Prancūzija antradienį perėmė vadovavimą Europos Sąjungai (ES), o prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) paragino daryti didelius pakeitimus kuriant Europą po Airijos pareikšto "ne" bloko reformų sutarčiai.
"Buvo padaryta klaidų dėl to, kaip Europa buvo kuriama", - pripažino N.Sarkozy, pirmadienį duodamas interviu televizijai.
Europos projektas ėmė kelti susirūpinimą piliečiams, kurie klausia savęs, ar nacionalinės institucijos gali geriau nei europinės apsaugoti juos nuo žalingų globalizacijos pasekmių, sakė jis, kalbėdamas pirmininkavimo ES perėmimo išvakarėse.
Tokį mąstymą pavadinęs "žingsniu atgal", N.Sarkozy sakė: "Todėl privalome smarkiai keisti ... Europos kūrimo būdą".
N.Sarkozy tikėjosi nuvesti Europos Sąjungą į naują stiprybės ir vienybės erą, bet Airijos rinkėjų sprendimas atmesti reformų sutartį, kuria buvo siekiama racionalizuoti ES sprendimų priėmimo procesą, vos nesužlugdė jo ambicingos darbotvarkės.
Energingasis prezidentas, kuris pernai laimėjęs rinkimus paskelbė, kad "Prancūzija grįžo į Europą", dabar daugiausia dėmesio turėtų skirti Lisabonos sutarties gelbėjimui.
"Kažkas ne taip. Kažkas visai ne taip", - sakė jis.
Prancūzijos pirmininkavimo Bendrijai, kuris truks pusmetį, "pirmasis prioritetas yra rasti būdą, (kaip) apriboti šią problemą (tik) airiais", televizijai sakė N.Sarkozy, kuris pridūrė, kad ES šalys turi tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimą.
"Neturime skubėti, bet tuo pačiu metu neturime daug laiko", - nurodė jis ir priminė, kad ES lyderiai Lisabonos sutarties patvirtinimo terminą paskyrė iki 2009 metų birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
N.Sarkozy liepos 11-ąją turi vykti į Airiją išklausyti šios šalies rinkėjų nuogąstavimų. Dieną prieš tai jis savo kalboje Europos Parlamentui Strasbūre išdėstys Prancūzijos pirmininkavimo blokui prioritetus.
ES lyderiai Lisabonos sutarties likimą dar kartą turi svarstyti per spalio mėnesį įvyksiantį viršūnių susitikimą, kurio metu Airijos premjeras Brianas Cowenas (Brajenas Kovenas) turo pateikti savo idėjas dėl tolesnio kelio.
Pabrėždamas, kad ES turi spręsti kasdienius reikalus, N.Sarkozy nurodė, kad sieks visoje Europoje mažinti pridėtinės vertės mokestį restoranų sąskaitoms ir įvesti ribą naftos pridėtinės vertės mokesčiui, kad padėtų vartotojams atlaikyti didėjančias naftos kainas.
N.Sarkozy pasiūlymą dėl naftos mokesčių ES lyderiai įvertino šaltai, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas nepaskatintų vartojimo mažinimo.
Tačiau Europos Komisija sutiko apsvarstyti šiuos pasiūlymus, ir N.Sarkozy spalio mėnesį turi pateikti ataskaitą.
Prancūzijos prezidentas taip pat sakė, jog nori įvesti "mokesčių stabdžius", kurie skatintų "žaliąją" ekonomiką, pradedant namų, kuriuose efektyviai naudojama energija, statyba ir baigiant automobilių, kurie mažiau teršia aplinką, pirkimu.
Prancūzija numatė keturis savo pirmininkavimo Bendrijai prioritetus: imigraciją, gynybą, energetiką ir aplinką, žemės ūkį, o vienas įspūdingiausių jos projektų yra liepos 13-ąją steigiama nauja Viduržemio jūros regiono valstybių sąjunga.
Ši sąjunga suburs Europos valstybes ir aplink Viduržemio jūrą esančias šalis, įskaitant Izraelį ir kaimynines arabų šalis bendradarbiavimui plėsti.
Pirmąją Prancūzijos pirmininkavimo dieną N.Sarkozy ir premjeras Francois Fillonas (Fransua Fijonas) surengs darbo susitikimus su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso (Žozė Manueliu Barozu).
Vėliau antradienį prie Triumfo arkos Paryžiuje bus surengta ceremonija.
Pirmadienio vakarą Eifelio bokštas švietė auksinėmis žvaigždėmis mėlyname fone.
Oficiali Slovėnijos pusmetį turėtų įgaliojimų perdavimo Prancūzijai ceremonija buvo surengta pirmadienį. Slovėnijos užsienio reikalų ministras Dimitrijus Rupelis savo kolegai Bernard'ui Kouchnerui (Bernarui Kušnerui) sakė, kad Sąjunga yra "gana geros būklės".
"Sakote, kad jos būklė gera, - atsakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras. - Na, taip, geriau sakykime, kad ji vidutiniškos būklės".
