Airijos ministras pirmininkas Brianas Cowenas ketvirtadienį prašė skirti daugiau laiko, kad galima būtų rasti išeitį iš ES reformų krizės, o jo kolegos Europoje žadėjo paspausti Lisabonos sutarties ratifikavimą.
Prieš prasidedant viršūnių susitikimui Briuselyje B.Cowenas sakė dar tik pradėjęs konsultuotis su ES lyderiais, kaip įveikti sumaištį, kuri kilo Airijai prieš savaitę atmetus Bendrijos chartiją.
„Dar pernelyg anksti kam nors pateikti pasiūlymus“, - sakė B.Cowenas po derybų su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso Briuselyje.
„Aš pradedu konsultacijų, dialogo ir diskusijų procesą su kolegomis dėl to, kaip pamėginti rasti sprendimą, leidžiantį eiti priekin, dėl to, kaip užtikrinti, kad Airija galėtų vaidinti savo vaidmenį Europos Sąjungoje „, - pridūrė jis.
Praėjusią savaitę daugiau kaip 53 proc. Airijos rinkėjų atmetė sutartį, kuri parengta siekiant pagerinti besiplečiančios Europos Sąjungos funkcionavimą, ir techniškai sustabdė jos patvirtinimo procesą, nors jau 19 šalių yra šią sutartį ratifikavusios.
Šis smūgis gali nublokšti Europos Sąjungą į politinės nežinios laikotarpį, kaip padarė prancūzai ir olandai prieš trejus metus atmetę ES konstitucijos projektą, kurio pagrindu buvo parengta ir dabartinė Lisabonos sutartis.
Ratifikavimo procese kliūčių galima laukti ir Čekijoje bei Lenkijoje.
Stengdamasi sužadinti savo partnerius, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė, kad ši sutartis reiškia gyvybiškai svarbią priemonę, kurią patvirtinti turi visos ES narės.
„Mes turime suprasti, kad visos sutartys Europos Sąjungoje turi būti patvirtintos vienbalsiai. Nėra kitos išeities“, - sakė ji Vokietijos parlamente.
„Kad ir kaip būtų sunku, vieningumas yra esminis dalykas Kalbos apie dviejų greičių Europą, šerdinę Europą nė kiek nepastūmės mūsų pirmyn, - aiškino A.Merkel. - Manau, kad tokios diskusijos duotų tik priešingus rezultatus ir iš dalies būtų neatsakingos“.
„Mums reikia Lisabonos sutarties“, - sakė A.Merkel, kurią tvirtai remia šiuo klausimu Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, o jo šalis nuo liepos 1 d. perims kiek apnuodytą pirmininkavimo Europos Sąjungai taurę.
Nyderlandų ministras pirmininkas Janas Peteris Balkenende sutinka su tokia nuomone.
„Lisabonos sutartis žada Europai daug, ji padarys Europą demokratiškesnę, našesnę, ir mūsų užduotis - pasirūpinti, kad tai (ratifikavimas) tęstųsi“, - sakė J.P.Balkenende prieš prasidedant viršūnių susitikimui.
Trečiadienį vakare ES lyderius kiek atgaivino žinia, kad Britanijos parlamentas patvirtino Reformų sutartį, kuria remiantis Europos Sąjungoje būtų įsteigtos prezidento ir stipresnio užsienio politikos vadovo pareigybės.
Vis dėlto, bene didžiausia kliūtimis lieka Čekija, kurios euroskeptiškai nusiteikęs prezidentas Vaclavas Klausas jau pareiškė, kad po airių referendumo Bendrijos sutarčiai - galas.
„Vargu ar derėtų tuoj pat imtis spausti Čekiją, kad tęstų ratifikavimą“, - perspėjo trečiadienį šios šalies ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas.
Lenkijos euroskeptiškasis prezidentas Lechas Kaczynskis taip pat delsia pasirašyti parlamento jau priimtą dokumentą, gali būti, kad jis net visiškai atsisakys tai daryti.
ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį Liuksemburge pažadėjo duoti Airijai laiko ir erdvės, kad būtų rastas kelias iš institucinės krizės, ir niekas nebesitiki, kad sprendimas pasirodytų dar šią savaitę.
Panašios nuomonės ketvirtadienį laikėsi ir Švedijos ministras pirmininkas Frederikas Reinfeldtas, kuris atmetė idėją, jog nedelsiant reikėtų numatyti tam tikrą tvarką, kaip elgtis dėl Airijos rinkėjų ištarto „ne“ ES sutarčiai.
„Nesiimkime nustatinėti terminų, palaukime atsakymo iki rudens“, - pasiūlė jis ir pridūrė, kad B.Cowenas pasakė „labai aiškiai, kad jis dar nėra gavęs visų jam reikalingų atsakymų“.
„Todėl visa tai turėtų būti rudenį Taigi turime atsikvėpti iki to laiko“, - sakė jis, matyt, turėdamas omenyje kitą ES viršūnių susitikimą, kuris bus rengiamas spalį.
Vis dėlto, vis labiau tikimasi, kad airiai ras kokį nors būdą sutarčiai ratifikuoti - gal antru referendumu, kuris kiek pasaldintų karčią piliulę skeptiškiems rinkėjams.
Liuksemburgo ministras pirmininkas Jeanas-Claudeas Junckeris ilgiausiai iš Europos šalių savo poste išsilaikęs lyderis, pareiškė susirūpinimą dėl svarstytinų variantų.
„Esu susirūpinęs tuo, kad iš visų išėjimo iš krizės scenarijų, kuriuos aš mačiau, nė vienas manęs netenkina“, - sakė jis žurnalistams.
