Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno nuomone, dabar egzistuojantys taikos palaikymo būdai, sprendžiant Gruzijos ir Rusijos konfliktą, neveikia, todėl reikia ieškoti naujų formų.
„Egzistuojantys taikos palaikymo ir derybų formatai neduoda rezultatų jau dešimtmečius, o dabar konfliktas netgi auga. Taigi egzistuojantys formatai pasirodo neefektyvūs“, - sakė P.Vaitiekūnas po pirmadienį Tbilisyje vykusio penkių ES šalių UR ministrų susitikimo su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu.
Be Lietuvos ministro pokalbyje dalyvavo Lenkijos, Latvijos, Slovėnijos ir Švedijos URM vadovai.
Anot P.Vaitiekūno, reikia svarstyti įvairius konflikto sprendimo būdus ir ES žingsniai čia turėtų būti „pragmatiški“.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė, kad po Vilniuje pasiekto susitarimo derybose su Rusija kelti įšaldytų konfliktų Moldovoje ir Gruzijoje klausimą, matantis „aktyvų ES vaidmenį ir didesnį įsitraukimą sprendžiant įšaldytus konfliktus“.
„Matau galimybes naujos kokybės santykiams su Rusija ir Gruzija. Europa yra žymiai vieningesnė“, - žurnalistams sakė P.Vaitiekūnas.
ES pirmininkaujančios Slovėnijos UR ministras Dimitrijus Rupelis Bendrijos vardu išsakė paramą Gruzijai.
„Be kita ko, mes sakėme, kad ES dar kartą pabrėžia savo paramą Gruzijos suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, kaip jį supranta tarptautinė bendruomenė“, - sakė D.Rupelis.
Jis tikino, kad ES ministrų misija Gruzijoje - „labai produktyvi“.
„Mes daug sužinojome. Aš manau, kad toks ir buvo mūsų vizito tikslas - sužinoti viską patiems, gauti informaciją apie naujausius įvykius iš pirminio šaltinio. Mūsų misija buvo labai produktyvi, kitame Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje Gruzijos klausimas bus aptartas“, - žadėjo Slovėnijos UR ministras.
Tuo metu Gruzijos vadovas M.Saakašvilis pranešė paprašęs ES ištirti incidentą, kuomet Abchazijoje buvo numuštas nepilotuojamas Gruzijos žvalgybinis lėktuvas. Gruzija dėl šio incidento kaltina Maskvą, tačiau Maskva Tbilisio teiginius vadina absurdu.
Į Tbilisį ministrai vyko pademonstruoti paramą europiniams Gruzijos siekiams, jos teritoriniam vientisumui ir paskatinti išlaikyti rimtį sudėtingoje situacijoje, susiklosčiusioje po vienašališkų Rusijos veiksmų, keliančių įtampą ir skatinančių separatizmą Gruzijos regionuose - Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.
Į Tbilisį keturi ministrai - šį pusmetį ES pirmininkaujančios Slovėnijos UR ministras Dimitrijus Rupelis, Švedijos URM vadovas Carlas Bildtas, Lenkijos UR ministras Radoslawas Sikorskis bei P.Vaitiekūnas - atskrido iš Vilniaus, kur aptarė Lietuvos pasiūlymus ES ir Rusijos deryboms dėl strateginės partnerystės sutarties.
Lietuvai pavyko pasiekti, kad tarp kitų klausimų ES ir Rusijos derybose būtų keliamas klausimas dėl įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Pastaruoju metu šių šalių santykiai tapo itin įtempti ir Maskvai, ir Tbilisiui kaltinant vienas kitą karinėmis provokacijomis.
Lietuva remia Gruzijos integraciją į Vakarų struktūras, plėtodama ES Kaimynystės politiką ir ragindama NATO nares suteikti Gruzijai galimybę imtis įgyvendinti narystės Aljanse veiksmų planą.
