kad Lietuva neturėtų vetuoti derybų su Rusija dėl strateginės partnerystės pradžios. Principinės pozicijos buvo suderintos sekmadienį vakare Vilniuje vykusiame Lietuvos, šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos ir Lenkijos UR ministrų susitikime.

Vilniuje sekmadienį vakare šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos užsienio reikalų ministrai derins pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų pradžios, po to, kai Lietuva pasiūlė į derybų mandatą įtraukti jai aktualias nuostatas. Planuojama, kad pirmadienį iš Vilniaus Slovėnijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos ministrai Dimitrijus Rupelis, Carlas Bildtas, Radoslawas Sikorskis ir Petras Vaitiekūnas išskris į Gruziją.

Lietuvos diplomatai iš besirengiančio atvykti į Vilnių Slovėnijos Užsienio reikalų ministro Dimitrijaus Rupelio išgirdo perspėjimą, kad jis į Gruziją kartu su Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos kolegomis vyks tik tuo atveju, jei Lietuva nusileis ir jau Vilniuje atsisakys savo pasiūlymų ES ir Rusijos strateginių derybų mandatui. Neoficialiai Lietuvos diplomatai LTV „Panoramai“ teigė, kad tokių sąsajų būta, bet jos jau atmestos ir Slovėnijos ministras atvyks į Vilnių, o iš jo vyks į Gruziją.

Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį lankysis Gruzijoje, norėdami pademonstruoti paramą oficialiajam Tbilisiui ir paskatinti rimtį šios Pietų Kaukazo valstybės santykiuose su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas atmeta kontrargumentus Lietuvai ir jos išsakomiems reikalavimams įtraukti į ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatą energetinio saugumo, teisingumo ir įšaldytų konfliktų klausimus.

Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl bendradarbiavimo sutarties mandato vetavusi ir savus reikalavimus pateikusi Lietuva pasielgė teisingai ir teisėtai, teigia Lietuvos diplomatas. Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis atmetė kai kurių Lietuvos politikų išsakytus kaltinimus, jog dėl esą prasto šalies diplomatų darbo Lietuva derybose buvo palikta viena, o jos reikalavimų būsimose derybose su Rusija nepalaikė nė viena ES šalis.

Margarita Starkevičiūtė Lietuvos diplomatijai pažėrė kritikos teigdama, kad ketinimai blokuoti ES ir Rusijos derybas atrodo keistai, nes mūsų diplomatija neieškojo ES partnerių paramos ir neišaiškino savo pozicijos. Diplomatijos darbo broką pripažino ir Justinas Karosas. Padarytas klaidas bandoma ištaisyti siekiant Lenkijos paramos. „Pradėkime nuo tokių jautrių klausimų kaip Sausio 13-oji, Medininkų žudynės, mūsų verslininko nužudymas Kaliningrade.

Estija remia Lietuvos reikalavimus, susijusius su Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) derybų dėl naujo susitarimo pradžia, bet nepritaria tam, kad pavienės šalys šiuo klausimu naudotųsi veto teise, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas. „Dabar kalbama apie derybų pradžią, kad apskritai kada nors ko nors būtų galima pasiekti. Mūsų pozicija tokia: taip, derybos galėtų prasidėti“, - sakė U.Paetas penktadienį Estijos televizijos rytinėje naujienų laidoje.

Lietuva iš Lenkijos perėmė estafetę - dabar Vilnius blokuoja ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės sutarties, sukeldamas sąmyšį tarp kitų Bendrijos šalių UR ministrų ir vyriausybių vadovų, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“. Kartu jis pažymi, kad Lietuva turi tokią teisę ir yra teisi. Dienraštis primena nutrūkusį naftos tiekimą iš Rusijos naftotiekiu „Družba“ ir Maskvos atsisakymas ratifikuoti energetinę chartiją.

Europos valstybėms antradienį nepavyko įtikinti Lietuvos leisti ES pradėti derybas su Rusija dėl naujo partnerystės pakto. Taigi mandatas pradėti derybas ministrų tarybos posėdyje Liuksemburge liko nepatvirtintas, praneša Lietuvos radijas.

Anksčiau ar vėliau Ukraina taps Europos Sąjungos nare, tokius įsitikinimus kalbėdama konferencijoje Briuselyje išreiškė šios šalies ministrė pirmininkė Julija Timošenko. ES savo ruožtu patikino, kad dvišaliai Briuselio ir Kijevo santykiai per pastaruosius metus padarė ženklų progresą. „Santykiai su Ukraina yra puikūs“ – teigė Sąjungai šiuo metu pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.

Pirmadienį į Briuselį suvažiavę ES valstybių užsienio reikalų ministrai siekia rasti bendrą poziciją Kosovo nepriklausomybės klausimu, skelbia BBC.ES veikiausiai pripažins KosovąKaip teigiama, dauguma šalių yra pasiryžusios pripažinti jauniausią Europos valstybę, o priešiškumą reiškia tik Kipras, Graikija, Rumunija bei Ispanija. Šios valstybės baiminasi, kad Kosovo atvejis paskatins separatistus šių šalių viduje kovai dėl nepriklausomybės.

Pirmadienį į Briuselį suvažiavę ES valstybių užsienio reikalų ministrai siekia rasti bendrą poziciją Kosovo nepriklausomybės klausimu, skelbia BBC.ES veikiausiai pripažins KosovąKaip teigiama, dauguma šalių yra pasiryžusios pripažinti jauniausią Europos valstybę, o priešiškumą reiškia tik Kipras, Graikija, Rumunija bei Ispanija. Šios valstybės baiminasi, kad Kosovo atvejis paskatins separatistus šių šalių viduje kovai dėl nepriklausomybės.

2008 metų pirmąjį pusmetį Europos sąjungai pirmininkaujanti Slovėnija suteikė vilčių, kad Serbija dar iki sausio pabaigos žengs kelis žingsnius narystės sąjungoje link, praneša BBC.Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis pareiškė, kad Serbija kiek įmanoma greičiau turi pasirašyti išankstinius susitarimus dėl prisijungimo prie ES.

Per dvigubą referendumą sekmadienį pareiškę savo nuomonę, dauguma slovėnų pritarė šalies stojimui į Europos Sąjungą ir NATO, tai rodo preliminarūs balsavimo rezultatai. Vyriausybinės rinkimų komisijos duomenimis, įvertinus 90 procentų biuletenių, nustatyta, kad už stojimą į Europos Sąjungą buvo 89,6 procento balsavusių, o už NATO narystę - 66,2 procento. Atvyko balsuoti 60 procentų rinkimų teisę turinčių Slovėnijos piliečių. "Labai geri ir įtikinami rezultatai.