Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl bendradarbiavimo sutarties mandato vetavusi ir savus reikalavimus pateikusi Lietuva pasielgė teisingai ir teisėtai, teigia Lietuvos diplomatas.
Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis atmetė kai kurių Lietuvos politikų išsakytus kaltinimus, jog dėl esą prasto šalies diplomatų darbo Lietuva derybose buvo palikta viena, o jos reikalavimų būsimose derybose su Rusija nepalaikė nė viena ES šalis.
„Dauguma Europos Sąjungos šalių, tiek ambasadorių lygyje, kai vyko diskusijos praėjusią savaitę, tiek užsienio reikalų ministrų lygyje pasakė, kad šie Lietuvos reikalavimai yra teisingi ir teisėti“, - BNS antradienį teigė diplomatas.
Anot jo, šiuo metu vyksta derybos dėl Lietuvos reikalavimų formalizavimo. Dėl to bus tariamasi ir su pirmadienį į Vilnių atvyksiančiu Slovėnijos užsienio reikalų ministru Dimitrijumi Rupeliu.
„Šiuo metu mes tariamės su savo šeima - Europos Sąjunga - kokiu būdu šiuos mūsų teisingus ir teisėtus reikalavimus atspindėti mandate“, - kalbėjo Ž.Pavilionis.
Diplomatas taip pat pažymėjo, jog šiuo derybų laikotarpiu labai svarbus diplomatų solidarumas su šalies politikais.
Antradienį Lietuvos diplomatijai kritikos žiniasklaidoje pažėrė europarlamentarė Margarita Starkevičiūtė teigdama, kad blokuodama ES ir Rusijos derybas, Lietuvos diplomatija neieškojo ES partnerių paramos, nors tokiu atveju jie būtų skambėję svariau.
Diplomatijos darbo trūkumų įžvelgė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, kaip pagrindinį diplomatų darbo „broko“ įrodymą pateikęs faktą, jog Lietuvos pozicijos nepalaikė ir kaimynai lenkai, latviai bei estai.
Liuksemburge vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties. Šalys sutarė, kad toliau derinti pozicijų į Vilnių atvyks ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.
Lietuva iškėlė keturias sąlygas, kurias įgyvendinus savo veto atsiimtų. Prie derybų mandato pridedamoje Energetikos deklaracijoje Lietuva siūlo įtvirtinti Rusijos įsipareigojimą laikytis Energetikos chartijos sutartyje numatytų reikalavimų. Rusija kviečiama aktyviau bendradarbiauti, sprendžiant energetinių išteklių tiekimo 2006 metais esą dėl prastos techninė būklės uždaryto „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimo klausimą.
Taip pat pažymima, kad Rusijos veiksmai kaimyninių šalių atžvilgiu yra susiję su Lietuvos ir ES saugumu, todėl Lietuva siūlo papildomą deklaraciją dėl Gruzijos ir Moldovos. Lietuva siūlo ES imtis iniciatyvos, kad būtų sprendžiami įšaldyti konfliktai Moldovoje ir Gruzijoje.
Lietuva norėtų mandate matyti deklaraciją ir dėl teisinio bendradarbiavimo kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų birželio 31-ąją įvykusių Medininkų žudynių, taip pat bylose dėl Rusijoje dingusių ES piliečių.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių. Paramos ištremtiems asmenims užtikrinimas buvo vienas iš Rusijos stojimo į Europos Tarybą sąlygose numatytų tarptautinių įsipareigojimų.
