demokratija

Rusijos gyventojai sekmadienį rinkosi į mitingą prieš naujo prezidento inauguraciją. Vladimiro Putino išrinkimu nepatenkinti Maskvos gyventojai siekė surengti mitingą, tačiau valdžios šalininkai taip pat paskelbė rengiantys eitynes. (Papildyta 23.05) Rusijos žiniasklaidos teigimu, sulaikyta dešimtys aktyvistų. Skelbiama, kad mitinguotojai taip elgėsi nevienareikšmiškai. Rašoma apie į pareigūnus skriejusius butelius bei petardas. Omonininkai tuo tarpu taip pat nevengė smurto ir represijų.

Turkijos parlamento komitetas netrukus pradės kurti šalies pirmą visiškai civilinę Konstituciją, pranešė BBC.Komiteto tikslas – sukurti paprastesnę ir demokratiškesnę Konstituciją, kuri pakeistų dabartinę, sudarytą prieš 30 metų šalį valdant kariuomenei. Dabartinė Turkijos konstitucija suteikia daug galių kariuomenei, riboja asmenų teises ir ignoruoja šalies etnines mažumas, įskaitant kurdus. Naujos Konstitucijos projektas turėtų būti parengtas iki metų pabaigos.

Į Lietuvą atėjo ilgai lauktas pavasaris… Deja, pavasario nesijaučia mūsų valstybės gyvenime. Kaip masiškai emigravo lietuviai iš savo Tėvynės, taip ir toliau emigruoja. Kaip valdžia aiškino, kad gyvenimas gerėja, taip ir toliau aiškina. O žmonės kaip skurdo, taip ir toliau skursta. Jau nieko nebejaudina ir valdžios patyčios dėl minimalios algos, arba ponios, save sureikšminusios ekonomistės, vieši pareiškimai, kad pensininkai Lietuvoje iš pertekliaus tunka.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sveikinimo laiške naujajai Demokratijų bendrijos generalinei sekretorei Marijai Leisner (Maria Leissner) pabrėžė jos svarų indėlį į organizacijos veiklos plėtrą ir patvirtino Lietuvos pasiryžimą tęsti šalies pirmininkavimo metu pradėtą bendradarbiavimą bei tolesnę paramą demokratijos vertybių sklaidai pasaulyje. „Nuoširdžiai vertiname jūsų begalinį atsidavimą ir paramą atgaivinant ir reformuojant Demokratijų bendriją Lietuvos pirmininkavimo metu.

Kadenciją baigiantis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas suteikė malonę politiniu kaliniu laikomam Sergejui Mochnatkinui, kuris po dviejų dienų buvo paleistas iš kalėjimo, informuoja BBC. S. Mochnatkinas tuo metu atliko pustrečių metų kalėjimo bausmę už tai, kad per opozicijos demonstraciją trenkė policijos pareigūnui. Opozicijos aktyvistai džiaugiasi politinio kalinio paleidimu, bet nusivylė, kad nebuvo išlaisvinti kiti 32 kaliniai, kurių sąrašą aktyvistai buvo pateikę D. Medvedevui.

Daugiau kaip prieš mėnesį įvestos papildomos ES sankcijos Aliaksandro Lukašenkos režimui, vienų nuomone, yra būtina priemonė represijoms Baltarusijoje pažaboti, kitų manymu – visiškai neveiksmingas Vakarų žingsnis siekiant priversti diktatorių sušvelninti opozicijos persekiojimą, paleisti iš kalėjimų politinius kalinius ir kitus jo oponentus.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį susitarė metams panaikinti daugumą Mianmarui taikomų sankcijų ir taip parodyti paramą demokratinėms reformoms. Šį sprendimą, kuris įsigalios vėliau šią savaitę, priėmė ES užsienio reikalų ministrai per susitikimą Liuksemburge. Laikinai panaikindama sankcijas ES rodo paramą Mianmarui, kur po pusę amžiaus trukusio kariuomenės valdymo buvo surengti parlamento rinkimai ir panaikinta daug represavimo priemonių.

Po to, kai dviejų pagrindinių partijų derybos dėl biudžeto šeštadienį žlugo, Nyderlanduose laukiama pirmalaikių rinkimų, praneša BBC. Partijos pastarąsias septynias savaites derėjosi dėl galimybių 16 mlrd. eurų apkarpyti nacionalinį biudžetą. Partijų atstovai stengėsi susitarti dėl fiskalinio taupymo paketo, skirto pasiekti planinius Europos rodiklius. Nyderlandų premjeras Mark Rutte žurnalistams sakė, kad derybos žlugo, todėl tikėtini pirmalaikiai rinkimai.

Per kovas vadinamąjį Arabų pavasarį, kai Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose iš postų virto diktatoriai, savo namus buvo priversti palikti 830 000 žmonių. Iš viso pernai iš savo gimtųjų vietų buvo išvaryti 3,5 mln. žmonių – 20 proc. daugiau nei 2010-aisiais, skelbia Jungtinių Tautų (JT) ekspertai.

Minsko teismas iš nuteistojo žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio valstybės naudai priteisė daugiau kaip 147 mln. Baltarusijos rublių (apie 48 tūkst. litų) delspinigių ir valstybinės rinkliavos mokesčio. Tokį teismo sprendimą gavo A. Beliackio žmona Natalija Pinčiuk. Pasak jos, kovo 29 dieną teismo priimtame sprendime rašoma, kad „atsakovas į teismo posėdį neatvyko“. A. Beliackis buvo suimtas pernai, o lapkričio pabaigoje nuteistas 4,5 metų laisvės atėmimo bausme ir turto konfiskavimu.

Vienas iš žymiausių Baltarusijos politinių kalinių Andrejus Sannikovas išdrįso papasakoti apie šalies pataisos stovyklas, kuriose atsidūrė šimtai opozicionierių. Pragariškos sąlygos A. Sannikovas buvo paleistas iš vienos pataisos darbų stovyklos Baltarusijoje, kurios jau yra pramintos baltarusiškais „gulagais“, ir pasiryžo papasakoti apie ten patirtą siaubą: „Man skyrė ypatingą dėmesį, tai buvo speciali operacija, skirta diskredituoti mane ir sukurti nežmoniškas gyvenimo sąlygas.

Baltarusija, anot prezidento Aliaksandro Lukašenkos administracijos vadovo Vladimiro Makejevo, nepasiduos Europos Sąjungos (ES) spaudimui paleisti iš kalėjimų politinius kalinius, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Tai turi būti visiems aišku“, – pabrėžė jis.

Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos metinis pranešimas, kurį jis parlamente turėjo skaityti balandžio 19 dieną, atidėtas neapibrėžtam laikui. Prezidento spaudos tarnybos vadovas Pavelas Liochkijus sako, kad prezidentas atmetė įvairių valstybės tarnybų parengtą pranešimo projektą ir grąžino jį tobulinti.

Hitleris pergyveno Staliną devyneriais metais. Kaip rašo „Комсомольская правда“, cituodama D. Britanijos istorikus, Hitleris išliko gyvas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Du D. Britanijos istorikai mano, kad 1945 m. sovietams šturmuojant Berlyną, A. Hitleris ir jo mylimoji pabėgo iš Reicho kanceliarijos komplekso slaptu tuneliu. A. Hitlerio ir E. Braun vietą užėmė dubleriai, kurie ir nusižudė bunkeryje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka šeštadienį išlaisvino įkalintą opozicijos lyderį Andrejų Sanikovą, po to kai Europos Sąjunga (ES) pradėjo Baltarusijai taikyti naujas sankcijas. Buvęs užsienio reikalų viceministras ir kandidatas į prezidentus A. Sanikovas praeitais metais buvo nuteistas kalėti penkerius metus dėl dalyvavimo protestuose po 2010 metų gruodį vykusių prezidento rinkimų.

Š. Korėjos vadovas Kim Jong-unas sakė savo pirmą viešą kalbą. Kaip skelbia BBC, minėdamas savo šalies įkūrėjo gimimo dieną dabartinis vadovas televizijos eteryje pirmą kartą kreipėsi į žmones. Tai buvo dalis ceremonijos, skirtos Š. Korėjos įkūrėjo Kim Il-sungo (Kim Ir-seno) gimimo dienos minėjimui. Visoje šalyje vyko paradai, o sostinėje buvo buvo atidengtas naujojo šalies vadovo tėvui Kim Jong-ilui.

Bahreine per eisena sužeistas paauglys ir keli protestuotojai. Kaip skelbia aljazeera.com, per laidotuvių procesiją, kuri virto susirėmimu su pareigūnais, sužeistas paauglys ir dar keli protestuotojai. Minėdami opozicionieriaus, miesto žurnalisto, žuvusio per antivyriausybinius protestus laidotuves, protestuotojai vėl skandavo prieš valdžią nukreiptus šūkius. Riaušių malšinimo pajėgos apšaudė demonstrantus.

Ispanijos karaliui Juanas Carlosas pakeistas klubas po to, kai kelionės po Botsvaną metu jis nukrito ir susilaužė klubą, skelbia rašo BBC. Ispanijos Karališkųjų rūmų pranešime teigiama, kad šalies vadovui „trijose vietose lūžo artrito pažeistas dešinysis klubas. Atlikta lūžusių klubų dalių rekonstrukcija ir įstatytas dirbtinis klubas“. Tai jau ketvirtoji operaciją, kurią 74 m. ispanų karalius patyrė per pastaruosius dvejus metus.

Jeigu turtuoliai kažkur ir verkia, tai kaip tik Baltarusijoje. Tačiau jų kančios nesusijusios su konjunktūra pasaulio rinkose ar nesėkmėmis versle. Svarbiausi rizikos faktoriai Baltarusijos oligarchams susiję išimtinai su Aleksandras Lukašenka ir santykiais Baltarusijos valdžioje. Ekspertų vertinimu pačio turtingiausio Baltarusijos oligarcho istorija labai gerai iliustruoja šią situaciją. Pirmą dalį skaitykite čia.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas Europos Sąjungos (ES) sprendimą nustatyti papildomas politines sąlygas paskolų išdavimui Vengrijai pavadino šantažu. Premjeras taip pat paskelbė, kad Vengrija gali paduoti ES į Europos Teisingumo Teismą. Vengrija kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą ir ES su prašymu skirti 15-20 mlrd. eurų paskolą dar 2011 m. lapkritį.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad iš Minsko atšauktiems Europos Sąjungos (ES) valstybių pasiuntiniams nebus taip lengva grįžti, kaip buvo paprasta išvykti. Kartu jis leido suprasti, kad Lietuvai ir Latvijai jokių problemų neturėtų kilti. Pasak jo, Minskas ES valstybių pasiuntinių neišvarė, o jie patys išvyko, žengę diplomatinį ir politinį žingsnį. „O štai grįžti – tai jau mes pažiūrėsime, kaip jie grįš į Baltarusiją.

Seimo Antikorupcijos komisija (AK) reiškia atvirus priekaištus šalies vadovei Daliai Grybauskaitei ir jos patarėjui Jonui Markevičiui. „Komisija apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė nelygiavertiškai vertino ir du vykusius konkursus į FNTT vadovo pareigas – 2010 m. gegužės mėn.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nesuteiks malonės tiems nuteistiesiems, kurie tos malonės neprašo. Rusijos žmogaus teisių tarybos pirmininkas Michailas Fedotovas pranešė, kad D.Medvedevas nesutinka su ekspertų išvada, kad valstybės vadovas turi teisę suteikti malonę bet kuriam nuteistųjų, nelaukdamas jo prašymo. „Prezidentas su tuo nesutinka.

Rusijoje sulaikyti nesankcionuotus mitingus rengę opozicionieriai. Kaip skelbia žiniasklaida, sulaikytas ir garsus menininkas bei vienos partijos vadovas E. Limonovas. Demonstracijos dalyviai nebuvo labai taikiai nusiteikę, skelbia oficialūs pranešimai. Sužeistas vienas pareigūnas. Opozicionierių mitingai vyko didžiausiuose šalies miestuose. Vis dėlto, jie buvo organizuoti kraštutinių opozicinių partijų. Mitinguose dalyvavo apie 160 žmonių.

Sekmadienį Mianmare vyksta papildomi parlamento rinkimai, kuriuose pirmą kartą dėl mandato kovos opozicijos aktyvistė Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či), laikoma demokratijos simboliu. 66 metų amžiaus Nobelio taikos premijos laureatė, kurią valdžia 15 metų laikė namų arešto sąlygomis, iškėlė savo kandidatūrą Kavhmu rinkimų apygardoje netoli Jangūno.

Ruoškitės, ponai rinkėjai. R. Paksas grįžta. Sumurkdytas Lietuvoje, 2004 metais išmestas iš Prezidentūros it musė iš barščių. Išmestas ne kaip kokia eilinė musė, o kaip „prezidentinė“ musė iš „prezidentinės“ lėkštės ir tokių pat barščių. Ir nors jau praėjo beveik 10 metų, didelė dalis R. Pakso šalininkų jį iki šiol vadina Prezidentu. Mano galva, vadina tiksliai, nes jį išrinko žmonės.

Kinijos sostinėje Pekine – gandų banga. Visur kalbama apie perversmą, rašoma „Financial Times“. Po to, kai iš pareigų buvo atleistas vienas iš galingiausių Kinijos valdžios atstovų Bo Xilai, biurokratai ir visa visuomenė gyvena savotiškoje laukimo būsenoje, laukdami naujo posūkio šioje politinėje sagoje, praneša Inopressa. Kinijos žiniasklaida apsiribojo vos viena eilute, rašydama apie Bo Xilai atleidimą, nieko neaiškindama apie tokių veiksmų priežastis.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka patvirtino, kad valdžia sudarė asmenų, kuriems neleidžiama išvykti iš šalies, sąrašą. Apie tai jis pasakė interviu Rusijos propagandiniam televizijos kanalui „Russia Today“. Paklaustas apie tokį sąrašą, A. Lukašenka tai patvirtino: „Mes padarėme. Tačiau dar jo nenaudojame. Visa jėga dar nenaudojame. Tačiau naudosime“. Opozicijos veikėjus jis apkaltino kurstant Vakarus skelbti sankcijas baltarusių valdininkams ir verslininkams.

Absoliuti dauguma vengrų pritaria šalies premjero Viktoro Orbano teiginiams, nuskambėjusiems jo kalboje mitinge Budapešte kovo 15 dieną per nacionalinę šventę. 71 proc. apklaustųjų sutinka su prielaida, kad Vengrija nesunkiai gali tapti užsienio interesams atstovaujančia kolonija. Kelias tokiai galimybei gali būti užkirstas „tvirtai ginant nacionalinius interesus“, mano 72 proc. apklaustųjų. 79 proc.

Eidama 57-uosius metus, po ilgos onkologinės ligos mirė ilgametė Serbijos valstybinės antikorupcinės tarybos vadovė, bebaimė kovotoja su šalies politikų ir verslininkų korupcija Verica Barač. Tai pirmadienį pranešė Serbijos žiniasklaida. Pasak naujienų agentūrų, net ir užsienyje pagarsėjusi kaip demaskuotoja, V. Barač buvo viena griežčiausių „sisteminės korupcijos“ Serbijos vyriausybėje kritikių.

Nenorėdama prarasti paramos iš ES struktūrinių fondų, Vengrija ketina jau netrukus pristatyti savo taupymo planą. O vengrai reikalauja nuversti vyriausybę kartu su ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kurio valdymo metu šalis esą ekonomiškai nusilpo. Pasak šalies ūkio ministro Zoltano Čefalvajaus, į ES klausimus dėl Vengrijos biudžeto deficito bus atsakyta balandį. Vengrija 2013 m. gali netekti beveik pusės milijardo eurų paramos iš ES struktūrinių fondų.

Europos Komisijos (EK) atstovė pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas, palygindamas Europos Sąjungą (ES) su Sovietų Sąjunga, parodė, kad „visiškai nieko nesupranta apie demokratiją“, praneša „Bloomberg“. „Jie taip pat nesupranta, koks svarbus visų kovojusių ir laisvę bei demokratiją gynusių žmonių indėlis“, – penktadienį Briuselyje sakė EK atstovė.

Rusijos valstybinė televizija transliavo programą, kurioje teigiama, jog demonstrantai gavo pinigų, kad dalyvautų opozicijos protestuose, rašo „telegraph.co.uk“. Dėl šios programos kilo didelis pasipiktinimas. Dokumentinis filmas buvo transliuojamas ketvirtadienį vakare per NTV televiziją, pagarsėjusią Kremliaus oponentų šmeižimu.

Lenkų tautinės mažumos skundai dėl esą blogos švietimo politikos Lietuvoje yra nepagrįsti. Priešingai, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra itin gera švietimo situacija, tačiau šio klausimo eskalavimas yra politikos darymo mechanizmas ir sumaišties visuomenėje kėlimas, mano europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Naktį į ketvirtadienį ir ketvirtadienio rytą Baltarusijos valdžia iš šalies neleido išvykti dar trims asmenims, ir jų skaičius jau pasiekė dešimt. Ketvirtadienio rytą iš Minsko į Varšuvą pasieniečiai neleido išskristi Baltarusijos žurnalistų asociacijos pirmininkei Žanai Litvinai, o naktį iš traukinio, vykusio į Varšuvą, išlaipintas žmogaus teisių gynėjas Andrejus Bondarenka. Be to, naktį neleista išvykti televizijos kanalo „Belsat“ žurnalistui Michailui Jančiukui.

Partijoms ieškant sprendimų dėl susiklosčiusios politinės padėties, Seimo nariai Žilvinas Šilgalis ir Agnė Zuokienė siūlo šių metų birželio 3 d. skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Tokį nutarimo projektą „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų“ jie įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Jau beveik tapo keista tradicija, kad prieš Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją įvairioje žiniasklaidoje pasirodo bauginantys pranešimai apie nacionalistų rengiamas eitynes. Žurnalistai tiesiog varžosi, kuriame žinių portale pasirodys skandalingesnė, labiau intriguojanti ir labiau bauginanti antraštė. Štai portalas „balsas.

Kovo 11-ąją minint trečią dešimtmetį gyvuojančios valstybės pradžią, norisi apžvelgti visą statinį – nuo pamatų iki stogo. Nauji seni pamatai 1990 metų kovą tautos atstovai buvo tvirti lyg monolitas – už nepriklausomybės atkūrimą rankas pakėlė 124 Atkuriamojo Seimo deputatai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė šeši. Ant tokio monolitinio pamato norėta sukurti modernią nacionalinę valstybę, grįstą laisvės, lygybės ir brolybės principais. Tokia ir sukurta.

Vladimiro Putino pergalė kovo 4 d. įvykusiuose prezidento rinkimuose gali būti paskutinė tiek jam, tiek „putinizmui“, rašo dienraščio „The Washington Post“ penktadienio numeryje buvusi JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice.

Ketvirtadienį Rusijos sostinėje Maskvoje, Raudonojoje aikštėje, sulaikyti septyni žmonės, kurie ten vaikštinėjo su judėjimo „Už sąžiningus rinkimus“ simboliais – baltomis juostelėmis ir oro balionais. Tai pranešė radijo stotis „Echo Moskvy“, remdamasi vienu iš sulaikytųjų – „Solidarumo“ judėjimo dalyviu Michailu Krigeriu. Pasak M. Krigerio, jie tiesiog vaikštinėjo po Raudonąją aikštę. „Mes ryšėjome baltas juosteles, nieko neskandavome.

Baltarusijos pasieniečiai prie sienos su Lietuva trečiadienio vakarą iš traukinio išlaipino Jungtinės piliečių partijos (JPP) pirmininko pavaduotoją Aleksandrą Dobrovolskį, kuris vyko į Vilnių. Patikrinę dokumentus iki traukinio išvykimo likus kelioms minutėms pasieniečiai paprašė A. Dobrovolskį išlipti, kad būtų atliktas išsamesnis patikrinimas. Apie tai pranešė JPP pirmininkas Anatolijus Lebedka, kuriam trečiadienio rytą pasieniečiai taip pat neleido kirsti Baltarusijos-Lietuvos sienos.

„Nacionalinis lyderis“ bus priverstas sumokėti didelę kainą už savo triumfą. Prieš balsavimą jis pažadėjo reikšmingai padidinti pensijas ir algas mokytojams ir gydytojams. Pilna tokio žingsnio kaina vertinama penkiais milijardais rublių, rašoma Focus. Siekdamas balsų V. Putinas taip pat rėmėsi nacionalistinėmis nuotaikomis ir siekiai išlikti galinga didžiąja valstybe. Todėl jis pažadėjo milžinišką gynybos išlaidų didinimą. Tai padėjo jam išlaikyti milijoninės kariuomenės palaikymą.

Vokietijos vyriausybės ir užsienio reikalų ministerijos atstovai, komentuodami pastaruosius Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos pareiškimus, pastebi, kad jis nustojo neigti esąs diktatorius. „Tai įdomu tik tiek, kad A. Lukašenka pats save laiko diktatoriumi, o apie tai Vokietijos vyriausybė kalba jau seniai, ir kad Baltarusijos prezidentas kasdien pateikia to įrodymus“, – sakė vyriausybės spaudos atstovas Steffenas Seibertas.

Pirmadienį Maskvoje vyksiančio opozicijos mitingo metu ketinama priimti rezoliuciją, kuria bus pareikalauti naujų, išankstinių parlamento ir prezidento rinkimų. Kaip praneša Lenta.ru, tokį sprendimą priėmė organizacija "Už sąžiningus rinkimus". Ši mitingus organizuojanti organizacija atsisakė pripažinti prezidento rinkimų rezultatus. Išankstinių rinkimų opozicija reikalavo ir anksčiau. Šie reikalavimai ne kartą skambėjo po Dūmos prasidėjusiuose opozicijos mitinguose.

Nepriklausomų stebėtojų asociacija „Golos“ pripažino Vladimiro Putino pergalę Rusijos prezidento rinkimuose. Pagal organizacijos skaičiavimus, V. Putinas surinko 50,26 proc. rinkėjų balsų: „Netgi pagal mūsų duomenis aisku, kad V. Putinas laimėjo pirmame ture“, – aiškino asociacijos direktorė Lilija Šibanova. Tiesa, direktorė pažymėjo, kad organizacijos stebėtojų nebuvo Čečėnijoje ir Dagestabe.

Įsivaizduokime fantastišką situaciją – Rusijos prezidento rinkimus galų gale laimėjo ne Vladimiras Putinas, o koks nors opozicijos atstovas, su kuriuo siejamos tos šalies demokratizavimo viltys. Koks tai konkretus asmuo, gal ir nelabai svarbu – daug svarbiau, kad jis veiksmais parodytų, jog Rusijos politinis režimas keičiasi.

(Papildyta 11:48 val.) Rusijos Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas Vladimiras Čiurovas pirmadienį spaudos konferencijos metu oficialiai paskelbė, kad Rusijos prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas, ir antrojo rinkimų turo nebus. Suskaičiavus 99,4 proc. biuletenių, dabartinis Rusijos ministras pirmininkas surinko 63,75 proc. rinkėjų balsų. Skaičiai V. Putinas, rinkimų komisijos duomenimis, surinko beveik 64 proc. Rusijos rinkėjų balsų.

(Papildyta kovo5, 08.00) Suskaičiavus beveik 99 nuošimčius balsų paaiškėjo, kad V. Putiną parėmė 63, 82 proc. Rusijos rinkėjų. (Papildyta kovo 5, 07.05 val.) Suskaičiavus 98,09 proc. balsų paaiškėjo, kad už premjerą V. Putiną balsavo 63,97 proc. rinkimuose dalyvavusių Rusijos piliečių. Antroje vietoje pagal rezultatus yra Genadijus Ziuganovas. Jis surinko 17,08 proc. Trečiasis buvo Michailas Prochorovas su 6,91 nuošimčiais balsų.

Visagalis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas penktadienį paskambino, kam reikia, ir rinkimai atšaukti - tačiau ne į jo trokštamą prezidento postą, o į miesto tarybą Rusijos užkampyje. Stavropolio krašto Lermontovo miesto teismas patenkino neįregistruotų kandidatų skundą ir atšaukė kovo 4 dieną numatytus miesto tarybos rinkimus. Kaip žinoma, tą dieną V. Putinas trečią kartą sieks tapti Rusijos prezidentu.