Airijos rinkėjai penktadienį balsuos antrajame referendume dėl Lisabonos sutarties, kurio eiga bus atidžiai stebima Europos Sąjungos lyderiams viliantis, kad jo baigtis bus priešinga pernai vykusio balsavimo rezultatams ir leis Europai išbristi iš politinės aklavietės.
Ministras pirmininkas Brianas Cowenas vadovauja kampanijai už paramą šiai sutarčiai, numatančiai reformuoti Bendriją, ir šią savaitę griežtai įspėjo, kad pakartotinis šio dokumento atmetimas referendume pakenks Airijos pastangoms atsigauti po gilios recesijos.
Airijos ministras pirmininkas pareiškė, kad jei per penktadienį vyksiantį referendumą dėl Lisabonos sutarties ratifikavo Airijos gyventojai ir vėl pasakys "ne", trečiojo referendumo nebebus.
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šį kartą premjero stovykla turėtų iškovoti pergalę. Remiantis sekmadienį paskelbtais naujausio viešosios nuomonės tyrimo rezultatais, Lisabonos sutartį remia 55 proc. rinkėjų, o 27 proc. respondentų nurodė ketinantys balsuoti prieš šį dokumentą.
Europos lyderiai taip pat nerimastingai laukia referendumo rezultatų, vildamiesi, kad šis balsavimas pagaliau leis Bendrijai išbristi iš konstitucinės aklavietės, kurioje ji atsidūrė praėjusių metų birželį, kai airių rinkėjai atmetė Lisabonos sutartį.
Referendumo rezultatai lems ir Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio apsisprendimą, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį. Tik tada, jei airiai tars “taip”, L.Kačinskis ją pasirašys.
Sutarties ratifikavimo procesas stringa ir Čekijoje. Grupė šalies senatorių Čekijos Konstituciniam Teismui pateikė ieškinį prieš šį dokumentą.
“Šia sutartimi Europai gresia tapti supervalstybe, kai kurios šalys neteks suverenumo”, - tikino senatorius Jiržis Oberfalceris.
Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas, kuris yra ryžtingas Lisabonos sutarties priešininkas, yra pareiškęs, kad neskubės pasirašyti dokumento. Tačiau jis tai padarysiąs, kai bus išsklaidytos visos teisinės abejonės ir sutarčiai pritars kitos ES šalys.
Airija yra vienintelė ES valstybė, kuri pagal savo konstituciją privalo rengti referendumą dėl šio dokumento, kurį jau ratifikavo 24-ios iš 27-ių Bendrijos narių. Kad Airija galėtų ratifikuoti sutartį, jai referendume turi pritarti rinkėjai.
Dublinas sutiko surengti antrąjį balsavimą dėl Lisabonos sutarties, kai gavo garantijas dėl airių rinkėjams itin svarbių etikos, mokesčių bei neutraliteto klausimų kontrolės. Būgštavimai dėl jos praradimo buvo viena svarbiausių priežasčių, paskatinusių airius pernai referendume balsuoti prieš šį dokumentą.
Lisabonos sutartis kels grėsmę tokiems svarbiems nacionaliniams klausimams kaip karinis neutralitetas, mokesčių įstatymai ir griežtos taisyklės dėl abortų.
Airija buvo vienintelė iš 27 ES valstybių narių, kuri dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo surengė referendumą. 2008 birželio mėnesį per referendumą 53,4 procento airių atmetė Lisabonos sutartį ir įstūmė ES į vieną didžiausių krizių organizacijos istorijoje.
