Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas atmeta kontrargumentus Lietuvai ir jos išsakomiems reikalavimams įtraukti į ES ir Rusijos strateginės partnerystės sutarties derybų mandatą energetinio saugumo, teisingumo ir įšaldytų konfliktų klausimus.
P.Vaitiekūnas trečiadienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi žurnalistams sakė supažindinęs šalies vadovą su Lietuvos poziciją 27 ES šalims derinant bendrą poziciją deryboms su Rusija bei pristatęs V.Adamkui kitų Bendrijos atstovų kontrargumentus Lietuvos išsakomai pozicijai.
P.Vaitiekūnas leido suprasti, kad, keliant energetinio saugumo klausimus ir kalbant apie naftos vamzdyno „Družba“ uždarymo problemas, ES yra linkusi šį klausimą priskirti Lietuvos ir Rusijos dvišaliams santykiams. Tačiau ministras pabrėžė, kad „Družbos“ klausimas nėra dvišalis, todėl ir yra keliamas.
„“Družba“ buvo užsukta be paaiškinimo. (...) Mus neramina, kad Rusija kuria precedentą. Energetinis saugumas ir precedento sukūrimas yra ES interesų klausimas. Tai yra ne dvišalis klausimas. Ir mes manome, kad jis - precedento ir kaip toli galima nueiti nebendradarbiaujant su ES valstybe - yra svarbus visai ES. „Družbai“ mes turime alternatyvą, dujoms mes alternatyvos neturime“, - sakė P.Vaitiekūnas.
Kitas oponentų išsakomas kontrargumentas, pasak ministro, yra tas, kad ES šalys pripažįsta, jog Lietuvos keliami klausimai yra teisingi ir teisėti, tačiau jie neturėtų stabdyti derybų su Rusija.
URM vadovas užtikrino, kad Lietuva yra pirmoji valstybė, kuri yra suinteresuota derybomis su Rusija ir taip įtraukti ją į teisiškai įpareigojančias sutartis bei sąlygas, tačiau pabrėžė, kad šiame derybų mandato derinimo etape Lietuva kelia klausimus ne Rusijai, o veda dialogą su ES šalimis.
„Tai yra ES šeimos vidinis klausimas. Ir aš galiu tik apgailestauti, ES pirmininkaujanti Slovėnija derybinius klausimus iškėlė į viešumą ir tos pozicijos kažkiek jau yra atskleistos. Esmė yra tame, kad einant derėtis su Rusija reikia labai aiškiai suprasti, apie ką ES norės kalbėtis, koks klausimų sąrašas yra. Kad mes einame kalbėtis ne šiaip apie bendrus, bet konkrečius dalykus. Ir tie konkretūs dalykai yra išdėstyti kiekvienos iš 27 ES valstybių. Tai klausimas, ar Lietuva turi teisę pasakyti, kokie klausimai yra svarbūs, kokius klausimus mes prašome kelti pokalbiuose su mūsų partnere Rusija“, - dėstė P.Vaitiekūnas.
UR ministras nesutiko su nuomone, kad kai kuriuos klausimus Lietuva esą pateikė tik dabar teigdamas, kad keliant šiuos klausimus „nėra staigumo, o Europa buvo informuota apie šiuos klausimus“.
„Mūsų interesai buvo išdėstyti aiškiai ir mes grynai dėl taktikos nepainiojome savo klausimų, kurie yra kitokio pobūdžio su Lenkijos veto, (kuris buvo pareikštas ES-Rusijos derybose 2006 metais - BNS). Mes Lenkiją palaikėme klausime dėl mėsos ir tikėjomės, kad Lenkija parems Lietuvą svarbiuose vertybiniuose klausimuose, svarbiuose saugumo klausimuose. Be abejo, mėsos klausimai atrodytų keistai šalia Medininkų ir Sausio 13-osios klausimų“, - sakė P.Vaitiekūnas.
Ministras taip pat patikino, kad Lietuva nestovi viena prieš Europos Sąjungą ir Europos Komisiją, teigdamas, kad dauguma ES šalių pripažino Vilniaus reikalavimus, kaip teisingus ir teisėtus.
„Aš manau, kad situacija mūsų kaimynų tarpe keisis ir požiūris į tuos reikalavimus, kuriuos kelia Lietuva, irgi keisis. Čia didelį vaidmenį galėtų suvaidinti ir Seimo nariai, ir partijos, ir europarlamentarai aiškindami Lietuvos poziciją Europos institucijose ir valstybėse“, - kalbėjo ministras.
Liuksemburge praėjusią savaitę vykusiame ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva vienintelė iš 27 šalių nepritarė siūlymui pradėti ES ir Rusijos dialogą dėl strateginės partnerystės sutarties. Šalys sutarė, kad toliau derinti pozicijų į Vilnių atvyks ES pirmininkaujančios Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis.
