Vakarų dienraščiuose šiandien svarstomi Europos šalių tarpusavio santykiai ir bendradarbiavimas su Amerika. Pirmadienio (05.12) spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.
Dienraščio “Frankfurter Allgemeine” puslapiuose Michaelas Ludwigas komentuoja praėjusio penktadienio Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos prezidentų susitikimą Vroclave. Pasak M. Ludwigo, trijų šalių vadovai nori kartu gvildenti Europos žemės ūkio, struktūrinės paramos ir saugumo politikos klausimus. Prancūzija, kuri pastaraisiais metais nerodė didelio susidomėjimo Rytų šalimis, dabar atrodo pasiruošusi ištiesti joms ranką. Taip pat atrodo, kad remdama Amerikos politiką Irake, Lenkija sėkmingai padidino savo įtaką Europos Sąjungoje. Lenkijos parama Amerikai - tai ne rusofobijos padarinys. Lenkija mano, kad Amerika laiduoja tinkamą jėgų pusiausvyrą Europoje. Lenkija sieks išsaugoti Šiaurės Atlanto partnerystę ir tapusi Europos Sąjungos nare, M. rašo Ludwigas. Bet Lenkijos padėtis sudėtinga - viena vertus, Varšuva remia vieningesnę Europos saugumo politiką, kita vertus, ji nenori, kad dėl to nukentėtų NATO struktūros. Vokietijos ir Prancūzijos vadovai Vroclave tikino Lenkiją, kad taip neįvyks. Lenkijos norą vadovauti taikos palaikymo misijai Irake reiktų sveikinti, nes tai rodo, kad Lenkija nori būti ne vien saugumo “vartotoja”, bet ir tiekėja. Be to, tai būdas įtraukti NATO ir panaikinti Prancūzijos ir Vokietijos dažnai kritikuojamą “norinčiųjų koaliciją”, - pažymi M. Ludwigas.
Dienraščio “Irish Times” puslapiuose Airijos užsienio reikalų ministras Brianas Cowenas teigia, kad ,nepaisant įtampos ir nesutarimų, Europai ir Amerikai reikia vienai kitos. Europos ir Amerikos ūkiai glaudžiai susiję ir jų augimas priklauso nuo bendradarbiavimo. Nors politikos atžvilgiu Europa kartais nesutaria su Amerika, tų nesutarimų daug mažiau negu sutarimo. Europa turėtų būti Amerikos lygi partnerė, o ne grėsmė Amerikos interesams. Kiekviena Europos šalis turi savotiškus santykius su Amerika, kurie skirtingai paveikia kiekvienos sprendimus. Bet dėl didėjančios imigracijos iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos, amerikiečių ryšiai su Europa silpnėja. Amerikiečius taip pat labai sukrėtė rugsėjo 11-osios išpuoliai. Europiečiams daugiašališkumo principas - šventas. Amerikiečiams jis atrodo nebūtinas. Europa turi stengtis sustiprinti Jungtines Tautas, kad organizacijos nutarimai būtų gerbiami. Kas skundžiasi dėl Amerikos vienašališkumo, turi įrodyti, jog daugiašališkumas gali būti veiksmingesnis. Taip pat kelios Europos šalys neturėtų mėginti kalbėti už visas. Europos Sąjunga turi labiau reikštis pasaulio politikoje, jai reikia užsienio reikalų ministro ir ypatingo atstovo Vašingtone, kuris puoselėtų transatlantinius santykius, rašo Airijos užsienio reikalų ministras.
Britų dienraščio “Guardian” apžvalgininkas Larry Elliotas komentuoja audringus ginčus dėl euro įvedimo Britanijoje. Euro šalininkai jaučiasi apleisti - premjeras Tony Blairas linkęs atidėti referendumą dėl euro įvedimo. Dėl to T. Blairas dabar puolamas. Verta prisiminti, kad Blairas jokio referendumo nepažadėjo - jis pažadėjo tik šiemet ištirti, ar verta įvesti eurą. Pagal viską atrodo, kad ne: euro zonoje ūkio augimas labai neįspūdingas, nedarbas didėja, mažai investuojama, paklausa silpna. Euro įvedimo šalininkų teigimu, didėja euro zonos šalių tarpusavio prekyba - esą Britanija liks už borto. Bet pagalvokite, kaip atrodys euro įvedimo kampanija - euro šalininkai aiškins apie tarpusavio prekybą, bet euro priešininkai klaus, kodėl negerėja euro zonos ūkio padėtis? Nesunku įsivaizduoti, kuri pusė sužadins daugiausiai aistrų. Kitas dalykas - euro zonos ūkiui kenkia Europos centrinio banko politika, kuri nukreipta vien prieš infliaciją. Dėl kovos su infliacija aukojamas ūkio augimas. Galop ne visoms šalims tinka vieninga pinigų politika. Vokietijai dabartinės palūkanų normos per didelės, Airijai jos per mažos. Dėl šių priežasčių šiuo metu neverta Britanijoje rengti referendumo dėl euro įvedimo, rašo dienraščio “Guardian” apžvalgininkas L. Elliotas.
Amerikiečių verslo dienraščio “Wall Street Journal” redaktoriai ramina visus, kurie bijo, kad “krinta euro dangus”. Redaktoriai primena, kad prieš kelerius metus, stebėdami euro nuvertėjimą, euro priešininkai rašė valiutos nekrologą. Šiandien būgštaujama, kad stiprus euras sužlugdys Europos eksportą ir pakels Amerikos akcijų biržas. Taigi ar blogai silpnas, ar stiprus euras? Nei viena, nei kita, teigia “Wall Street Journal” redaktoriai. Nei jo pakilimas, nei ankstesnis euro nuosmukis neįrodo, kad euras - nevykusi valiuta. Euro įvedimas padėjo stabilizuoti prekybą euro zonoje - dvylikos šalių tarpusavio prekybos nebeveikia valiutų kursų svyravimai. Transatlantinę prekybą sunkina tai, kad euras ir doleris nesusiję. Sunku planuoti verslą, kai valiuta ketverius metus svyruoja tarp 1,18 dol. ir 0,81 dolerio. Bet Europos ūkį reikia gelbėti lankstesne ūkio politika, o ne pinigų politika. Europos centrinis bankas turi užsiimti tik kova su infliacija - niekuo daugiau, mano “Wall Street Journal” redaktoriai.
Britų dienraščio “Daily Telegraph” apžvalgininkas George’as Trefgarne’as mano, kad euro pakilimas liudija amerikiečių ir britų ūkių pranašumą. Šiomis dienomis būgštaujama dėl defliacijos - t.y. krintančių kainų - pavojaus. Amerikos federacijos bankas ir Europos centrinis bankas abu perspėjo apie defliaciją, tačiau tik Amerikos bankas ruošiasi kovai su ja. Europos centrinis bankas tik didina defliacijos tikimybę - čia G. Trefgarne’as, atrodo, turi omeny banko nutarimą kol kas nemažinti palūkanų normų. Manytumei, kad krintančios kainos - geras dalykas, tačiau defliacija iš tiesų kenksminga, labiausiai tiems, kurie turi skolų. Defliacijos sąlygomis skolų reali vertė didėja. Defliacijos sąlygomis, vartotojai atidėlioja pirkimą, tikėdamiesi, kad ateityje viskas atpigs. Mažėja bendrovių pelnas, dėl to auga nedarbas, mažėja ir namų kainos. Anot Trefgarne’o, defliaciją sukelia per didelė pasiūla. Amerikoje ir Europoje pastaruoju metu investuojama per daug. Bet liberalūs Amerikos ir Britanijos ūkiai parengti susidorojimui su defliacija. Grėsmė didesnė Europai, kurios centrinis bankas atsisako mažinti palūkanų normas, nors Vokietijai gresia defliacija, kadangi infliacija kitur, pavyzdžiui, Airijoje, gana didelė. Amerika ir Britanija didina pinigų apyvartą, Britanijoje vyriausybė didina išlaidas, Amerikoje George’o W. Busho vyriausybė žada mažinti mokesčius. Bet euro stabilumo paktas draudžia euro zonos šalims imtis panašių priemonių. Vokietijos kancleris netgi ruošiasi didinti mokesčius, nors stringa ūkio augimas. Britanija laiminga, kad ji nepriklauso euro zonai, rašo Trefgarne’as.
To paties britų dienraščio redaktoriai perspėja, kad vilkas pagaliau čia. Bematant įvyks tai, kas, buvo aiškinama, jog niekados neįvyks: Europa ruošiasi tapti viena valstybe. Europos konventas birželio mėnesį paskelbs naujos Europos Sąjungos konstitucijos projektą, kuriam kitais metais pritars Europos Sąjungos vadovai. Tiesa, jau anksčiau euroskeptikai perspėjo apie “vilką”, nors vilko dar nebuvo. Tai pakenkė jų patikimumui. Tačiau pasakėlėje vilkas vis dėlto pasirodo. Pasiskaitykite konstitucijos projektą - pagal jį Briuselis bus įgaliotas kištis į praktiškai kiekvienos ministerijos veiklą, išskyrus sveikatos ministeriją. Jeigu tuo nežadama kurti Jungtinių Europos Valstijų, sunku įsivaizduoti, kaip kitaip būtų galima tokį darinį pavadinti. Tarsi visoms abejonėms išsklaidyti Konvento pirmininkas Valery Giscard’as d’Estaing’as naujam dariniui netgi pasiūlė naują pavadinimą: Jungtinės Europos Valstijos. Kiek sykių eurofilai tikino, kad nepageidaujama Europos supervalstybė. Tačiau būtent tam šiandien kuriami pamatai - konstitucijos projekto devintasis straipsnis skelbia, kad “konstitucija ir Europos Sąjungos įstatymai turės pirmenybę prieš valstybių narių įstatymus”. Bus privaloma laikytis esminių teisių chartijos, o tai leis Europos teisėjams kištis į kiekvienos šalies vidaus reikalus, bus kuriama Europos policija, Europos baudžiamasis kodeksas ir prokuratūra, nepaklusnias valstybes bus galima bausti balsavimo teisių panaikinimu. Britanija turėtų atsisakyti narystės šioje naujoje valstybėje ir pasilikti tik narystę ūkio sąjungoje, siūlo “Daily Telegraph” redaktoriai.
Britų dienraščio “Times” puslapiuose Williamas Reese’as Moggas sutinka, kad konstitucijos projektas visiškai pakeis Europos Sąjungos esmę. Paprastai tariant, valstybės narės neteks savo nepriklausomybės. Tik Europos Sąjunga bus nepriklausoma - bet ne demokratiška. Konstitucijos projektas žada bendrą saugumo, užsienio, ūkio politiką, Europos Sąjunga taptų juridiniu asmenim, būtų įvedama Europos Sąjungos pilietybė, esminių teisių chartijos dingstimi atsirastų europinė teismų sistema, visą Europą valdytų Sąjungos institucijos, kurios iš esmės yra biurokratiškos. Konstitucija panaikins Britanijos parlamento autoritetą, perspėja W. R. Moggas. Bet vyriausybė nenori skelbti referendumo šiuo klausimu ir žada konstituciją prastumti parlamente, kur ji turi didelę daugumą, o britų žiniasklaida, išskyrus bulvarinę spaudą, kol kas tyli. Būtina paskatinti rimtas diskusijas šiuo klausimu ir suteikti liaudžiai teisę apsispręsti, rašo Moggas.
