brianas cowenas

Laivas „Rachel Corrie“, kuris gabena humanitarinę pagalbą į Gazos ruožą, tikisi pagaliau pralaužti Izraelio vykdomą Gazos ruožo blokadą nepaisant to, kad pirmadienį blokadą pralaužti bandęs laivas „Mavi Marmara“ buvo šturmuotas Izraelio karių. Per šturmą žuvo mažiausiai 9 žmonės. Laivas „Rachel Corrie“, kuris priklauso palestiniečių rėmėjams, yra pavadintas 2003 metais Gazos ruože žuvusios amerikietės garbei. Pirmadienį laivas Gazos ruožo link išplaukė iš Maltos salos.

Airijos rinkėjai penktadienį balsuos antrajame referendume dėl Lisabonos sutarties, kurio eiga bus atidžiai stebima Europos Sąjungos lyderiams viliantis, kad jo baigtis bus priešinga pernai vykusio balsavimo rezultatams ir leis Europai išbristi iš politinės aklavietės.

Į Briuselį susirinkę Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį sprendė eilę klausimų susijusių su Bendrijos ekonomika, klimato kaita bei ateities institucijų reformą. Tačiau ne visais klausimais pavyko rasti bendrus sutarimus. Klimato kaitos klausimai atidėti Buvo tikimasi, kad ši Europos Vadovų Taryba priims bendrą sprendimą, kuriuo  ragins visas valstybes, išskyrus skurdžiausias, prisidėti prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo besivystančiuose šalyse.

Vakar Airijos vyriausybė pristatė griežčiausią per visą šalies istoriją valstybės biudžetą siekiant atgaivinti nuo pasaulio finansų krizės kenčiančios šalies, kuri dar neseniai buvo vadinama Keltų tigru, ekonomiką. Naujajame biudžete numatyta, kad nauji mokesčiai ir mažinamos išlaidos sudarys 3,5 mlrd. eurų. Svarbiausias vyriausybės tikslas - atkurti tarptautinį pasitikėjimą kiūžtančia Airijos ekonomika, kuri anksčiau buvo laikoma pavyzdžiu kitiems.

Prancūzijai baigiant pirmininkauti Europos Sąjungai (ES), Briuselyje vyksta paskutinės Europos vadovų derybos. Nėra jokių ženklų, kad jos būtų greitos ir lengvos. Prieš metus ES vadovai pasirašė Lisabonos sutartį, prieš dvejus - prisiėmė ambicingus įsipareigojimus dėl klimato kaitos sumažinimo, o maždaug prieš pusantrų metų išryškėjo pirmi dabartinės pasaulinės finansų krizės bruožai. Šie trys problemų paketai - svarbiausi Briuselyje susitinkančių ES vadovų derybų darbotvarkėje.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas pareiškė, kad šalis veikiausiai turėtų surengti antrąjį, t. y. pakartotinį, referendumą dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo. Referendumas bus rengiamas, jei šalis ir toliau jausis izoliuota dėl savo pozicijos. „Jei 26 partneriai nori judėti tam tikra kryptimi ir mes į tai neatsakysime, tai mūsų laukia pasekmės“ – pareiškė Airijos premjeras, kurio žodžius cituoja „EU Observer“. Airiai referendume Lisabonos sutartį atmetė birželio mėnesį.

Prancūzija antradienį perėmė vadovavimą Europos Sąjungai (ES), o prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) paragino daryti didelius pakeitimus kuriant Europą po Airijos pareikšto "ne" bloko reformų sutarčiai. "Buvo padaryta klaidų dėl to, kaip Europa buvo kuriama", - pripažino N.Sarkozy, pirmadienį duodamas interviu televizijai.

Prancūzija antradienį perėmė vadovavimą Europos Sąjungai (ES), o prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) paragino daryti didelius pakeitimus kuriant Europą po Airijos pareikšto „ne“ bloko reformų sutarčiai. „Buvo padaryta klaidų dėl to, kaip Europa buvo kuriama“, - pripažino N.Sarkozy, pirmadienį duodamas interviu televizijai.

Airijos vyriausybė rengiasi užsakyti studiją, kad būtų nustatytos priežastys, kodėl airių rinkėjai atmetė Europos Sąjungos Reformų sutartį per šio mėnesio referendumą, trečiadienį pranešė ministras pirmininkas Brianas Cowenas. Pasak jo, nėra aiškaus būdo, kaip įveikti abejones dėl sutarties, kuria siekta užbaigti daugiau kaip dešimtmetį trunkančius institucinius nesutarimus ir sustiprinti Europos Sąjungos ekonominę ir politinę įtaką pasaulyje.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį nesutarė, ar 27 šalių bendrija gali priimti naujas nares, kol nepakeista Lisabonos sutartis, kurią praeitą savaitę atmetė Airijos balsuotojai. Baigiantis dvi dienas Briuselyje vykusiam ES viršūnių susitikimui, kai kurios įtakingiausios šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, susikirto su Lenkija bei kitomis šalimis dėl klausimo, ar numatytas tolesnės ES plėtros etapas gali vykti nepriėmus Reformų sutarties.

Didžioji Britanija ketvirtadienį, kelios valandos iki Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, kurį temdys Airijos pareikštas „ne“ Lisabonos sutarčiai, ją ratifikavo, pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas ketvirtadienį prašė skirti daugiau laiko, kad galima būtų rasti išeitį iš ES reformų krizės, o jo kolegos Europoje žadėjo paspausti Lisabonos sutarties ratifikavimą. Prieš prasidedant viršūnių susitikimui Briuselyje B.Cowenas sakė dar tik pradėjęs konsultuotis su ES lyderiais, kaip įveikti sumaištį, kuri kilo Airijai prieš savaitę atmetus Bendrijos chartiją.

Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas trečiadienį užsipuolė dešinės pakraipos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos euroskeptikus, kurie palankiai įvertino sutiko prieš ES sutartį referendume balsavusius airius. Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderis Jean-Marie Le Penas ir Nigelas Farrage‘as iš Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partijos linkę vadinti airius „savo naujaisiais draugais“ dėl to, kad jie atmetė Lisabonos sutartį.

Antras Airijos referendumas dėl Europos Sąjungos (ES) reformų sutarties padarytų dar daugiau žalos Airijai, šeštadienį pareiškė šalies valstybės ministras integracijos reikalams Conoras Lenihanas. Penktadienį paskelbtas Airijos „ne“ Lisabonos sutarčiai buvo pažeminimas Airijos politiniams lyderiams ir sukėlė pasitikėjimo krizę ES praėjus trejiems metams po to, kai Prancūzija ir Nyderlandai atmetė ES konstituciją.

Airijos piliečiai vakar balsavo referendume, spręsdami, ar pritarti Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutarčiai. Balsavimą su susidomėjimu stebėjo visa ES bendruomenė. Išimtis 26 ES šalys narės sprendimo teisę atidavė į savo parlamentų rankas, o Airija nutarė surengti visuotinį balsavimą. Nors visos pagrindinės Airijos politinės partijos pritarė Lisabonos sutarčiai, nepritarimo kampanija metė referendumui iššūkį.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai antradienį suintensyvino raginimus airių rinkėjams per ketvirtadienio referendumą, kuris gali nulemti septynerius metus trukusių pastangų dėl reformos likimą, pasakyti „taip“ bloko Lisabonos sutarčiai. Airijos premjeras Brianas Cowenas antradienį, paskutinę kampanijos dieną, tvirtino, kad „taip“ Lisabonos sutarčiai yra geriausias būdas sustiprinti lėtėjančią ekonomiką, kuri turėjo labai daug naudos iš 35 metus trunkančios narystės ES.

Airijos premjeras Brianas Cowenas išreiškė įsitikinimą, kad jo šalis ketvirtadienį per referendumą, nuo kurio priklauso Europos Sąjungai (ES) gyvybiškai svarbios reformos, balsuos už Lisabonos sutartį. Airija yra vienintelė iš 27 bloko valstybių, rengianti referendumą dėl šios sutarties. B.Cowenas sekmadienį sakė, kad jei ji būtų atmesta, šalis būtų "marginalizuota" ir prarastų įtaką Bendrijoje. Airijos referendumą atidžiai stebi kitų ES valstybių lyderiai.

Airijos užsienio reikalų ministras Brianas Cowenas (Brajenas Kauenas) Europos Sąjungos (ES) vardu griežtai pasmerkė išpuolį, penktadienį (02.06) įvykdytą Maskvos metropolitene. "Europos Sąjungos vardu aš norėčiau pareikšti nuoširdžią užuojautą Rusijos vadovybei ir žmonėms dėl siaubingo Maskvoje įvykdyto teroro akto, nusinešusio daug žmonių gyvybių, - sakoma Airijos URM vadovo pareiškime.

Vakarų dienraščiuose šiandien svarstomi Europos šalių tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas su Amerika. Pirmadienio (05.12) spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys. Dienraščio “Frankfurter Allgemeine” puslapiuose Michaelas Ludwigas komentuoja praėjusio penktadienio Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos prezidentų susitikimą Vroclave.